Jei juodi ratilai po akimis atsiranda tik ilgiau pavakarojus, intensyviai dirbant prieš atostogas, o pailsėjus išnyksta – nerimauti nereikėtų. Tačiau jei juodi paakiai nepranyksta, o kartu dar vargina ir kiti simptomai – stiprus nuovargio jausmas, tinimas, intensyvus plaukų slinkimas, niežulys, medžiagų apykaitos pokyčiai – būtina apsilankyti pas gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus.
Nemiga yra miego sutrikimas, dėl kurio gali atsirasti ir kitos ligos. Nemiga apima negalėjimą užmigti, prastą miego kokybę, dažną atsibudimą nakties metu. Ji gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė (letinė). Lėtinę nemigą sukelia ligos, skausmas ir fiziniai negalavimai, depresija, nerimas, o trumpalaikei nemigai įtaką daro stresiniai aplinkos veiksniai, laiko zonų pasikeitimas, sezoniškumas ir tinkamo miego režimo nesilaikymas.
Varginančios tropinių karščių bangos bei tiesioginiai saulės spinduliai pavojingi ne tik dėl žalingų ultravioletinių spindulių. Buvimas saulėkaitoje nepridengta galva ar tiesiog labai aukštoje temperatūroje neretai sukelia saulės arba šilumos smūgį, kurių simptomai yra labai panašūs.
Atšilus orams pastebime vis daugiau vabzdžių, tarp kurių vieni pavojingiausių – erkės. Jas dažniausiai pirmieji pastebi žmonės, turintys augintinius, tačiau net ir tada ne visi imasi žmonėms skirtos apsaugos nuo erkių. Šiemet prognozuojamas didesnis erkių aktyvumas ir atitinkamai didesnis užsikrėtimų skaičius dėl ypatingai šiltos žiemos.
Artėjantis vasaros lygiadienis ir Joninės daugeliui žmonių asocijuojasi ne tik su laužais, vainikų pynimais ar paparčio žiedo ieškojimu, bet ir su ant žarijų keptais sultingais kepsniais ir vaišėmis iki paryčių. Vaistininkai perspėja, kad tiek neatsargus braidžiojimas po rasą trumpiausią metų naktį, tiek nesaikingas maisto ir alkoholio vartojimas gali apkartinti Joninių įspūdžius ilgam.
„Gintarinės vaistinės“ užsakymu balandžio mėnesio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Joje dalyvavo 1011 šalies gyventojų, tokia pati apklausa buvo vykdyta ir kovo mėnesį. Tyrimo rezultatai parodė, jog per mėnesį norinčiųjų skiepytis nuo koronaviruso padaugėjo vos 2 procentiniais punktais iki 72 proc., tačiau 2 punktais iki 17 proc. pagausėjo ir skeptikų gretos. Galiausiai sukūrus COVID-19 veikiančią vakciną, Lietuva rizikuoja vėl pasidalinti į dvi dalis: saugotis labiausiai nusiteikę karantino išvarginti šalies didmiesčiai, tuo tarpu regionų centrai gali tapti naujais užkrato židiniais.
Norėtume jums priminti, kad labai svarbu laikytis rekomendacijų, kad sumažintumėte galimybę užsikrėsti kvėpavimo takų virusais ir palaikyti imunitetą.
Šią savaitę šešias didžiąsias Lietuvos ligonines pasieks būtiniausių medicininių priemonių siunta už 291 tūkst. eurų. Tai jau antroji labdaros ir paramos fondo „Rūpestinga širdelė“ medicininių priemonių partija – bendra dviejų siuntų vertė siekia beveik pusę milijono eurų, kuriuos kovai su koronavirusu suaukojo šalies technologijų įmonės. Pirmosios priemonės jau išdalintos mažesnėms sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigoms bei senjorų globos namams.
Karantino laikotarpiu namuose užsidarę Lietuvos gyventojai imunitetą bando stiprinti nuolat vėdindami patalpas, tačiau kur kas mažiau rūpinasi sportu ar subalansuota mityba, rodo apklausa. Jos metu paaiškėjo, 63 proc. šalies gyventojų nuolat vėdina namų patalpas ir tai yra dažniausia veikla, skiriama sveikatai palaikyti.
Paskelbus karantiną dėl koronaviruso, jau spėjome išsiugdyti keletą įpročių – dažnai plauti rankas ir neliesti savo veido. Specialistų teigimu, buvimas namuose – puiki galimybė sustiprinti imuniteto atsparumą prieš virusus ir bakterijas. Tačiau nereiktų skubėti griebtis maisto papildų, o verčiau išbandyti įvairias imuninės sistemos apsaugos priemones.
