Close
Paieškos rezultatai
Prekiių filtrai

Panikos priepuoliai: simptomai, priežastys ir gydymas

Panikos priepuolis — tai spontaniška, epizodiškai atsirandanti būsena, pasireiškianti stipriais baimės ir nerimo sukeltais jausmais. Dažniausiai panikos priepuoliai užklumpa žmogų kasdienėse situacijose, kuriose nėra realaus pavojaus ar konkrečios priežasties, galinčios išprovokuoti didelį baimės jausmą.

Panikos priepuoliai simptomai, priežastys ir gydymas1

Nors nerimą, stresą ir įtampą patiria daugelis žmonių, išsivystęs patologinis nerimas pasireiškia net ir tada, kai realios priežasties tam nėra. Jei kamuoja nerimas, kurį sukėlė aiškiai žinomos priežastys, tokia vidinė būsena praeis išsisprendus situacijai. Tačiau jei nerimas jaučiamas be jokios priežasties ir trunka ilgą laiką, tokia būsena gali privesti iki panikos atakų. Pastebėta, kad panikos priepuoliai gali pasireikšti ir tada, kai žmogus miega. Ką apie panikos priepuolius reikėtų žinoti kiekvienam?

Panikos priepuolių simptomai

Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga ir nesant aiškios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Dažniausiai tokia didelė baimė ir nerimas pasireiškia ne namuose, o esant viešose vietose, pavyzdžiui, prekybos centre, važiuojant liftu ar panašiose vietose. Panikos sutrikimas gali trukti nuo kelių iki keliolikos minučių, retais atvejais iki pusvalandžio. Panikos priepuoliai gali kartotis ir keletą kartų per parą. Šis sutrikimas dažniausiai prasideda 20–40 metų žmonėms, dažniau moterims. Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai, kurie pasireiškia panikos atakos metu:

• intensyvus ir dažnas širdies plakimas;

• prakaitavimas;

• drebulys;

• oro trūkumo pojūtis;

• dusulys;

• skausmas ar diskomfortas krūtinėje;

• pykinimas;

• galvos svaigimas, nestabilumas;

• alpimas;

• baimė išprotėti, prarasti kontrolę;

• mirties baimė;

• nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis;

• odos paraudimas.

Priepuolių priežastys

Panikos sutrikimą gali išprovokuoti tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės priežastys. Psichologiniai faktoriai – tai per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, kurie priveda prie panikos priepuolio. Įtakos gali turėti ir skyrybos, artimojo netektis, išdavystė, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas ar kitos susiklosčiusios aplinkybės, kurios sukelia nerimą, baimę bei įtampą.

Kalbant apie fiziologines priežastis, teigiama, kad smegenyse esančių cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai gali lemti panikos priepuolių išsivystymą. Įtakos gali turėti ir paveldimumas bei vaikystės patirtys. Pavyzdžiui, jei tėvai ar kiti artimieji vaikystėje buvo pernelyg kontroliuojantys, valdingi, kartais stokojantys jausmų, vaikas gali būti linkęs į jausmų slėpimą, stokoti pasitikėjimo savimi, nebūti linkęs bendrauti. Taip pat panikos priepuolių atsiradimą gali paskatinti:

• rūkymas ar kofeino vartojimas;

• dažnas alkoholio vartojimas;

• narkotinės medžiagos;

• vaistai;

• skydliaukės hiperfunkcija.

Panikos priepuolį patyrę žmonės labai nerimauja, jog jis vėl gali pasikartoti, ir tokiu būdu patiriamas stresas gali iššaukti kitą priepuolį. Panikos atakoms nedingstant ir per keturias savaites įvykus ne mažiau kaip keturiems priepuoliams, diagnozuojamas panikos sutrikimas, kuriam taikomas specialus gydymas.

Panikos priepuoliai simptomai, priežastys ir gydymas2

Agorafobija

Žmogui dažnai susiduriant su panikos ataka, gali išsivystyti agorafobija. Tai baimė būti ne namų aplinkoje, kur ištikus panikos priepuoliui, žmogus bijo, jog pagalba jam nebus suteikta. Agorafobija apriboja žmogaus keliavimą,  jis ima vengti viešų renginių, uždarų patalpų ir kitų nedaug pažįstamų vietų. Žmogus net pradeda vengti bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir iš gyvenimo pašalinti naujas veiklas.

Panikos priepuolių gydymas

Panikos priepuoliai neišsivysto per vieną dieną, todėl ir gydymas gali užtrukti. Jeigu žmogus jaučia tam tikrus simptomus, tokius kaip oro trūkumas, skausmas krūtinės širdyje, jam bus atliekami specialūs tyrimai. Neradus somatinės ligos, svarstoma, kaip ši būsena gali būti susijusi su nervine sistema.

Panikos priepuolių gydymas gali būti dvejopas: psichologinis ir medikamentinis. Pastarasis taikomas gydymo pradžioje, atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai. Panikos priepuolio  ištiktam ligoniui skiriami benzodiazepinai, dažniausiai injekcijomis į raumenis. Vėliau, jei panikos priepuoliai intensyvėja, pereinama prie antidepresantų.

Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas – suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas. Geriausia yra taikyti tiek psichologinį, tiek medikamentinį gydymą, nes vaistai gali tik nuslopinti panikos atakos simptomus, bet priežastis išsiaiškinti padeda psichologinis gydymo būdas. Svarbu suprasti, jog patiriant panikos priepuolius yra reikalinga specialisto pagalba ir susitvarkyti pačiam gali būti labai sunku. Todėl svarbu nebijoti kreiptis į tuos, kurie gali padėti.

Net ir lankantis pas psichologą ar psichoterapeutą, svarbu padėti sau ir kitais būdais, tokiais kaip:

  • užsiimti mėgstama veikla, kuri padėtų atsipalaiduoti.

  • Sportuoti, nes tai padeda sumažinti stresą ir padeda palaikyti gerą nervų sistemos veiklą.

  • Tinkamai maitintis bei skirti pakankamai laiko miegui.

Kaip nusiraminti panikos priepuolio metu?

Pagrindinis tikslas, ištikus panikos priepuoliui, yra bandyti nusiraminti. Nors tuo metu ir gali būti sunku, reikia suprasti, jog dėl šios situacijos žmogus neišprotės ar nenumirs. Keletas patarimų, kurie padės įveikti panikos priepuolį:

  • į kvėpavimą sutelktas dėmesys. Tai padės nukreipti mintis ir taip lengviau nusiraminti.

  • Suvokimas, jog panikos priepuoliai nesužeidžia fiziškai. Nors panikos ataką patiriantis žmogus gali manyti, jog atsiranda grėsmė jo saugumui, iš tiesų taip nėra.

  • Atsiribojimas nuo katastrofinių minčių. Tai tokios mintys, kurias iššaukia stresas ir tuo metu atrodo, kad žmogus iš tiesų gali išprotėti, numirti, nors iš tiesų realios grėsmės nėra.

  • Artimųjų palaikymas. Žmogui, patiriančiam panikos atakas, svarbus artimųjų palaikymas, nors jis to gali ir neparodyti. Neapleiskite panikos priepuolius patiriančiųjų, padėkite jam nusiraminti išeidami pasivaikščioti ar kartu giliai kvėpuojant. Taip pat gera pagalba gali būti paskatinimas kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Jei savo aplinkoje turite žmonių, kurie išgyvena panikos atakas, būkite palaikantys ir supratingi, paskatinkite išsipasakoti, jokiu būdu nespauskite žmogaus, jog nustotų nerimauti ar kažko nebebijotų.