Kai už žodžių „viskas gerai“ slepiasi nerimas: „Gintarinės vaistinės“ iniciatyva „Tylus rūpestis“ kviečia sustoti ir išgirsti

Nors apie nerimą viešai kalbame vis dažniau, daugelis vis dar neišdrįsta jo pripažinti net sau, juo labiau – artimiesiems ar kolegoms. Šiemet „Gintarinės vaistinės“ socialinė iniciatyva „Tylus rūpestis“ kviečia atpažinti nerimą kaip natūralią, bet dažnai nutylimą kasdienybės dalį.

Vaizdo klipas, tapęs jautriu socialinės iniciatyvos centru, sujungė trijų grupių – šeimos narių, kolegų ir sporto komandos – atvirus pokalbius apie emocinę savijautą. Visi jie buvo filmuojami realiu metu, be scenarijaus ar repeticijų. Tylos, pauzių ir nuoširdumo kupini pokalbiai atskleidė, kaip dažnai nerimas lieka neišsakytas, bet vis tiek pastebimas.

Nerimas – ne silpnumo ženklas

Pasak „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros projektų vadovės Viktorijos Labutinos, iniciatyva siekiama ne tik kalbėti apie nerimą, bet ir parodyti, kaip svarbu pastebėti jį kituose.

„Apie fizinę savijautą išdrįstame pasakyti gana lengvai – prisipažinti, kad skauda ar pavargome, neatrodo keista. Tačiau kai kalba pasisuka apie nerimą, vis dar dažnai nutylime. Jis ne visada matomas, bet gali stipriai paveikti mūsų kasdienybę – išbalansuoti emocijas, nuvarginti fiziškai ir net paveikti bendravimą su artimiausiais žmonėmis“, – sako V. Labutina.

Anot jos, šių metų iniciatyvos esmė – ne tik prabilti, bet ir įsiklausyti – ypač į tuos, kuriems „viskas gerai“ tampa universaliu atsakymu.

„Galbūt būtent tas kolega, kuris visada atrodo stiprus, šiandien laukia, kol kas nors paklaus „kaip tu jautiesi?“ – ir bus pasiruošęs atsakyti nuoširdžiai. Svarbiausia – nepraleisti tokio momento“, – įsitikinusi ji.

Ne visi jausmai virsta žodžiais

Vienas iš filmavime dalyvavusių pašnekovų šeimos grupėje – Leonardas– sako, kad dažnai pats sau nepripažįsta nerimo, o juo labiau – neparodo to kitiems.

„Sunkiausia garsiai pripažinti, kad jaučiuosi silpnas. Kartais net žmonai nedrįstu pasakyti, nes atrodo, kad užkrausiu ją savo problemomis. Tada viskas lieka manyje – tyloje“, – dalijasi jis.

Leonardas pastebi, kad neretai žmonės bijo pasirodyti pažeidžiami, nes nėra pratę dalintis emocijomis: „Užaugau aplinkoje, kur visi tarsi gyveno burbule – niekas apie jausmus nekalbėjo, todėl ir pats išmokau viską laikyti savyje. Tada ne tik sunku kalbėti apie save, bet ir sunku suprasti kitą žmogų.“

Jo įsitikinimu, dalintis savo emocijomis – tai ne našta artimajam, o ryšio kūrimas.
„Geriausia pagalba sau – nebijoti išsakyti tai, ką jauti. O pokalbis su artimu žmogumi nėra apkrovimas – tai atvirumo pamatas ir būdas geriau pažinti vienas kitą“, – tikina Leonardas.

Kolegos – šalia, bet ar visada matome vieni kitus?

Karate klubo „Baltas Vilkas“ vadovas Liutauras, dalyvavęs klipo filmavime, pastebi, kad greitas darbo tempas atima net galimybę pamatyti šalia esančio žmogaus emocinę būseną.

„Skubėjimas ir spaudimas viską padaryti greitai dažnai užverčia žmones. Tada nebesimato nieko aplink – nei kolegos, nei jų savijauta. Ir jei kas nors ir pasako, kad jaučiasi blogai, tai dažnai praleidžiame pro ausis – nes tiesiog „neturime laiko“, – sako jis.

Liutauras įsitikinęs, kad darbinėje aplinkoje žmonės dažnai slepia tikrąją būseną: „Užsidedi kaukę, sakai, kad daug darbo, nors viduje gali vykti visai kiti dalykai.“

Jis taip pat pastebi, kad žmonės linkę tylėti ne tik todėl, jog bijo būti nesuprasti – dažnai jie nenori apkrauti kitų savo rūpesčiais.
„Kiekvienas turime problemų, bet dažnai manome, kad vis tiek nebūsime išgirsti. O kartais tylim vien todėl, kad nenorime trukdyti“, – svarsto vyras.

Kartais tereikia paklausti

Abu pašnekovai vieningai sutaria – svarbiausia nebijoti pradėti pokalbio. Pasak Leonardo, kartais užtenka parodyti, kad ir pačiam būna sunku, ir tai padeda kitam žmogui atsiverti.

Tuo metu Liutauras priduria: „Svarbu nuoširdžiai paklausti – ne formaliai, ne dėl vaizdo. Pavyzdžiui, „ar šiandien jautiesi pavargęs?“. Tokie trumpi pokalbiai kartais gali turėti didžiulę prasmę, jeigu mes tikrai girdime, o ne tik klausome. Tie, kurie moka klausytis, dažnai patys neišgirsta klausimo – kaip jiems sekasi.“

Kviesdami kitus, padedame ir sau

Nors pašnekovai pripažįsta, kad kalbėti apie emocijas nėra lengva, būtent tai ir tampa pirmu žingsniu rūpinantis ne tik savimi, bet ir kitais. Kaip pastebi „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros projektų vadovė V. Labutina, iniciatyva „Tylus rūpestis“ kviečia rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine savijauta – skirti laiko sau, pastebėti, kas iš tiesų vyksta viduje.

„Mums turėtų rūpėti ne tik tai, kada skauda kūnas – lygiai taip pat ir tai, kaip jaučiatės viduje. Kviečiame akimirkai sustoti, pasižiūrėti šį vaizdo klipą ir pasvarstyti: ar atpažįstate nerimą savo kasdienybėje? Ir ką galėtumėte dėl savęs padaryti jau dabar?“ – užbaigia ji.

Vaizdo klipas: Tylus rūpestis | Gintarinė vaistinė