Close
Paieškos rezultatai
Prekiių filtrai

Dažnas šlapinimasis: ar vertėtų susirūpinti?

Dažnas šlapinimasis — tai simptomas, būdingas tiek vyrams, tiek ir moterims. Nors padažnėjęs šlapinimasis arba šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, šis simptomas būdingas ir jaunesniems. Padažnėjusį šlapinimąsi gali sukelti ir nepavojingi sveikatai veiksniai, kaip skysčių vartojimas dideliais kiekiais, tačiau tai taip pat gali reikšti ir rimtus šlapimo takų sutrikimus.

KADA VERTĖTŲ SUNERIMTI DĖL DAŽNO ŠLAPINIMOSI?

Šlapinimosi metu iš organizmo pasišalina nereikalingi skysčiai. Šlapinimosi dažnumas priklauso nuo suvartojamų skysčių, oro temperatūros, nes daugiau prakaituojant, galite mažiau norėti šlapintis. Taip pat svarbu ir koks jūsų šlapimo pūslės tūris. Sunerimti reikėtų tada, kai šlapinatės dažnai ir mažais kiekiais. Jeigu į tualetą keliaujate dažniau nei septynis kartus dienos metu ar bent porą kartų naktį, vertėtų pasitikrinti dėl šlapimo takų ligų.

PRIEŽASTYS, SUKELIANČIOS DAŽNĄ ŠLAPINIMĄSI

Dažnas ir skubus šlapinamasis yra šlaplės, šlapimo pūslės, prostatos uždegimo, šlapimo takų infekcijos požymis. Lytiniu keliu plintančios infekcijos taip pat gali sukelti dažną šlapinimąsi.
Kaip ir kitus organizmo sutrikimus, taip ir dažną šlapinimąsi gali lemti keletas dalykų. Tai gali sukelti išoriniai veiksniai ir fiziologiniai organizmo pakitimai. Pagrindinės dažno šlapinimosi priežastys gali būti:
• Skysčių vartojimas. Viena iš daugelio priežasčių, kodėl jus kamuoja padažnėjęs šlapinimasis, yra pastovus skysčių vartojimas. Jei organizmas pasižymi greita medžiagų apykaita, normalu, kad vartodami daug skysčių nuolatos bėgsite į tualetą — tai normali organizmo reakcija. Per didelis kiekis gėrimų prieš miegą, ypač kofeino arba alkoholio, gali sukelti dažną šlapinimąsi naktį.
• Intersticinis cistitas arba kitaip šlapimo pūslės uždegimas. Vadinamasis šlapimo pūslės „peršalimas“. Šlapimo pūslės uždegimo metu kamuoja ne tik dažnas šlapinimasis, bet ir šlapimo pūslės bei pilvo apačios skausmai.  Atsiranda ir nemalonus šlapimo kvapas bei gali pakilti kūno temperatūra.
• Cukrinis diabetas. Ši liga taip pat gali būti viena iš dažno šlapinimosi priežasčių. Organizmas bando atsikratyti gliukozės pertekliaus, todėl šlapintis tenka dažniau nei įprastai.
• Neurologinės ligos, nerimas. Dažno šlapinimosi priežastimi gali būti ir neurologinės ligos ar neigiamos emocinės būsenos (dažnas jaudinimasis, nuolatinis stresas).
• Diuretikų vartojimas. Tai tokie medikamentai, kurie skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme. Diuretikai vartojami sergant kepenų ciroze ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Šie medikamentai yra naudingi, tačiau gali sukelti rūpesčių dėl dažno šlapinimosi.
• Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas. Tai atsiradusi šlapimo pūslės nervų ir raumenų disfunkcija. Nepriklausomai nuo to, kiek šlapimo yra pūslėje, atsiranda nesulaikomas ir stiprus noras šlapintis.
• Šlapimo pūslės išvarža. Atsiranda šlapimo nelaikymas, skausmingas šlapinimasis, galimas šlapimo išsiskyrimas ir lytinių santykių metu.
• Akmenligė. Be dažno šlapinimosi, gali atsirasti skausmai kirkšnyje bei šone.

ŠLAPINIMOSI SUTRIKIMAI VYRAMS

Dažnai pasitaiko, kad vyrus, sulaukusius vidutinio amžiaus, pradeda varginti prostatos ligos, tai daro įtaką ir šlapinimuisi. Dažniausiai vyresnio amžiaus vyrų patiriami šlapinimosi sutrikimai yra susiję su šlapimo ištekėjimu iš šlapimo pūslės dėl šlapimo pūslės kaklelio, prostatos ir šlaplės sutrikimų. Prostatos uždegimo simptomai yra skausmingas šlapinimasis naktį, gali atsirasti pūlingos išskyros iš šlaplės, karščiavimas, nugaros bei raumenų skausmai. Esant prostatos hiperplazijai arba prostatos vėžiui, pasireiškia sunkumas šlapinimosi pradžioje, silpna šlapinimosi srovė, jausmas, jog net ir nusišlapinus, šlapimo pūslė vis tiek lieka pilna.

ŠLAPINIMOSI SUTRIKIMAI MOTERIMS

Moterys dažniau šlapintis gali nėštumo metu. Tai pasireiškia nuo 6 nėštumo savaitės ir trunka iki pat gimdymo. Padažnėjęs šlapinimasis besilaukiant vyksta todėl, jog didėjant gimdai, stiprėja ir spaudimas šlapimo pūslei.

Dėl dubens raumenų susilpnėjimo, menopauzės laikotarpiu moterys gali nesulaikyti šlapimo kosėjant, čiaudint ar juokiantis. Dažniau norima šlapintis, gali padažnėti šlapimo takų infekcijos.

ŠLAPINIMOSI SUTRIKIMŲ GYDYMO BŪDAI

• Medikamentinis gydymas – tai gydymas vaistais, kurie ramina sudirgintą šlapimo pūslę. Moterims menopauzės metu yra skiriamas hormoninis gydymas.

• Fizioterapinis gydymas – gydomoji mankšta tarpvietės ir pilvo sienos raumenims stiprinti yra taikoma moterims po gimdymo bei menopauzės metu. Mankšta padeda išspręsti audinių silpnumo problemą.

• Chirurginis gydymas – taikomas tuomet, kai reikia grąžinti šlapimo pūslę į normalią anatominę padėtį. Dažniausiai atliekamas esant šlapimo nelaikymui fizinio krūvio metu arba šlapimo pūslės bei makšties nusileidimui.