Titulinis
Lojalumo programa

Donoro kortelė

Organų ir audinių donorystei pasakykime „TAIP“

 

Kasmet antrąjį spalio šeštadienį minima Pasaulinė ir Europos organų donorystės ir transplantacijos diena. Šiemet Europoje ši diena minima jau 16–ą, o pasaulyje – 10–ą kartą.

 

Lietuvoje yra dvi donorystės rūšys – gyvoji ir po smegenų mirties. Gyvoji – kai inkstą ir dalį kepenų sergančiam artimajam gali dovanoti artimas giminaitis (tėvai, seserys, broliai, tetos, dėdės) arba sutuoktinis.


 

Organų ir audinių donorystė galima ir po smegenų mirties. Tai tokia būklė, kai smegenys jau yra mirusios, bet kai kurie organai ir jų sistemos, palaikomi medicininės aparatūros ir vaistų, dar funkcionuoja. Po smegenų mirties žmogus atsigauti nebegali – tai reiškia žmogaus mirtį. Smegenų mirtis nustatoma tik ligoninės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, kai žmogus yra prijungtas prie medicininės aparatūros. Koma ir smegenų mirtis – nėra tas pat: iš komos ligonis gali atsigauti, po smegenų mirties – ne.

 

Yra trumpas laikotarpis – vos kelios paros – per kurį mirusio žmogaus artimieji turi apsispręsti dėl donorystės. Kad šis apsisprendimas nelaimės valandą artimiesiems nebūtų per sunkus,  labai svarbu žmogui  pagalvoti apie organų donorystę ir apie tai pakalbėti su  savo artimaisiais. Toks pokalbis ir išreikšta valia padeda šeimai apsispręsti sunkią valandą, nes dažniausias artimųjų atsisakymas aukoti organus ir audinius donorystei būna toks: „Mes nežinojome, ko jis pats būtų norėjęs...“

 

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje,  laukiančiųjų donorų organų ir audinių sąrašas – gerokai ilgesnis už sąrašą tų, kuriems pavyko sulaukti transplantacijos operacijos: laukiančiųjų – virš 400, transplantacijos operacijų kasmet atliekama apie 150.

 

Per devynis 2014-ųjų mėnesius dviejuose transplantacijos centruose – Vilniuje ir Kaune – atlikta 91 audinių ir organų transplantacijos operacija: 38 recipientams (žmonėms, laukiantiems transplantacijos) buvo persodinti inkstai, iš jų 9 persodinti gyvo donoro inkstai, taip pat atlikta 10 širdies persodinimo operacijų, 1 – kasos – inksto komplekso, 24 – ragenų, 9 – kepenų transplantacijos.
 
Tuo tarpu tebelaukiančiųjų donorų organų ir audinių – kur kas daugiau, iš viso – 447:  širdies transplantacijos laukia 30 (iš jų – 4 vaikai), inksto – 190 (iš jų 1 – vaikas) , kepenų – 66 (iš jų 12 – vaikų), širdies – plaučių komplekso – 6, kasos – inksto komplekso – 12, plaučių – 4, ragenų – 139 recipientai  (iš jų 4 – vaikai).

Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 19 500  žmonių, sutinkančių, kad jų audiniai ir (ar) organai po jų mirties būtų panaudoti transplantacijai. Tačiau tapti potencialiu recipientu (ligoniu, laukiančiu transplantacijos) –žymiai didesnė tikimybė. Todėl patys turėtume būti pasirengę dovanoti organus ir audinius donorystei  kad ir iš kitų galėtume tikėtis  pagalbos.

Sutikimą donoro kortelei gauti galima užpildyti internetu

Užpildyti sutikimą po savo mirties tapti organų ir (ar) audinių donoru – labai paprasta: tereikia užeiti į interneto svetainę www.transplantacija.lt, rasti aktyvuotą nuorodą „Pasirašyk internetu“, patvirtinti savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu. Tai užtrunka vos keletą minučių. Sutikimą donoro kortelei gauti elektroniniu būdu jau pasirašė beveik 1500 žmonių.
Sutikime esančius duomenis Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai registruoja Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registre. Sutikimą užpildžiusiam žmogui, jei jis to pageidauja, išsiunčiama donoro kortelė – simbolis, patvirtinantis, kad kortelės turėtojas savanoriškai ir neatlygintinai sutinka po savo mirties dovanoti audinius ir organus transplantacijai.

Kur dar aš galiu pasirašyti sutikimą tapti donoru?

Sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat švietimo, farmacijos ir kitose įstaigose, kuriose patvirtintos pareigybės, reikalaujančios biomedicinos mokslų srities, medicinos, farmacijos, visuomenės sveikatos krypties išsilavinimo (pvz., vaistinėse, aukštosiose mokyklose ir pan.).
Pasirašant sutikimą reikia turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo arba studento pažymėjimą).

Svarbu žinoti, kad turėti donoro kortelę reiškia žmogaus valią, bet ne garantiją, kad jis taps donoru: kalba su artimaisiais pradedama tik tada, kai mediciniškai patvirtinama smegenų mirtis. Jei žmogus mirs dėl kitokios priežasties (po miokardo infarkto, po onkologinės ar kitos ligos, žus autoįvykyje, nuskęs), organų donorystė bus neįmanoma.

Pagalvokime apie organų donorystę

Nebūk abejingas, pasirašyk sutikimą po savo mirties tapti organų donoru!

Organų ir audinių donorystei pasakykime „Taip“

Ar kada pagalvojote, kad donorystė – tai paskutinė mirusiojo dovana gyviesiems?

Galvoti ir suprasti kito nelaimę – ypatinga žmogaus savybė. Pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti – reiškia apsispręsti padėti kitiems.

 

ATSISIŲSTI SUTIKIMO FORMĄ GALITE ČIA