ADHD simptomai: kaip atpažinti dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą?

Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių patiria dėmesio sutelkimo sunkumus, jaučia vidinį nerimą ir nuolat skuba. Tačiau ne visada tai lemia greitas gyvenimo tempas – kartais už šių požymių slypi ADHD sutrikimas. Tad kas yra ADHD ir kaip atskirti paprastą išsiblaškymą nuo rimtesnio dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo? Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra ADHD, kokie pagrindiniai požymiai padeda jį atpažinti ir kada verta sunerimti.

ADHD – kas tai?

ADHD – tai neurologinis raidos sutrikimas, dar vadinamas dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimu. Mediciniškai jis apibrėžiamas kaip būklė, kuriai būdingi nuolatiniai dėmesio koncentracijos sunkumai, impulsyvus elgesys ir (arba) padidėjęs aktyvumas, neatitinkantis asmens amžiaus ar situacijos. Paprastai tariant, ADHD – tai ne valios ar motyvacijos stoka, o specifinis smegenų veiklos ypatumas. Tačiau svarbu suprasti, kad ADHD sutrikimas nėra laikinas ar „išaugamas“ dalykas. Nors simptomai dažniausiai pradeda reikštis vaikystėje, daliai žmonių jie išlieka ir suaugus, tik keičia savo formą. Pavyzdžiui, vaikams dažniau pastebimas fizinis hiperaktyvumas, o suaugusiesiems – vidinis neramumas ar sunkumai planuojant laiką.

ADHD yra susijęs su tam tikrų smegenų sričių veikla ir neuromediatorių (ypač dopamino ir noradrenalino) pusiausvyra. Tai paaiškina, kodėl šį sutrikimą turintiems žmonėms gali būti sunkiau susikaupti, išlaikyti dėmesį atliekant monotoniškas užduotis ar kontroliuoti emocijas ir elgesį, net jei jie labai stengiasi. Svarbu pabrėžti, kad ADHD nėra intelekto ar gebėjimų trūkumo požymis. Priešingai – daugelis žmonių, turinčių šį sutrikimą, pasižymi kūrybiškumu, greitu mąstymu ir gebėjimu mąstyti nestandartiškai. Vis dėlto be tinkamo supratimo ir pagalbos šie privalumai gali likti neatskleisti, o kasdieniai iššūkiai – kelti papildomą stresą.

ADHD simptomai vaikams

ADHD simptomai vaikams dažniausiai tampa pastebimi jau ankstyvame amžiuje – dar darželyje ar pradinėse klasėse, kai iš vaiko tikimasi didesnio susikaupimo, savikontrolės ir gebėjimo laikytis tam tikrų taisyklių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie požymiai yra nuolatiniai ir pasireiškia įvairiose aplinkose – namuose, mokykloje ar bendraujant su bendraamžiais. Dažniausi simptomai:

Dėmesio koncentracijos sunkumai. Vaikui sunku išklausyti užduotis iki galo, jis dažnai „užsisvajoja“, nebaigia pradėtų darbų, pameta daiktus (sąsiuvinius, pieštukus, kuprinę).

Lengvas išsiblaškymas. Net menkiausi aplinkos dirgikliai gali atitraukti dėmesį – garsai, judesiai ar kiti vaikai klasėje.

Hiperaktyvumas. Nuolatinis judėjimas, nerimastingas sėdėjimas vietoje, rankų ar kojų judinimas, bėgiojimas net tada, kai to nereikalauja situacija.

Impulsyvus elgesys. Vaikas dažnai pertraukia kitus, kalba nepalaukęs savo eilės, veikia neapgalvojęs pasekmių, jam sunku laikytis taisyklių.

Emocinis jautrumas. Staigūs nuotaikų svyravimai, greitas susierzinimas, nusivylimas ar stiprios emocinės reakcijos į, atrodytų, smulkius dalykus.

Sunkumai mokykloje. Nors vaikas gali būti gabus, jo pasiekimai neatitinka gebėjimų dėl dėmesio stokos, užmaršumo ar negebėjimo susiorganizuoti.

Svarbu pabrėžti, kad pavieniai šie požymiai dar nereiškia diagnozės. Tačiau jei keli simptomai pasireiškia ilgą laiką ir trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui, verta pasitarti su specialistais. Ankstyvas ADHD simptomų atpažinimas padeda užtikrinti tinkamą pagalbą, geresnę emocinę savijautą ir sėkmingesnį vaiko vystymąsi.

ADHD simptomai suaugusiems

Nors dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas dažnai siejamas su vaikyste, vis daugiau žmonių tik suaugę supranta, kad ilgus metus patirti sunkumai gali būti susiję su šia būkle. ADHD simptomai suaugusiems dažnai atrodo kiek lengvesni nei vaikams, tačiau jie ne mažiau veikia kasdienį gyvenimą, darbą ir asmeninius santykius. Dažniausi simptomai:

Sunkumai susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Sudėtinga ilgą laiką koncentruotis į vieną užduotį, ypač jei ji monotoniška ar reikalauja daug kantrybės. Dažnai pradėti darbai lieka nebaigti.

Laiko planavimo ir organizavimo problemos. Vėlavimas, terminų praleidimas, chaotiška dienotvarkė, sunkumai planuojant tiek darbus, tiek asmeninį laiką.

Vidinis neramumas. Nors fizinis hiperaktyvumas dažniausiai sumažėja, jį pakeičia nuolatinis minčių bėgimas, įtampa, poreikis būti nuolat užimtam.

Impulsyvūs sprendimai. Neapgalvoti pirkimai, staigūs sprendimai, pertraukinėjimas pokalbiuose ar sunkumai valdant emocijas.

Emocijų valdymo sunkumai. Greitas susierzinimas, nekantrumas, padidėjęs jautrumas kritikai, dažnas perdegimo ar kaltės jausmas.

Problemos darbe ar santykiuose. Dėl užmaršumo, dėmesio stokos ar emocinio impulsyvumo gali kilti nesusipratimų su kolegomis, partneriu ar šeimos nariais.

ADHD simptomai suaugusiesiems neretai ilgą laiką lieka neatpažinti ir painiojami su stresu, nerimu ar pervargimu. Tačiau tikslus sutrikimo atpažinimas gali tapti svarbiu žingsniu geresnės savijautos, efektyvesnės kasdienės veiklos ir geresnės gyvenimo kokybės link. O tam tikrus simptomus sumažinti gali padėti ir maisto papildai nervų sistemai.

Kaip atpažinti ADHD simptomus?

Atpažinti ADHD ne visada paprasta, nes šio sutrikimo požymiai gali būti painiojami su stresu, pervargimu, nerimu ar tiesiog intensyviu gyvenimo tempu. Vis dėlto tam tikri ženklai padeda suprasti, kada dėmesio ir elgesio sunkumai gali būti ne atsitiktiniai, o susiję su ADHD sutrikimu. Į ką verta atkreipti dėmesį:

Simptomų tęstinumas. ADHD būdingi požymiai pasireiškia ilgą laiką (ne kelias savaites) ir dažniausiai prasideda dar vaikystėje, net jei tuo metu nebuvo atpažinti.

Pasireiškia skirtingose aplinkose. Sunkumai pastebimi ne tik vienoje situacijoje – jie jaučiami namuose, darbe, mokykloje ar socialiniuose santykiuose.

Kasdienio gyvenimo trikdymas. Dėmesio stoka, impulsyvumas ar nerimas trukdo atlikti įprastas užduotis, laikytis terminų, palaikyti santykius ar siekti asmeninių tikslų. 

Neatitikimas amžiui. Elgesys ar reakcijos dažnai atrodo „ne pagal amžių“ – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Pastangos nepadeda. Net ir labai stengiantis būti organizuotam, ramiam ar susikaupusiam, rezultatai trumpalaikiai arba jų nepavyksta pasiekti visai.

Jeigu šiuos požymius atpažįstate savyje, ar jie pasireiškia vaikui ir sukelia diskomfortą, verta kreiptis į specialistą – šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą. Tik profesionalus įvertinimas gali padėti tiksliai atsakyti ar tai ADHD, ir atskirti jį nuo kitų galimų būklių.

ADHD poveikis gyvenimo kokybei

Negydomas ar neatpažintas ADHD sutrikimas gali turėti reikšmingą poveikį gyvenimo kokybei – nuo mokymosi ir darbo iki emocinės savijautos bei tarpusavio santykių. Nors kiekvieno žmogaus patirtys skiriasi, ilgalaikiai ADHD simptomai dažnai lemia nuolatinį nuovargį, frustraciją ir nepasitenkinimą savimi. Mokymosi ir darbo aplinkoje ADHD pasireiškia sunkumais susikaupti, planuoti laiką, organizuoti užduotis ar jas užbaigti laiku. Šie iššūkiai dažnai persikelia ir į asmeninius santykius – užmaršumas, impulsyvumas ar stiprios emocinės reakcijos gali tapti nesusipratimų šaltiniu šeimoje, su partneriu, draugais ar kolegomis. Taip pat neretai nukenčia ir emocinė savijauta. Ilgainiui tai gali lemti emocinį perdegimą ir sunkumus palaikant vidinę pusiausvyrą. O chaotiška dienotvarkė dažnai veikia ir fizinę sveikatą – nereguliarus miegas, nesubalansuota mityba bei nesirūpinimas savimi ilgainiui gali pabloginti bendrą savijautą. 

Profesionalios pagalbos svarba

Jeigu ADHD sutrikimas stipriai veikia kasdienį gyvenimą, verta kreiptis į specialistus. Gydytojo specialisto konsultacija padeda ne tik tiksliau įvertinti situaciją, bet ir parinkti individualius sprendimus – nuo elgesio strategijų iki kitų pagalbos formų. O su tinkamu palaikymu, aiškiomis strategijomis ir kantrybe galima išmokti gyventi taip, kad šio sutrikimo keliami iššūkiai netaptų kliūtimi pilnaverčiam ir kokybiškam gyvenimui.

Natūralūs būdai palengvinti ADHD simptomus

Nors ADHD sutrikimas reikalauja profesionalaus įvertinimo, kasdieniai įpročiai ir natūralūs sprendimai gali padėti palengvinti ADHD simptomus bei palaikyti nervų sistemos pusiausvyrą. Taigi, kas gali padėti kasdienybėje?

Aiški rutina ir struktūra. Reguliarus dienos ritmas, aiškūs darbų sąrašai, užduočių skaidymas į mažesnius žingsnius padeda lengviau susikaupti ir sumažinti chaosą.

Kokybiškas miegas. Nepakankamas miegas gali sustiprinti dėmesio stoką ir dirglumą. Svarbu laikytis pastovaus miego režimo, o taip pat riboti ekranų naudojimą vakare.

Fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas padeda sumažinti vidinį nerimą, gerina nuotaiką ir koncentraciją.

Subalansuota mityba. Pilnavertė mityba, turtinga vitaminais ir mineralais, svarbi normaliai nervų sistemos veiklai. Kai kuriais atvejais naudingi ir specialiai parinkti maisto papildai nervų sistemai ir atminčiai.

Maistinės medžiagos, palaikančios nervų sistemą

Tam tikros medžiagos gali būti veiksmingos ir padėti kontroliuoti emocijas bei gerinti bendrą savijautą. B grupės vitaminai svarbūs normaliai nervų sistemos veiklai, energijos apykaitai ir psichologinei funkcijai. Pavyzdžiui, Ecosh bioaktyvus B vitaminų kompleksas gali būti naudingas ilgalaikio nuovargio ar įtampos metu. O emocinei pusiausvyrai ir atsparumui stresui dažnai pasirenkami augaliniai ekstraktai. Pavyzdžiui, Dr. Wolz šafrano ir rodiolos ekstraktas derina augalus, siejamus su nuotaikos ir emocinės savijautos palaikymu.

Esant padidėjusiai įtampai ar vidiniam neramumui, verta atkreipti dėmesį ir į adaptogenus – tai augalai, padedantys organizmui prisitaikyti prie streso. Ecosh ašvaganda su KSM-66 šaknų ekstraktu dažnai pasirenkama emocinei pusiausvyrai ir nervų sistemos atsparumui palaikyti. O protiniam darbingumui ir energijai palaikyti gali būti naudingi ir ženšenio ar eleuterokoko turintys papildai. Pavyzdžiui, Lifeplan Emperor Ginseng bei Ambio multivitaminų kompleksas su eleuterokoku padeda palaikyti bendrą organizmo tonusą bei kasdienį aktyvumą.

Šaltiniai:

• Tripp G, Wickens JR. Neurobiology of ADHD. Neuropharmacology. 2009 Dec;57(7-8):579-89. doi: 10.1016/j.neuropharm.2009.07.026. Epub 2009 Jul 21. PMID: 19627998.

• Leffa DT, Caye A, Rohde LA. ADHD in Children and Adults: Diagnosis and Prognosis. Curr Top Behav Neurosci. 2022;57:1-18. doi: 10.1007/7854_2022_329. PMID: 35397064.

• Coelho L, Chaves E, Vasconcelos S, Fonteles M, De Sousa F, Viana G. Transtorno do déficit de atenção e hiperatividade (TDAH) na criança: aspectos neurobiológicos, diagnóstico e conduta terapêutica [Attention deficit hyperactivity disorder (ADHD) in children: neurobiological aspects, diagnosis and therapeutic approach]. Acta Med Port. 2010 Jul-Aug;23(4):689-96. Portuguese. Epub 2010 Jul 30. PMID: 20687998.

• Sharma A, Couture J. A review of the pathophysiology, etiology, and treatment of attention-deficit hyperactivity disorder (ADHD). Ann Pharmacother. 2014 Feb;48(2):209-25. doi: 10.1177/1060028013510699. Epub 2013 Nov 1. PMID: 24259638.

• Hinshaw SP. Attention Deficit Hyperactivity Disorder (ADHD): Controversy, Developmental Mechanisms, and Multiple Levels of Analysis. Annu Rev Clin Psychol. 2018 May 7;14:291-316. doi: 10.1146/annurev-clinpsy-050817-084917. Epub 2017 Dec 8. PMID: 29220204.