Kaip „neperdegti“, besiruošiant egzaminams: susidarykite dienotvarkę

2019 m. birželio 3 d., pirmadienis

Kiekvieną pavasarį gydymo įstaigas ir vaistines užplūsta egzaminams besiruošiantys abiturientai ir studentai, kurie ieško patarimų, kaip išgyventi didžiulę įtampą. Pasak specialistų, „neperdega“ tie, kurie vadovaujasi auksine taisykle – gyvena pagal dienotvarkę ir neskuba jaudintis dėl to, kas dar net neįvyko.

 

Svarbu disciplina

 

„Kiekvieną gegužės mėnesį vaistinėje sulaukiame nemažai abiturientų, besiskundžiančių įvairiais streso sukeltais negalavimais: miego problemomis, lėtiniu nuovargiu, susilpnėjusia atmintimi. Visą tai dažniausiai nulemia mokymasis naktimis, energetinių gėrimų vartojimas, dienotvarkės nebuvimas. Visgi, egzaminų sukeliama įtampa yra trumpalaikis stresas, kuris po egzaminų dažniausiai praeina“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

 

Nervų sistemai nuraminti, darbingumui padidinti ji, pirmiausia, rekomenduoja susidaryti griežtą dienotvarkę, kurioje būtų 8 val. skirtos miegui, 3 ilgesnės poilsio valandos, skirtos valgymui, o intensyvų mokymąsi kaitalioti su nedidelėmis poilsio pertraukėlėmis.

 

Atsipalaidavimui – vaistažolės, derančios ne su viskuo

 

„Įtampos sukeliamų simptomų sušvelninimui puikiai tinka įvairūs vaistažolių preparatai. Pavyzdžiui, juodasis eleuterokokas ir auksašaknė labai tinka žmonėms, kuriems reikia energijos, jaučia nuolatinį nuovargį, todėl puikiai tiks laikantiems egzaminus. Visiems gerai žinoma melisa tinka, kai stresas sukelia skrandžio spazmus, nes melisa dar turi spazmolitinių savybių. Sukatžolė ypač tinka, kai dėl įtampos kyla kraujospūdis ar jaučiamas dažnas širdies plakimas. Levanda ne tik ramina, bet ir gali sumažinti nervinio pobūdžio kvėpavimo takų spazmus“, – patarimais dalijasi vaistininkė.

 

Ji atkreipia dėmesį, kad kai kurie vaistiniai preparatai, veikiantys nervų sistemą netinka su kitais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, adaptogenus, padedančius organizmui prisitaikyti prie sunkių fizinių ar emocinių sąlygų, reikia atsargiai vartoti tiems, kurie serga hipertenzija.

 

„Viena iš stipriausių vaistažolių, veikiančių nervų sistemą yra jonažolė, kuri tinka net pirmo ir antro laipsnio depresijos gydymui. Tiesa, ji nedera su nemaža dalimi vaistų, pavyzdžiui, kontraceptikais. Todėl prieš nusprendžiant ją vartoti būtina apie tai pasitarti su vaistininku, taip pat vartojant jonažolę negalima degintis saulėje“, – aiškina pašnekovė.

 

K. Šnirpūnienė pataria vartojant bent dvejus vaistinius preparatus, kreiptis į artimiausią „Gintarinę vaistinę“ pasitikrinti jų tarpusavio sąveiką, kad apsisaugoti nuo galimų nepageidaujamų šalutinių simptomų ar išvengti sumažėjusio vaistų veiksmingumo.

 

Jaudinamės dėl to, kas neįvyko

 

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės teigimu, trumpalaikį stresą dažniausiai jaučiame eidami į svarbų susitikimą, laikydami egzaminą, įvykus nemaloniam atsitikimui ar nelaimei ir kai kuriems žmonėms trumpalaikis stresas būna netgi naudingas, nes padeda susikoncentruoti ir priimti greitus sprendimus.

 

„Jei įtampa, nerimas, jaudinimasis dėl mažiausių smulkmenų ir net dėl to, kas neįvyko, bet gali įvykti, tampa kasdienybe ir tęsiasi pakankamai ilgai, tai jau ilgalaikis stresas. Galvos skausmas ir jos svaigimas, skausmas širdies plote, dusulys, padidėjęs kraujospūdis, nuolatinis nuovargis, jautrumas, padidėjęs dirglumas, sunkiai pamirštami nemalonūs nutikimai, kurie dar ilgai kankina jaučiamomis nemaloniomis emocijomis – ilgalaikio streso pasekmės“, – sako vaistininkė.

 

Lėtinis stresas – rimtų sveikatos sutrikimų šaltinis

 

„Posakyje „visos ligos nuo nervų“ yra daug tiesos, o ilgalaikis stresas išties labai pavojingas. Vaistinėje ne kartą yra tekę girdėti istorijas, kai žmogui patekus į ligoninę visiškai atsitiktinai buvo rastas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, bet kai žmogus pasveiko ir jau poliklinikoje dar kartą pasitikrino, ar neprasideda cukrinis diabetas, paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje normalizavosi. Tad ne tik genetika, nesveikas maistas, bet ir ilgalaikis stresas gali būti svarbus rizikos faktorius diabeto išsivystymui“, – patirtimi dalijasi vaistininkė.

 

Ji aiškina, kad streso metu organizme gaminasi laisvieji radikalai, keičiantys ląstelių funkcijas ir jas žalojantys. Kurį laiką organizmo gynybiniai mechanizmai neutralizuoja laisvuosius radikalus, bet jei tai tęsiasi pakankamai ilgai, gynybinės organizmo funkcijos išsenka ir vystosi lėtinės ligos tokios kaip skydliaukės uždegimas, gastritas ir opaligė, galvos skausmas, hipertenzija, onkologiniai susirgimai, nervų sistemos ligos – nemiga, neurozės, depresija

 

Norint išgydyti ilgalaikį stresą, pasak K. Šnirpūnienės, reikia keisti požiūrį į save ir į savo gyvenimą.

 

„Deja, gydytojo paskirti cheminiai raminantys vaistai problemos neišsprendžia, jie tik padeda nervų sistemai trumpam „pailsėti“. Atsikratyti streso sukeltos depresijos nėra paprasta ir greita. Gerai jei žmogus turi galimybę kreiptis į psichoterapeutą ar psichologą. Taip pat pas šiuos specialistus verta apsilankyti jei savijauta ypač bloga ir yra įtarimų, kad tai gali būti depresijos pradžia“, – rekomendavo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.