Česnakas gydo artritą, o burokėlių sultys – gerklę: vaistininkas apžvelgia daržovių naudą

Vienas natūraliausių imuniteto stiprinimo būdų – vaisių ir daržovių kupinas mitybos racionas. Tačiau kaip išsirinkti sau tinkamiausias, maistingiausias ir sveikiausias daržoves? Kurios jų turi neginčijamų gydomųjų galių, o kurios vis tik negali pakeisti vitaminų ir maisto papildų?

Naudingiausios daržovės - šviežios daržovės

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis pasakoja, kad vertingiausios organizmui yra šviežios, neapdorotos gėrybės, augančios tame klimate, kuriame žmogus įprastai gyvena.

„Geriausiai žmogui tinka šviežios daržovės, bet, jei mėgstate, verta valgyti ir konservuotas daržoves. Jas galima šaldyti, džiovinti, rauginti ar sūdyti. Taip pat patartina kuo dažniau valgyti visą, gryną daržovę nei jos produktus – pavyzdžiui, gerti spaustas sultis“, – sako vaistininkas. 

Taip yra todėl, kad spaudžiant sultis iš daržovės išskiriama grynoji, veikliausioji jos medžiaga, kuri veikia kur kas stipriau nei veiktų kartu su lydinčiomis medžiagomis. Grynos, nespaustos daržovės kokybė yra stabilesnė ir švelniau, tolygiau veikia organizmą: suvalgius morką gliukozė kraujyje nešoktels taip stipriai, kaip išgėrus morkų sulčių.

Daržovių nauda priklauso ir nuo žemės, kurioje jos auginamos

Vaistininkas pastebi, kad dažnas žmogus į daržovę ar į natūralų produktą žiūri kaip į panacėją. Toks požiūris – nėra teisingas. Daržovės išties labai naudingos sveikatai, tačiau mineralinių ar kitų žmogui svarbių medžiagų jose ieškoti nereiktų.

„Daržovėse ar vaisiuose visko yra tiek, kiek yra žemėje, kurioje jos auga. Tikima, kad, pavyzdžiui, kukurūzai ar česnakai yra praturtinti selenu, tačiau, jei nėra šio elemento Lietuvos dirvožemyje, jo nebus ir ten augintose daržovėse“, – sako K. Beržinis.

Jis pripažįsta, kad kartu su šeima pats augina daržoves, o žemę, kurioje jos auga, tręšia medžio pelenais.

„Pelenus naudojame dirvos šarminimui. Mūsų daržo žemė yra rūgšti, tad neorganinėmis medžiagomis galime ją praturtinti. Juk medis prieš degdamas, turėjo labai gilias šaknis, per kurias gavo gal net ledynų laikus menančių, retų elementų. Manau, kad viena naudingiausių daržovių ir vaisių savybių yra būtent antioksidantai, kuriais augalas saugosi nuo žalingų aplinkos veiksnių“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas.

Kopūstas magnio trūkumo neatstos

Pasak K. Beržinio, renkantis daržoves ar vaisius kasdienai, svarbiausia nepulti į kraštutinumus ir palaikyti įvairią mitybą.

„Vaistinėje yra tekę sutikti klientą, kuris skundėsi, kad trūksta vieno svarbiausių makroelementų – magnio. Teigė, kad jokie magnio papildai jam nepadės efektyviai atstatyti jo kiekio kraujyje taip, kaip tai gali padaryti… kopūstai! Reikėjo pasistengti klientą perkalbėti. Suaugusiam žmogui magnio per parą patariama suvartoti 375 mg. Taigi, norint pasiekti rekomenduojamą paros normą, kopūstų reikėtų suvalgyti daugiau nei 3 kg per dieną, o tai gali būti labai žalinga sveikatai“, – patirtimi dalijasi vaistininkas.

Jis paaiškina, kad tokį didelį kiekį suvartoti reiktų dėl to, kad 100 g kopūstų magnio yra 12 mg. O kur dar ir kitos kopūstuose esančios aktyviosios medžiagos – visų jų padauginus gali sutrikti skydliaukės veikla ir netgi išsivystyti hipotireozė.

Tokiu atveju, tenka pripažinti, kad magnio preparatai ar kiti tikslingai vartojami vitaminai imunitetui stiprinti gali būti naudingesni organizmui.

Vaistininko darže karaliauja česnakas

„Česnakas yra labai vertingas. Jo teigiamomis savybėmis jau kurį laiką domisi mokslininkai ir tiria veiksmingumą gydant sąnarių, kaulų ligas ir trombocitų agregaciją. Tikiuosi, kad ši daržovė karaliauja ne tik mano, bet ir visų kitų daržuose, nes ji – tikrai naudinga mūsų organizmui“, – mini K. Beržinis.

Ir nors savo darbe jis kasdien yra apsuptas medikamentų, vyras pataria sveikatos visų pirma semtis gamtoje.

„Turėtume džiaugtis gamtos gėrybėmis ir jomis dalytis – aš pats neretai dalijuosi daržininkystės patirtimi ir netgi sodinukais su savo bičiuliais, kartais – ir su vaistinėje apsilankančiais, pažįstamais klientais“, – pasakoja vaistininkas.

Burokėlių sultys – gydo gerklės skausmą

Burokėlis gali gydyti įvairiu pavidalu: galima spausti sultis, gaminti sriubą, valgyti virto burokėlio salotas.

„Seni, geri liaudiški metodai kartais tikrai gali praversti – pavyzdžiui, gerklės skalavimas su rūgščiomis burokėlio sultimis gali būti labai veiksmingas žmonėms, besiskundžiantiems dažnu gerklės skausmu, linkusiems peršalti. Burokėlis mano šeimos darže užima garbingą vietą ir labai gražiai žaliuoja“, – pataria vaistininkas.

K. Beržinis primena, kad susidūrus su kasdieniais, lėtinių ar kitų ligų nereiškiančiais negalavimais, galima sau padėti ir nesigriebiant medikamentų. Verta pasinaudoti gydomosiomis daržovių savybėmis – kopūsto lapas ar neluptos ir tarkuotos bulvės kompresas gali palengvinti sąnarių skausmą, patinimą, o burokėlis – net padėti tiems, kurie dažnai peršąla.