Kojų tinimas ir mėšlungis – kokios to priežastys ir kaip tai išspręsti?

2020 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Jei keliaujant ar po ilgos darbo dienos kojos itin apsunkusios ir patinusios, karts nuo karto kamuoja ir netgi vargina mėšlungis, metas atidžiau stebėti savo sveikatą. Tik kaip žinoti, kada šie simptomai – netinkamo gyvenimo būdo pasekmės, o kada – grėsmingų ligų pranašai?

Reikia gydytojo patarimo? Kreiptis

Kodėl tinsta kojos?

Kojų tinimas gali kamuoti dėl netaisyklingos mitybos, netinkamo gyvenimo būdo. Dažnai kojos tinsta mėgstantiems sūrų maistą, mažai judantiems, ilgai sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Taip pat dažna tinimo priežastis gali būti nepatogi avalynė – per siauri batai, veržiančios pėdkelnės ar kojinės.

„Jei tinimo priežastys yra tik šios, pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą, tinimas nebekamuos. Tačiau, jei šis negalavimas kartojasi ir vargina ilgą laiką, jau reikėtų kreiptis į gydytoją – rimtesnių priežasčių nustatymui“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė.

Mat kojos neretai tinsta ir dėl rimtų sveikatos sutrikimų: pakitusios širdies, kepenų, inkstų ar skydliaukės veiklos. Taip pat sutrikus limfos pratekėjimui ar pasireiškus paviršinių kojų venų uždegimui.

Dažnai patinusiomis kojomis skundžiasi besilaukiančios moterys, antsvorio turintys žmonės ir tie, kurie vartoja kraujospūdžiui mažinti skirtus vaistus. Jei dažniau tinsta tik viena koja – tai gali būti signalas apie cukrinį diabetą ir venų nepakankamumą.

Vaistai nuo kojų tinimo – tik išsiaiškinus priežastį

Tam, kad būtų galima skirti konkrečius vaistus ar parinkti tinkamą gydymą, pirmiausia reikėtų su gydytoju išsiaiškinti, kokia gi yra tikroji kojų tinimo priežastis. Jei tai šalutinis vartojamų vaistų poveikis, jis baigsis nutraukus tokių medikamentų vartojimą. Jei kojos tinsta dėl per didelio papildomų kilogramų kiekio, metas sureguliuoti mitybą, o jei kamuoja venų nepakankamumas – gali padėti kompresinės pėdkelnės arba kojinės.

„Svarbu sužinoti, ar tinimas turi medicininę priežastį, ar ne. Jei kojos tinsta vasarą, kai lauke ypač karšta arba po kelionių, kai tenka itin daug sėdėti – galima gydytis natūraliais metodais. Tokiu atveju efektyviai padėti gali ir reguliari, lengva mankšta mankšta“, – mini vaistininkė.

Vardydama natūralius gydymosi būdus, E. Stankevičiūtė mini ir arbatas, kurios gali padėti. Tai petražolių, dilgėlių arbatos, taip pat dirvinio asiūklio, beržų pumpurų. Kojų tinimą gali mažinti ir kontrastinės vonelės bei mankšta: vaikščiojimas ant pirštų galų, pirštų gniaužimas ir atpalaidavimas.

O jei kojos vis tik tinsta dėl medicininių sutrikimų, reiktų gydyti tikrąsias priežastis – sekti gydančio gydytojo nurodymų ir vartoti paskirtus vaistus, palaikyti kuo sveikesnį gyvenimo būdą.

Nepageidaujami palydovai: kojų mėšlungis ir tirpimas

Tiems, kuriems dažnai tinsta kojos, gali pasireikšti ir kiti nemalonūs negalavimai: mėšlungis ir kojų tirpimas. Juos dažniausiai sukelia nepakankamas išgeriamo vandens kiekis, nuolatinis stresas, rūkymas ir per didelis suvartojamo kofeino kiekis.

Kojos dažniausiai tirpsta tiesiog nepatogiai sėdint ar gulint – užspaudus nervą. Jei pradėjus judėti tirpimas greitai praeina – tai visiškai normali organizmo būsena. Nerimą kelia tik dažnai tirpstančios galūnės – jos gali būti įvairiausių ligų pranašai, dėl kurių tikrai verta kreiptis į gydytoją.

Neilgai, vos kelias minutes trunkantis blauzdos, šlaunies ar pėdos mėšlungis, taip pat neturėtų kelti baimės. Jis gali kilti dėl netikėto intensyvaus fizinio krūvio, staigių temperatūros pokyčių. Tačiau, jei mėšlungio priepuoliai dažnai kartojasi ir ypač vargina, tai rimtas signalas, kad organizmui trūksta vitaminų ir mineralų.

E. Stankevičiūtė tokiu atveju pataria vartoti ne tik magnį, kuris dažniausiai siejamas su mėšlungiu, bet ir kitus vertingus papildus: kalcį, kalį ir vitaminą B6. Jei šių vertingųjų medžiagų trūkumas organizme nėra didelis, jį galima atstatyti ir paįvairinus mitybos racioną.

Magnio galima gauti valgant grūdinius produktus, žuvį, bananus, riešutus, pupeles, lęšius, avokadus. Kalcio yra gausu džiovintose figose, lapinėse daržovėse, kefyre, tofu, sezamo ir šalavijo sėklose, baltose pupelėse, saldžiose bulvėse. Kalio yra žirniuose, bulvėse, morkose, špinatuose, kopūstuose. Vitamino B6 – rupioje duonoje, žaliose pupelėse, bananuose, vištienoje, alaus mielėse, morkose, saulėgrąžų sėklose.

Vaistininkė taip pat primena, kad svarbus yra sveikas gyvenimo būdas, reguliarus judėjimas, vandens gėrimas ir poilsis.