Paskelbus karantiną dėl koronaviruso, jau spėjome išsiugdyti keletą įpročių – dažnai plauti rankas ir neliesti savo veido. Specialistų teigimu, buvimas namuose – puiki galimybė sustiprinti imuniteto atsparumą prieš virusus ir bakterijas. Tačiau nereiktų skubėti griebtis maisto papildų, o verčiau išbandyti įvairias imuninės sistemos apsaugos priemones.
Siekiant sumažinti koronaviruso (COVID-19) plitimą, LR vyriausybė jau įvedė sienų kontrolę prie vidinių Europos sąjungos (ES) sienų, atšaukti visi masiniai renginiai, uždarytos mokyklos, ribojamas prekybos centrų laikas, skatinamas darbas nuotoliniu būdu. Pasidalijus į dvi stovyklas, kai vieni turi galimybę dirbti iš namų, o kiti – ne, daugumai neramu, kaip apsaugoti namiškius?
Nors karpos estetiškai nepatrauklus, tačiau dažniausiai nepavojingas negalavimas, vis tik nereiktų į jų atsiradimą numoti ranka – dažnai jos signalizuoja apie suprastėjusią organizmo imuninę sistemą, o vyresnio amžiaus žmonėms derėtų jas parodyti gydytojui dėl vėžio prevencijos.
Viršsvoris, nevaisingumas ar net vėžys – klaidingi stereotipai, vis dar atbaidantys daugumą šalies moterų nuo kontraceptinių priemonių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šias baimes išsklaidytų kontraceptinių priemonių vartojimas pagal individualias gydytojų rekomendacijas. Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad dar nemažai visuomenės vengia apie kontraceptines priemones klausti vaistinėse, o šių priemonių pardavimai ypač padidėja prieš Valentino dieną.
Šaltuoju metų sezonu daugelį ima kamuoti aktualus klausimas – pūslelinė – užkrečiamoji liga, galinti pažeisti odą, gleivinę ir netgi centrinę nervų sistemą. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad į kovą su nuolat pasikartojančiu pūslelinės paūmėjimu žmonės griebiasi pačių įvairiausių būdų nors padėti gali tiesiog laiku pastebėta liga.
Ketvirtadienį Šiaulių miesto savivaldybėje pagerbtas Lietuvos 2019 metų vaistininku tapęs "Gintarinės vaistinės" tinklo vaistininkas Šiauliuose Tadas Labanauskas. Šiaulių mero Artūro Visocko padėkos raštą ir gėlių Metų vaistininkui įteikė vicemeras Egidijus Elijošius ir Administracijos Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė.
Atgal į mokyklą be streso 2019 m. rugpjūčio 14 d., trečiadienis Rugsėjo pradžia, tai ne tik gėrybių rinkimo karštymetis, bet ir savotiško streso kupinas metas į mokyklą vaikus leidžiantiems tėvams, turintiems pasirūpinti tiek atžalų mokykliniais reikmenimis, tiek sveikatos pažymomis, kitais dokumentais. Dar didesnis iššūkis tėvams yra kaip sugrąžinti vaikus į mokymosi procesą ir padėti mokytis, nekeliant streso, kuris labai neigiamai veikia visos šeimos narių sveikatą.
Imuniteto stiprinimą ir apsaugą nuo peršalimo ligų šiandien nemaža dalis šalies gyventojų vis dar sieja su stebuklingą poveikį žadančiais preparatais. Tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – neatsakingą vitaminų ir mineralų vartojimą: per didelės ar nesuderintos šių preparatų dozės gali ne tik nepadėti sveikatai, bet ir veikti kaip nuodai.
Stresas – tai apsauginė organizmo reakcija, į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso/įtampos (medicinos terminologijoje nervinė įtampa atitinka streso sąvoką) metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai. Ką svarbu žinoti apie įtampą, kokie yra streso požymiai ir pasekmės bei kaip išmokti susidraugauti su stresu ir jį valdyti?
Geras ir kokybiškas miegas yra labai svarbus šiuolaikinio sveiko žmogaus gyvenimo faktorius. Tačiau kartais užklumpa nelaukti miego sutrikimai, tokie kaip miego apnėja, dėl kurios gali kentėti ne tik pats žmogus, bet ir šalia jo miegantys, nes pasireiškia kitas kokybišką miegą gadinantis veiksnys – knarkimas. Kas yra miego apnėja ir ką reikia žinoti apie šį miego sutrikimą ?
