Viršsvoris, nevaisingumas ar net vėžys – klaidingi stereotipai, vis dar atbaidantys daugumą šalies moterų nuo kontraceptinių priemonių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šias baimes išsklaidytų kontraceptinių priemonių vartojimas pagal individualias gydytojų rekomendacijas. Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad dar nemažai visuomenės vengia apie kontraceptines priemones klausti vaistinėse, o šių priemonių pardavimai ypač padidėja prieš Valentino dieną.
Šaltuoju metų sezonu daugelį ima kamuoti aktualus klausimas – pūslelinė – užkrečiamoji liga, galinti pažeisti odą, gleivinę ir netgi centrinę nervų sistemą. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad į kovą su nuolat pasikartojančiu pūslelinės paūmėjimu žmonės griebiasi pačių įvairiausių būdų nors padėti gali tiesiog laiku pastebėta liga.
Ketvirtadienį Šiaulių miesto savivaldybėje pagerbtas Lietuvos 2019 metų vaistininku tapęs "Gintarinės vaistinės" tinklo vaistininkas Šiauliuose Tadas Labanauskas. Šiaulių mero Artūro Visocko padėkos raštą ir gėlių Metų vaistininkui įteikė vicemeras Egidijus Elijošius ir Administracijos Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė.
Atgal į mokyklą be streso 2019 m. rugpjūčio 14 d., trečiadienis Rugsėjo pradžia, tai ne tik gėrybių rinkimo karštymetis, bet ir savotiško streso kupinas metas į mokyklą vaikus leidžiantiems tėvams, turintiems pasirūpinti tiek atžalų mokykliniais reikmenimis, tiek sveikatos pažymomis, kitais dokumentais. Dar didesnis iššūkis tėvams yra kaip sugrąžinti vaikus į mokymosi procesą ir padėti mokytis, nekeliant streso, kuris labai neigiamai veikia visos šeimos narių sveikatą.
Imuniteto stiprinimą ir apsaugą nuo peršalimo ligų šiandien nemaža dalis šalies gyventojų vis dar sieja su stebuklingą poveikį žadančiais preparatais. Tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – neatsakingą vitaminų ir mineralų vartojimą: per didelės ar nesuderintos šių preparatų dozės gali ne tik nepadėti sveikatai, bet ir veikti kaip nuodai.
Stresas – tai apsauginė organizmo reakcija, į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso/įtampos (medicinos terminologijoje nervinė įtampa atitinka streso sąvoką) metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai. Ką svarbu žinoti apie įtampą, kokie yra streso požymiai ir pasekmės bei kaip išmokti susidraugauti su stresu ir jį valdyti?
Geras ir kokybiškas miegas yra labai svarbus šiuolaikinio sveiko žmogaus gyvenimo faktorius. Tačiau kartais užklumpa nelaukti miego sutrikimai, tokie kaip miego apnėja, dėl kurios gali kentėti ne tik pats žmogus, bet ir šalia jo miegantys, nes pasireiškia kitas kokybišką miegą gadinantis veiksnys – knarkimas. Kas yra miego apnėja ir ką reikia žinoti apie šį miego sutrikimą ?
Akių skausmas, niežėjimas, paraudusios ar sausos akys – nemalonus pojūtis, kuris gali pasireikšti kiekvienam bet kuriuo metų laiku. Pavasarį kartu su žydėjimu ore pasklinda žiedadulkės, vėjo genamas smėlis, sausame ore padidėja kietųjų dalelių kiekis. Kitu metų laiku namuose ar biuruose esantis kondicionuojamas oras tampa ypač sausas, o tai irgi gali sukelti akių perštėjimą ar kitus nepatogumus. Prasideda nemalonūs pojūčiai akyse, kurie gali įspėti apie sausų akių sindromą ar alerginį konjunktyvitą. Apie šias akių ligas, gydymo būdus ir kitus ypatumus pasakoja gydytoja oftalmologė Aušra Liveikienė.
Nuo seno žinoma, kad vitaminas D yra labai svarbus mūsų sveikatai. Nustatyta, kad net iki 90 proc. šio vitamino žmogaus organizme pasigamina būnant saulėje, todėl šiltos pavasario popietės ir saulėtos vasaros dienos deginantis yra pats geriausias būdas kaupti šio vitamino atsargas. Tyrimais nustatyta, jog šalyse, kurios yra nutolusios nuo pusiaujo, pasireiškia didesnis vitamino D trūkumas. Lietuvoje vitamino D nepakankamumas taip pat yra pastebimas, todėl naudinga žinoti, kuo tai pasireiškia ir kaip galima papildyti šio vitamino atsargas organizme.
Panikos priepuolis — tai spontaniška, epizodiškai atsirandanti būsena, pasireiškianti stipriais baimės ir nerimo sukeltais jausmais. Dažniausiai panikos priepuoliai užklumpa žmogų kasdienėse situacijose, kuriose nėra realaus pavojaus ar konkrečios priežasties, galinčios išprovokuoti didelį baimės jausmą.
