Kaip atrodo niežų spuogai: Odos bėrimai, kurių negalima ignoruoti

Niežai – tai užkrečiama odos liga, kurią sukelia mikroskopinė niežinė erkė (Sarcoptes scabiei). Nors ši liga žinoma jau šimtmečius, jos atpažinimas vis dar kelia iššūkių, nes pirmieji požymiai gali būti panašūs į kitus odos sudirgimus ar alergijas. Vienas iš ryškiausių simptomų – tipiški niežų spuogai, tačiau ne visi žino, kaip atrodo niežų spuogai ir kuo jie skiriasi nuo kitų bėrimų.

Negydomi niežai gali plisti ne tik ant pačio žmogaus kūno, bet ir tarp šeimos narių ar artimai kontaktuojančių asmenų. Infekcija perduodama tiesioginio odos kontakto metu, o retesniais atvejais – per užkrėstus drabužius, patalynę ar rankšluosčius. Kuo anksčiau liga atpažįstama ir pradedamas gydymas, tuo mažesnė pakartotinio užsikrėtimo ir komplikacijų rizika. Taigi, šiame straipsnyje aptarsime, kaip vizualiai atskirti niežų sukeltus odos bėrimus nuo kitų odos pažeidimų, kokie simptomai juos lydi, kaip vyksta diagnostika ir koks yra veiksmingiausias gydymas.

Kas yra niežai?

Niežai – tai užkrečiama odos liga, kurią sukelia smulkus, mikroskopinis parazitas – niežinė erkė (Sarcoptes scabiei). Ji įsiskverbia į viršutinį odos sluoksnį (epidermį) ir ten kasa siaurus, vingiuotus takelius, kuriuose deda kiaušinėlius. Iš jų per kelias dienas išsirita naujos erkutės, kurios toliau plinta odoje. Ši liga gali paveikti bet kokio amžiaus, lyties ar socialinės padėties žmones, nors dažniau pasitaiko vietose, kur yra didesnis žmonių kontaktas: šeimose, vaikų darželiuose, slaugos namuose ar kariuomenėje. Užsikrėtimas vyksta tiesioginio odos kontakto metu su užsikrėtusiu asmeniu ar per užkrėstus daiktus – patalynę, drabužius, rankšluosčius.

Pagrindinis niežų požymis – intensyvus niežėjimas, kuris stiprėja naktį, dėl ko liga dažnai trukdo miegui ir blogina gyvenimo kokybę. Odoje atsiranda niežų spuogai ir plonos, vos pastebimos vingiuotos linijos – erkės išrausti takeliai. Kadangi pirmieji simptomai gali būti painiojami su alergija ar vabzdžių įkandimais, laiku atpažinti šią ligą yra itin svarbu, kad būtų išvengta tolimesnio jos plitimo.

Kaip atrodo niežų spuogai?

Niežų spuogai – vienas iš pagrindinių šios ligos požymių. Jie dažniausiai pasireiškia kaip smulkūs, rausvi ar rausvai rudi mazgeliai, kartais virstantys pūslelėmis su skaidriu skysčiu. Bėrimai dažnai išsidėsto grupelėmis arba linijomis – tai atspindi erkės išraustus takelius po oda. Intensyvus niežėjimas, ypač vakare ir naktį, yra dar vienas aiškus ligos signalas.

Tipinės spuogų atsiradimo vietos – plona ir jautri oda: tarpupirščiai, plaštakos, riešų vidinė pusė, alkūnių linkiai, pažastys, pilvo apačia, juosmuo ar lytinių organų sritis. Vaikams niežų spuogai gali plisti net ant veido, galvos odos ar pėdų. Be to, dėl nuolatinio kasymo aplink pažeistas vietas dažnai atsiranda šašų, pleiskanojimas ar odos įtrūkimai. Šių požymių derinys – būdingi bėrimai, erkės iškasti takeliai ir stiprus niežėjimas naktį – padeda gydytojui greitai nustatyti niežus ir paskirti reikalingus tyrimus bei gydymą.

Niežų spuogai: kaip juos atskirti nuo kitų bėrimų?

Niežų spuogus dažnai sunku atskirti nuo kitų bėrimų, tačiau yra keli požymiai, kurie leidžia juos atpažinti. Pirmiausia, niežų sukeltas niežėjimas yra itin intensyvus ir dažniausiai sustiprėja vakare bei naktį, kai erkės būna aktyviausios. Taip pat būdingas bėrimų išsidėstymas – jie dažniausiai atsiranda simetriškai tarpupirščiuose, riešų linkiuose, pilvo apačioje ar pažastyse. Vienas aiškiausių požymių – vos matomi, vingiuoti tuneliai odoje, kurių nebūna nei alergijos, nei vabzdžių įkandimų atvejais.

Skiriant nuo kitų ligų, svarbu žinoti, kad alerginis bėrimas dažniausiai dengia didesnius odos plotus ir niežėjimas gali pasireikšti bet kuriuo metu, vabzdžių įkandimai paprastai pasireiškia pavieniais taškais ar mažomis grupelėmis, o egzema sukelia odos paraudimą, pleiskanojimą ir įtrūkimus, bet ne pūsleles su tuneliais. Galima įtarti niežus, jei bėrimai nepraeina po įprasto alergijos gydymo, jei niežėjimas ypač stiprus naktį, o panašūs simptomai atsiranda ir kitiems šeimos nariams. Kadangi ši liga yra užkrečiama, labai svarbu ją laiku atpažinti, kad kuo greičiau išgydyti.

Diagnostika

Tik tiksliai nustačius ligą galima ne tik sustabdyti jos plitimą, bet ir paskirti tinkamą gydymą. Kadangi niežų spuogai dažnai painiojami su alergija, egzemomis ar vabzdžių įkandimais, gydytojai naudoja keletą patikimų metodų. Pirmiausia atliekama anamnezė ir vizualinė apžiūra – vertinama, kada atsirado simptomai, ar niežėjimas stiprėja naktį, ar panašių požymių turi šeimos nariai. Būdingi ženklai – mažyčiai mazgeliai, pūslelės bei vos matomi vingiuoti tuneliai odoje.

Norint patvirtinti įtarimus, taikomas mikroskopinis tyrimas – iš įtartinos vietos paimamas mėginys ir tiriamas, ar jame yra erkės, kiaušinėliai ar jų pėdsakų. Kitas modernus metodas – dermatoskopija, leidžianti padidintai apžiūrėti odą ir aiškiai pamatyti parazito takelius. Tik specialistas, atlikęs reikiamus tyrimus, gali patvirtinti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą, o kartu ir priemones odos regeneracijai, padedančias greičiau atkurti sveiką odos būklę.

Niežų gydymas

Niežų gydymas yra kompleksinis procesas, kurio tikslas – sunaikinti pačias niežines erkes ir atkurti odos būklę. Labai svarbu gydyti ne tik užsikrėtusį asmenį, bet ir visus artimai kontaktavusius, net jei jie dar nejaučia simptomų. Dažniausiai taikomas vaistinis gydymas, kur pirma priemonė – permetrino tepalas (5%). Jis tepamas ant viso kūno ir paliekamas 8-14 valandų, o procedūra po savaitės kartojama. Alternatyva gali būti benzilo benzoato emulsija arba, sudėtingesniais atvejais, ivermektinas.

Net ir sunaikinus erkes, odos niežėjimas gali išlikti kelias savaites, todėl itin svarbi odos priežiūra. Tam naudojami regeneraciją skatinantys preparatai, tokie kaip pantenolio kremas Bepanthen, cinko tepalas ar losjonai su alaviju. Drėkinantys kremai jautriai odai, pavyzdžiui, Eucerin UreaRepair ar Bioderma Atoderm, padeda atkurti natūralią odos barjerinę funkciją ir sumažina diskomfortą. Jei pažeistos vietos supūliuoja ar šlapiuoja, gydytojas gali skirti antibakterinių priemonių. Ne mažiau svarbi ir aplinkos higiena. Visi drabužiai, patalynė bei rankšluosčiai turi būti išskalbti bent 60 °C temperatūroje. Be to, visi šeimos nariai turi būti gydomi vienu metu, nes priešingu atveju pakartotinis užsikrėtimas tampa neišvengiamas.

Kaip išvengti pakartotinio užsikrėtimo?

Niežai yra itin užkrečiama liga, todėl gydymas negali apsiriboti vien tik vaistais – vienodai svarbi ir prevencija. Jei aplinkoje lieka bent viena erkė, ji gali sukelti naują užsikrėtimo bangą, tad svarbu imtis visų priemonių iš karto. Pirmiausia, gydytis turi visi šeimos nariai ir artimai kontaktavę asmenys, net jei jie nejaučia jokių simptomų, kadangi erkės gali kurį laiką išlikti odoje nepastebėtos.

Ne mažiau svarbi drabužių ir patalynės dezinfekcija – viskas turi būti išskalbta ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje tą pačią dieną, kai pradedamas gydymas. Reikėtų nepamiršti ir namų higienos: išsiurbti kilimus, minkštus baldus, net automobilio saloną, o dulkių siurblio maišelį tuoj pat pakeisti arba išplauti. Po gydymo ypač svarbi odos priežiūra, nes ji dar kurį laiką gali likti sudirgusi. Čia pasiteisina odos regeneraciją skatinantys kremai ir tepalai, pavyzdžiui, pantenolio kremas, alavijo gelis ar drėkinamieji losjonai jautriai odai, kuriuos galima rasti Gintarinėje vaistinėje. Laikantis šių taisyklių, pakartotinio užsikrėtimo rizika gerokai sumažėja, o liga nebeturi galimybės plisti tarp šeimos narių ar artimos aplinkos žmonių.

Šaltiniai:

• Sunderkötter C, Wohlrab J, Hamm H. Scabies: Epidemiology, Diagnosis, and Treatment. Dtsch Arztebl Int. 2021 Oct 15;118(41):695-704. doi: 10.3238/arztebl.m2021.0296. PMID: 34615594; PMCID: PMC8743988.

• Fernando DD, Mounsey KE, Bernigaud C, Surve N, Estrada Chávez GE, Hay RJ, Currie BJ, Chosidow O, Fischer K. Scabies. Nat Rev Dis Primers. 2024 Oct 3;10(1):74. doi: 10.1038/s41572-024-00552-8. PMID: 39362885.

• Arora P, Rudnicka L, Sar-Pomian M, Wollina U, Jafferany M, Lotti T, Sadoughifar R, Sitkowska Z, Goldust M. Scabies: A comprehensive review and current perspectives. Dermatol Ther. 2020 Jul;33(4):e13746. doi: 10.1111/dth.13746. Epub 2020 Jul 6. PMID: 32484302.

• Kemperman PMJH, Vos MHEL, Hekker TAM, Lokin ASHJ, Vulink NCC. Postscabiësjeuk [Post-scabies itch: an overview of causes and treatment strategies]. Ned Tijdschr Geneeskd. 2023 Nov 28;167:D7812. Dutch. PMID: 38175616.

• Kourouni V, Verran CD, White JPE, Chandler DJ. Scabies in older adults: What Is New in Diagnosis and Treatment? Drugs Aging. 2025 Aug;42(8):699-707. doi: 10.1007/s40266-025-01219-z. Epub 2025 Jun 13. PMID: 40514629.