Menisko pažeidimas: simptomai, gydymas ir grįžimas į aktyvų gyvenimą

Ką reiškia menisko pažeidimas?

Menisko pažeidimas – tai kelio sąnaryje esančio menisko įtrūkimas arba plyšimas, kuris gali atsirasti dėl traumos arba natūralių degeneracinių pokyčių. Pažeidimai gali būti įvairaus dydžio ir pobūdžio – nuo nedidelio įtrūkimo iki sudėtingesnio plyšimo, dėl kurio sutrinka normali kelio funkcija. Meniskas – tai pusmėnulio formos kremzlės plokštelė, esanti tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio. Kiekviename kelyje yra du meniskai – vidinis (medialinis) ir išorinis (lateralinis). 

Kokią funkciją atlieka meniskas?

Sveikas meniskas padeda apsaugoti sąnarį nuo per didelės apkrovos ir užtikrina sklandžius judesius vaikštant, bėgant, pritūpiant ar lipant laiptais. Tad nors meniskas yra palyginti nedidelė kelio sąnario dalis, jo reikšmė labai didelė. Pagrindinės menisko funkcijos:

• sugeria smūgius, tenkančius kelio sąnariui;
• tolygiai paskirsto apkrovą tarp sąnarinių paviršių;
• padeda stabilizuoti kelio sąnarį;
• mažina kremzlės dėvėjimąsi judant;
• prisideda prie sklandaus kelio judėjimo.

Kokie yra dažniausi menisko pažeidimo simptomai?

Simptomų stiprumas priklauso nuo pažeidimo pobūdžio – vieni žmonės jaučia tik nedidelį diskomfortą, o kiti negali normaliai vaikščioti ar visiškai ištiesti kojos. Po traumos simptomai gali atsirasti iš karto arba sustiprėti per artimiausias kelias valandas ar net kitą dieną. O jei pažeidimas susijęs su natūraliu menisko dėvėjimusi, skausmas dažniausiai vystosi palaipsniui.

Kelio skausmas

Skausmas – vienas pirmųjų ir dažniausių menisko pažeidimo požymių. Jis paprastai jaučiamas vidinėje arba išorinėje kelio pusėje, priklausomai nuo to, kuris meniskas pažeistas. Nemalonūs pojūčiai dažniausiai sustiprėja pritūpiant, lipant laiptais, sukant kūną stovint ant vienos kojos, ilgiau vaikštant ar sportuojant. Kai kuriems žmonėms skausmas jaučiamas tik atliekant tam tikrus judesius, o ramybės būsenoje beveik išnyksta.

Kelio tinimas

Po traumos kelio sąnarys gali patinti per kelias valandas arba kitą dieną. Tinimas atsiranda dėl uždegiminės organizmo reakcijos į pažeistus audinius ir dažnai apsunkina kelio judesius. Jei tinimas yra ryškus arba sparčiai didėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Strigimo arba „užsikirtimo“ pojūtis

Vienas būdingiausių menisko pažeidimo simptomų – jausmas, kad kelis tarsi užstringa arba trumpam „užsikerta“. Kartais žmogui tampa sunku visiškai sulenkti ar ištiesinti koją, o bandant tai padaryti jaučiamas skausmas. Toks simptomas gali atsirasti tuomet, kai plyšusi menisko dalis trukdo sklandžiam sąnario judėjimui. Jei kelis visiškai užsiblokuoja ir jo nepavyksta nei sulenkti, nei ištiesinti, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Riboti judesiai ir nestabilumo jausmas

Dėl skausmo ir tinimo gali būti sunku pritūpti, atsiklaupti, atsistoti iš pritūpimo ar atlikti kitus įprastus veiksmus. Kai kurie žmonės taip pat jaučia, kad kelis tapo mažiau stabilus – atrodo, jog koja bet kurią akimirką gali paslysti ar neatlaikyti kūno svorio. 

Tačiau svarbu žinoti, jog panašūs simptomai gali pasireikšti ir esant kitoms kelio traumoms, pavyzdžiui, kryžminių ar šoninių raiščių pažeidimams. Todėl vien pagal simptomus nustatyti tikslią diagnozę neįmanoma – ją gali patvirtinti tik gydytojas, atlikęs apžiūrą ir, jei reikia, paskyręs papildomus tyrimus.

Kodėl atsiranda menisko pažeidimas?

Menisko pažeidimas gali atsirasti tiek dėl staigios traumos, tiek dėl natūralių su amžiumi susijusių pakitimų. Jaunesniems žmonėms jis dažniau pasitaiko sportuojant ar patyrus traumą, o vyresniame amžiuje meniskas gali pažeisti ir atliekant visai įprastus kasdienius judesius. Nors meniskas yra tvirtas ir elastingas audinys, nuolat patiriamos apkrovos ilgainiui jį veikia. Todėl rizika didėja ne tik aktyviai sportuojantiems, bet ir dirbantiems fiziškai sunkų darbą ar dažnai atliekantiems pasikartojančius kelio lenkimo judesius. Tačiau mankšta, tinkamas apšilimas prieš fizinį krūvį ir dėmesys judesių technikai gali padėti sumažinti traumų tikimybę.

Kaip gydomas menisko pažeidimas?

Menisko pažeidimo gydymas priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, dydžio, simptomų stiprumo, žmogaus amžiaus ir fizinio aktyvumo. Ne visais atvejais prireikia operacijos – nemaža dalis pacientų sėkmingai gydomi derinant poilsį, kineziterapiją ir kitas gydytojo rekomenduotas priemones. Svarbiausia – kuo anksčiau kreiptis į gydytoją. 

Kada pakanka konservatyvaus gydymo?

Jei menisko pažeidimas nėra didelis ir kelio sąnarys išlieka stabilus, dažnai pirmiausia pasirenkamas konservatyvus gydymas. Jo tikslas – sumažinti skausmą, leisti pažeistiems audiniams gyti ir palaipsniui atkurti normalią kelio funkciją. Priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali rekomenduoti:

• laikinai sumažinti fizinį krūvį;
• reguliariai šaldyti kelį pirmosiomis dienomis po traumos;
• prireikus vartoti gydytojo paskirtus vaistus nuo skausmo ar uždegimo;
• atlikti kineziterapeuto paskirtus pratimus;
• palaipsniui grįžti prie įprasto fizinio aktyvumo.

Ar verta naudoti kelio įtvarą?

Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti kelio įtvarą, ypač pirmosiomis savaitėmis po traumos arba grįžtant prie fizinio aktyvumo. Jis gali padėti stabilizuoti kelio sąnarį, sumažinti jam tenkančią apkrovą ir suteikti didesnį pasitikėjimą judant. Žinoma, įtvaras nėra gydymo priemonė – jis turėtų būti naudojamas kaip papildoma pagalba kartu su kineziterapija ir kitomis gydytojo rekomendacijomis.

Kada prireikia operacijos?

Operacija dažniausiai svarstoma tuomet, kai konservatyvus gydymas nepadeda arba menisko pažeidimas yra toks didelis, kad kelio funkcijos atkurti be chirurginio gydymo nepavyksta. Pavyzdžiui, jos gali prireikti, jei plyšusi menisko dalis sukelia nuolatinį kelio strigimą, sąnarys tampa nestabilus arba simptomai išlieka ilgą laiką nepaisant taikomo gydymo. Šiuolaikinėje medicinoje dažniausiai atliekama artroskopinė operacija – tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu per nedidelius pjūvius į kelio sąnarį įvedami specialūs instrumentai. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, chirurgas gali susiūti plyšusį meniską arba pašalinti tik pažeistą jo dalį, stengdamasis išsaugoti kuo daugiau sveiko audinio. Nepriklausomai nuo pasirinkto gydymo būdo, labai svarbi gydymo dalis yra reabilitacija. Būtent ji padeda atkurti kelio judrumą, sustiprinti aplinkinius raumenis ir saugiai grįžti prie kasdienės veiklos ar netgi sporto.

Kiek laiko gyja menisko pažeidimas?

Menisko pažeidimo gijimo trukmė priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pasirinkto gydymo ir individualių organizmo ypatumų. Vieni žmonės prie įprastos kasdienės veiklos grįžta per kelias savaites, o kitiems, ypač po operacijos, visiškas atsistatymas gali užtrukti kelis mėnesius ar pusę metų. Gijimo laiką lemia ne tik menisko plyšimo dydis, bet ir žmogaus amžius, fizinis aktyvumas, kitų kelio struktūrų būklė bei tai, kaip nuosekliai laikomasi gydytojo ir kineziterapeuto rekomendacijų.

Kas padeda greičiau atsistatyti?

Nors labai paspartinti gijimo neįmanoma, prie sėkmingo atsistatymo gali prisidėti nuosekli reabilitacija ir tinkama sąnarių priežiūra. Svarbiausia:

• laikytis gydytojo ir kineziterapeuto rekomendacijų;
• reguliariai atlikti paskirtus pratimus;
• neapkrauti kelio anksčiau, nei leidžiama;
• palaikyti visavertę ir subalansuotą mitybą;
• prireikus pasirūpinti sąnarių priežiūrai skirtais papildais.

Atsistatymo laikotarpiu gali būti naudingi įvairūs papildai sąnariams. Priklausomai nuo individualių poreikių, žmonės dažnai renkasi kolageną, gliukozaminą arba kompleksinius papildus sąnariams. 

Kada galima grįžti į aktyvų gyvenimą po menisko pažeidimo?

Grįžti prie įprastos kasdienės veiklos ar sporto reikėtų tik tuomet, kai kelio funkcija yra pakankamai atsistačiusi, o gydytojas arba kineziterapeutas patvirtina, kad tai daryti saugu. Nors norisi kuo greičiau vėl judėti be apribojimų, skubėjimas gali padidinti pakartotinės traumos riziką ir dar labiau pailginti gijimo laiką. Vien tik sumažėjęs skausmas dar nereiškia, kad kelis visiškai sugijo. Prieš grįžtant prie bėgimo, komandinio sporto ar intensyvių treniruočių svarbu įsitikinti, kad kelio sąnarys gali saugiai atlaikyti didesnį fizinį krūvį.

Dažniausiai rekomenduojama į sportą grįžti tik tada, kai:

• nebejaučiamas skausmas atliekant kasdienius judesius;
• išnykęs kelio tinimas;
• visiškai atsistatę kelio judesiai;
• pagerėjusi pusiausvyra ir kelio stabilumas;
• gydytojas arba kineziterapeutas leidžia palaipsniui didinti fizinį krūvį.

Pirmiausia rekomenduojamos mažesnės apkrovos veiklos, pavyzdžiui, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar pratimai vandenyje. Tik vėliau pereinama prie bėgimo, šuolių ir kitokios intensyvios veiklos.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar menisko pažeidimas gali sugyti be operacijos?

Taip, gali. Jei pažeidimas nėra didelis, o kelio sąnarys išlieka stabilus, dažnai pasirenkamas konservatyvus gydymas. Jį gali sudaryti poilsis, fizinio krūvio ribojimas, kineziterapija ir kitos gydytojo rekomenduotos priemonės. Ar operacija reikalinga, priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, simptomų ir individualios situacijos.

Ar galima vaikščioti plyšus meniskui?

Tai priklauso nuo pažeidimo sunkumo. Kai kurie žmonės gali vaikščioti jausdami tik nedidelį skausmą, o kitiems dėl stipraus skausmo ar kelio strigimo tai tampa sudėtinga. Jei po traumos sunku priminti koją, kelis stipriai tinsta arba užstringa, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Ar po menisko pažeidimo galima sportuoti?

Taip, daugeliu atvejų žmonės sėkmingai grįžta prie sporto. Svarbu tai daryti tik visiškai atsistačius kelio funkcijai ir laikantis gydytojo rekomendacijų. Per anksti pradėjus intensyviai sportuoti padidėja pakartotinės traumos rizika.

Ar verta naudoti kelio įtvarą?

Kai kuriais atvejais taip. Kelio įtvaras gali padėti stabilizuoti sąnarį ir suteikti daugiau pasitikėjimo judant, ypač pirmosiomis savaitėmis po traumos ar grįžtant prie aktyvesnės veiklos. Vis dėlto jis nepakeičia reabilitacijos ir turėtų būti naudojamas tik pagal gydytojo rekomendacijas.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei po traumos atsirado stiprus kelio skausmas, tinimas, kelis užstringa, sunku priminti koją arba simptomai nepraeina per kelias dienas. Ankstyva diagnozė padeda greičiau parinkti tinkamiausią gydymą ir sumažina komplikacijų riziką.

Šaltiniai:

• Sherman SL, DiPaolo ZJ, Ray TE, Sachs BM, Oladeji LO. Meniscus Injuries: A Review of Rehabilitation and Return to Play. Clin Sports Med. 2020 Jan;39(1):165-183. doi: 10.1016/j.csm.2019.08.004. PMID: 31767104.

• O'Donnell K, Freedman KB, Tjoumakaris FP. Rehabilitation Protocols After Isolated Meniscal Repair: A Systematic Review. Am J Sports Med. 2017 Jun;45(7):1687-1697. doi: 10.1177/0363546516667578. Epub 2016 Oct 7. PMID: 28256906.

• Harput G, Guney-Deniz H, Nyland J, Kocabey Y. Postoperative rehabilitation and outcomes following arthroscopic isolated meniscus repairs: A systematic review. Phys Ther Sport. 2020 Sep;45:76-85. doi: 10.1016/j.ptsp.2020.06.011. Epub 2020 Jul 13. PMID: 32688294.

• Hanna T, Smith NP, Sebastianelli WJ. Treatment, Return to Play, and Performance Following Meniscus Surgery. Curr Rev Musculoskelet Med. 2022 Jun;15(3):157-169. doi: 10.1007/s12178-022-09754-7. Epub 2022 Apr 25. Erratum in: Curr Rev Musculoskelet Med. 2024 Oct;17(10):435. doi: 10.1007/s12178-022-09777-0. PMID: 35467166; PMCID: PMC9107559.

• Markes AR, Hodax JD, Ma CB. Meniscus Form and Function. Clin Sports Med. 2020 Jan;39(1):1-12. doi: 10.1016/j.csm.2019.08.007. PMID: 31767101.