Kaip atrodo vėjaraupiai ir kaip juos gydyti?

Vėjaraupiai – tai ūmi virusinė infekcija, kuria dažniausiai sergama vaikystėje. Liga pasižymi odos išbėrimu pūslelėmis, taip pat staigiu karščiavimu. Nors dažniausiai šia infekcija persergama vaikystėje, neretai pasitaiko ir vėjaraupiai suaugusiems, kurie gali būti kur kas sunkesni. Taigi, kaip atrodo vėjaraupiai, kaip juos atskirti nuo kitų bėrimų ir kada reikėtų sunerimti? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip atrodo vėjaraupių bėrimai ir kokie gydymo būdai padeda lengviau įveikti šią ligą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Kas yra vėjaraupiai?

Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella-zoster virusas. Ši liga yra itin užkrečiama ir dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar tiesiog bendraujant su sergančiuoju. Taip pat užsikrėsti galima per tiesioginį kontaktą su odos pūslelėmis. Dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai, ypač lankantys darželius ar mokyklas, tačiau svarbu žinoti, kad užsikrėsti gali ir suaugusieji. Tokiais atvejais liga paprastai būna sunkesnė – pasireiškia aukštesnė temperatūra, gausesni bėrimai ir didesnė komplikacijų rizika. Persirgus vėjaraupiais dažniausiai įgyjamas ilgalaikis imunitetas, tačiau virusas organizme išlieka visą gyvenimą ir vėliau gali suaktyvėti kaip juostinė pūslelinė. 

Vėjaraupių pradžia: pirmieji simptomai

Vėjaraupiai dažniausiai prasideda nepastebimai, todėl jie taip lengvai plinta, o pirmieji ligos požymiai gali būti lengvai supainiojami su peršalimu ar kitomis virusinėmis infekcijomis. Vėjaraupių simptomai dažniausiai pasireiškia po 10-21 dienos nuo užsikrėtimo (inkubacinis laikotarpis). Pirmosiomis dienomis gali atsirasti šie simptomai:

• nedidelis karščiavimas (kartais pakyla iki 38-39 °C),

• bendras silpnumas ir nuovargis,
• galvos skausmas,
• sumažėjęs apetitas,
• vaikams – irzlumas.

Praėjus 1-2 dienoms nuo šių simptomų pradžios, pasirodo ir pagrindinis ligos požymis – odos bėrimai. Iš pradžių tai būna mažos raudonos dėmelės, kurios gana greitai virsta skysčio pripildytomis pūslelėmis. Šie bėrimai yra pagrindinis signalas, leidžiantis atpažinti ligą. Be to, svarbu žinoti, kad žmogus tampa užkrečiamas dar prieš atsirandant bėrimams, todėl liga dažnai išplinta dar nepastebėjus pirmųjų aiškių simptomų.

Kaip atrodo vėjaraupiai: nuotraukos

Vienas dažniausių klausimų susirgus – kaip atpažinti vėjaraupius ir kuo jie skiriasi nuo kitų bėrimų. Žinoma, susiorientuoti dažniausiai padeda nuotraukos, tačiau svarbu suprasti ir kaip keičiasi pats bėrimas – būtent tai padeda tiksliau atpažinti ligą.

Vėjaraupių bėrimai vystosi etapais. Iš pradžių pasirodo mažos raudonos dėmelės, panašios į vabzdžių įkandimus. Netrukus jos virsta skysčiu pripildytomis pūslelėmis – tokiais vandeningais burbuliukais. Vėliau pūslelės išdžiūsta ir pasidengia šašais. Svarbiausias požymis – visi šie etapai gali būti matomi vienu metu. Tai reiškia, kad ant odos vienu metu galima pamatyti ir naujas dėmeles, ir pūsleles, ir jau gyjančius šašus, nes bėrimai atsiranda bangomis.

Kur atsiranda bėrimai susirgus vėjaraupiais?

Vėjaraupių bėrimai dažniausiai plinta per visą kūną:

• ant veido ir galvos odoje,
• ant krūtinės ir nugaros,
• rankų bei kojų srityje,
• kartais – burnos, akių ar lytinių organų gleivinėje.

Bėrimai gali būti labai niežtintys, todėl svarbu jų nekasyti – taip sumažinama infekcijos ir randų rizika.

Vėjaraupiai: ar galima eiti į lauką?

Atsakymas priklauso nuo ligos stadijos ir bendros savijautos. Pirmiausia svarbu žinoti, kad vėjaraupiai yra labai užkrečiami. Žmogus gali platinti virusą dar prieš pasirodant bėrimams ir išlieka užkrečiamas tol, kol visos pūslelės pasidengia šašais. Dėl šios priežasties rekomenduojama vengti kontakto su kitais žmonėmis – ypač su nėščiosiomis, kūdikiais ir silpnesnį imunitetą turinčiais asmenimis. Tačiau kalbant apie buvimą lauke, trumpas pasivaikščiojimas gryname ore nėra draudžiamas, jei:

• nėra aukštos temperatūros,

• vaikas ar suaugęs jaučiasi pakankamai gerai,

• vengiama kontakto su kitais žmonėmis.

Vis dėlto reikėtų vengti žaidimų aikštelių, darželių, mokyklų, parduotuvių ir kitų viešų vietų ir artimo kontakto su kitais vaikais. Taip pat svarbu saugoti odą – bėrimai sergant vėjaraupiais yra jautrūs, todėl rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių, vėjo ar šalčio. Tinkama apranga ir švelni odos priežiūra padeda išvengti papildomo dirginimo.

Vėjaraupiai suaugusiems: kodėl pavojingi?

Nors suaugę žmonės šia liga serga rečiau, tačiau jų organizmas į virusą dažnai reaguoja stipriau. Pagrindiniai skirtumai, lyginant su vaikais:

• aukštesnė temperatūra ir ilgesnis karščiavimas,
• gausesni bėrimai, apimantys didesnius odos plotus,
• stipresnis niežulys ir diskomfortas,
• ilgesnis gijimo laikotarpis.

Taip pat suaugusiesiems dažniau pasitaiko komplikacijos, tokios kaip odos infekcijos (kai bėrimus paveikia bakterijos), plaučių uždegimas, nervų sistemos pažeidimai, ar kraujo užkrėtimas (sepsis). Dėl šios priežasties svarbu neatidėlioti gydymo. Jei pasireiškia labai aukšta temperatūra, stiprus silpnumas, kvėpavimo sutrikimai ar neįprasti simptomai – būtina kreiptis į gydytoją. Suaugusiesiems ypač svarbi tampa tinkama odos priežiūra, nekasyti bėrimų ir bendras organizmo stiprinimas, kad liga praeitų kuo lengviau ir be komplikacijų.

Kaip gydyti vėjaraupius?

Nors vėjaraupiai dažniausiai praeina savaime, tinkama priežiūra padeda sumažinti nemalonius simptomus ir išvengti komplikacijų. Gydymas dažniausiai yra simptominis – orientuotas į niežulio mažinimą, odos apsaugą ir bendros savijautos gerinimą.

Niežulio mažinimas. Vienas labiausiai varginančių simptomų – stiprus odos niežulys. Jam sumažinti gali padėti specialūs losjonai ar purškalai, raminantys geliai, antihistamininiai preparatai (pasitarus su gydytoju ar vaistininku). Tinkamų priemonių odos ir gleivinės ligoms gydyti ieškokite Gintarinėje vaistinėje.

Odos priežiūra. Labai svarbu švelniai prižiūrėti odą, kad būtų išvengta infekcijų ir randų. Venkite kasymo, rinkitės švelnius prausiklius, ir dėvėkite laisvus, odai „kvėpuoti“ leidžiančius drabužius, kad išvengti papildomo odos sudirgimo. Jei bėrimai atsirado veido srityje, papildomai galima naudoti ir tam tikras veido odos priežiūros priemones, kurios padeda nuraminti ir atkurti odos balansą.

Temperatūros kontrolė. Jei pakyla temperatūra galima vartoti paracetamolį (pagal amžių ir rekomendacijas), taip pat svarbu gerti daug skysčių. Be to, labai svarbu vengti aspirino, ypač vaikams (dėl galimų komplikacijų).

Bendros rekomendacijos. Kaip ir sergant bet kuria kita infekcija, poilsis ir ramybė padeda organizmui greičiau kovoti su virusu. Taip pat svarbu laikytis higienos – švarios rankos, trumpi nagai. Ir žinoma, nepamirškite stebėti bėrimus ir bendrą savijautą. O tinkamai prižiūrint odą ir valdant simptomus, vėjaraupiai dažniausiai praeina per 7-10 dienų be didesnių pasekmių.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors vėjaraupiai dažniausiai praeina lengvai, kartais liga gali komplikuotis, todėl svarbu atidžiai stebėti savijautą. Ypač budrūs turėtų būti tėvai, jei serga kūdikiai, taip pat suaugusieji ar silpnesnį imunitetą turintys žmonės – jiems liga dažniau būna sunkesnė. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pasireiškia nerimą keliantys simptomai: labai aukšta (virš 39 °C) ir sunkiai mažėjanti temperatūra, stiprus galvos skausmas, mieguistumas ar net sąmonės sutrikimai, kvėpavimo pasunkėjimas ar nuolatinis kosulys. 

Taip pat verta sunerimti, jei vėjaraupių bėrimai tampa labai skausmingi, paraudę, pradeda pūliuoti (tai gali rodyti bakterinę infekciją), atsiranda jautriose vietose – akyse, burnoje ar lytinių organų srityje – arba jei liga užsitęsia ilgiau nei įprasta ar staiga pablogėja. Net jei abejojate, geriau pasitarti su gydytoju anksčiau nei per vėlai. Kai kuriais atvejais gali prireikti specifinio gydymo, o laiku sureagavus galima išvengti komplikacijų ir užtikrinti lengvesnę ligos eigą.

Šaltiniai:

• Lo Presti C, Curti C, Montana M, Bornet C, Vanelle P. Chickenpox: An update. Med Mal Infect. 2019 Feb;49(1):1-8. doi: 10.1016/j.medmal.2018.04.395. Epub 2018 May 20. PMID: 29789159.

• Storr J. Chickenpox. Prof Nurse. 1997 Sep;12(12):869-71. PMID: 9326090.

• Welsby PD. Chickenpox, chickenpox vaccination, and shingles. Postgrad Med J. 2006 May;82(967):351-2. doi: 10.1136/pgmj.2005.038984. PMID: 16679476; PMCID: PMC2563790.

• Tunbridge AJ, Breuer J, Jeffery KJ; British Infection Society. Chickenpox in adults - clinical management. J Infect. 2008 Aug;57(2):95-102. doi: 10.1016/j.jinf.2008.03.004. Epub 2008 Jun 13. PMID: 18555533.

• Gershon AA, Breuer J, Cohen JI, Cohrs RJ, Gershon MD, Gilden D, Grose C, Hambleton S, Kennedy PG, Oxman MN, Seward JF, Yamanishi K. Varicella zoster virus infection. Nat Rev Dis Primers. 2015 Jul 2;1:15016. doi: 10.1038/nrdp.2015.16. PMID: 27188665; PMCID: PMC5381807.