Rankų egzema: kai rankų odos sausumas tampa rimta problema
Rankų egzema (kitaip vadinama plaštakų dermatitu) yra uždegiminė būklė, pasireiškianti niežtinčiais, o kartais ir skausmingais bėrimais plaštakų, riešų bei dilbių apatinės dalies odoje.
Tai – viena dažniausių lėtinių odos ligų, su kuria per gyvenimą bent kartą susiduria apie 15 % visos populiacijos; o net dviems iš trijų būklė tampa lėtinė – tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius ar kartojasi nuo dviejų kartų per metus.
Egzema ne tik paveikia gyvenimo kokybę, apsunkina kasdienę buitį, darbinę veiklą, bet tuo pačiu ir sukelia psichologinį diskomfortą dėl vizualiai matomos pažeistos odos.
Remiantis pacientų apklausų duomenimis, dėl rankų egzemos sergantieji neretai turi keisti darbovietę (atlikto tyrimo duomenimis – apie 32 %), o esant vidutinio sunkumo ar sunkiai stadijai – iš viso nedirbti (apie 18,8 %).
KAIP ŠI LIGA ATSIRANDA?
Pagrindinė rankų egzemos atsiradimo priežastis – pažeistas odos apsauginis barjeras. Kai oda netenka drėgmės, ji praranda savo apsauginę funkciją ir tampa nebeatspari įvairiems mikroorganizmams, sukeliantiems egzemai būdingus simptomus.
RIZIKOS VEIKSNIAI
Egzema dažniausiai prasideda jauniems žmonėms apie 20-us metus, tačiau neretai diagnozuojama ir vaikams. Moterys nuo plaštakų egzemos kenčia du kartus dažniau nei vyrai – galimai dėl dažnesnio sąlyčio su dirginančiomis medžiagomis bei alergenais namų ir darbo aplinkoje.
Provokuojantys ligos faktoriai yra skirstomi į vidinius (dažniausiai – atopinis dermatitas) ir išorinius. Išoriniai rizikos veiksniai gali būti arba dirginantys ir sukeliantys uždegimą pažeistoje odoje, arba alergenai – imuninės ląstelės reaguoja aktyvuojant alerginę reakciją.
Dažniausiai rankų egzemą provokuoja sąlytis su dirginančiais ingredientais, tokiais kaip:
- Vanduo, kuomet rankos plaunamos dažnai (bent 8-10 kartų);
- Apsauginių pirštinių naudojimas;
- Odos barjerą pažeidžiančios medžiagos (chemikalai, rankų higienos produktai).
Paradoksalu yra tai, jog kai kuriais atvejais sergantiesiems, parinkus tinkamas pirštines, šios netgi gali būti kaip išsigelbėjimas, tačiau jos dažniausiai būna pagamintos iš latekso, kuris paprastai yra dirginanti medžiaga.
Dar vienas aspektas, siejamas tiek su sunkesne ligos eiga, tiek su didesniu ligos dažniu yra ir rūkymas.
Plaštakų egzema yra dažniausiai tiesiogiai su profesija susijusi odos liga. Tai pastebėti galima tuomet, kai odos būklė pagerėja laisvomis nuo darbo dienomis. Itin dažnai su ligą provokuojančiomis medžiagomis kontaktuoja kirpėjai, grožio specialistai, valytojai, žmonės dirbantys su metalais, sveikatos priežiūros darbuotojai, virtuvės darbuotojai.
Dažniausiai nustatomi kontaktiniai alergenai, sukeliantys plaštakų dermatitą:
- Konservantai (pvz.: methylisothiazolinone);
- Kvapikliai (pvz.: Peru balzamas);
- Gumos priedai (pvz.: carbamate)
- Metalai (pvz.: nikelis).
LIGOS POŽYMIAI
Kadangi ligai yra būdinga tiek ūmi eiga, tiek lėtinis pasireiškimas, skiriasi ir vyraujanti simptomatika: ūmiu atveju vyrauja pūslelės, sekretavimas, odos patinimas, paraudimas, papulės, lėtiniu – infiltracija, pleiskanojimas, odos sustorėjimas, įtrūkimai. Šiuos požymius paprastai lydi juntamas niežulys ir/ar skausmas, o apie 30%, turinčių plaštakų egzemą, skundžiasi ir odos pokyčiais pėdų srityje.
KAIP LIGA DIAGNOZUOJAMA?
Diagnozuojant rankų egzemą labai svarbu išsiaiškinti kada prasidėjo simptomai, kaip dažnai kartojasi, kiek ilgai trunka, ar yra sąlytis su dirginančiomis medžiagomis bei alergenais, išsiaiškinti ar asmeniui nėra nustatytas atopinis dermatitas. Nemažiau svarbu yra įvertinti odos būklę bei atmesti kitas galimas priežastis, galinčias sukelti plaštakų odos pažeidimą.
Nors egzema nustatoma remiantis ligos istorija bei matomais odos pokyčiais, yra rekomenduojama atlikti ir odos lopo testus (ypač kai liga sunkiai pasiduoda įprastam gydymui arba įtariama kontaktinė alergija).
Plaštakų dermatitas gali būti painiojamas su žvyneline, niežais ar grybelinėmis infekcijomis.
LIGOS GYDYMAS IR PAGALBA SAU
Gydant plaštakų egzemą svarbiausia yra numalšinti simptomus bei užbėgti už akių ligos paūmėjimui. Nepaisant ligos sunkumo, gydymas turi būti paremtas provokuojančių veiksnių vengimu, reguliariu odos emolientų naudojimu. Papildomai gali būti skiriamos lokaliai tepamos priešuždegimiškai veikiančios veikliosios medžiagos – kortikosteroidai, kalcineurino inhibitoriai. Ypač sunkiais ligos atvejais gydymas gali būti papildomas fototerapija ar geriamais medikamentais.
Odos drėkikliai (kitaip – emolientai) yra būtini lėtinės rankų egzemos gydyme. Jie padeda sulaikyti drėgmę odoje bei ją papildyti, sumažina ligos aktyvumą, niežulį, o ilgalaikėje perspektyvoje – padeda ligos paūmėjimams ištikti rečiau. Emolientai turi būti naudojami bent 2 kartus per dieną, o jei rankos plaunamos dažnai – reikėtų drėkinti odą kaskart po rankų plovimo.
Ūmiai rankų egzemai rekomenduojama rinktis drėkinančius kremus ar gelius su sutraukiančiu ir antibakteriniu efektu.
Lėtiniams atvejams rekomenduojama rinktis produktus, kurie pagaminti vandens-lipidų pagrindu (tepalus). Kai rankų egzemos metu oda yra sustorėjusi, sudėtyje esantis šlapalas, pieno, salicilo rūgštis gali padėti efektyviau numalšinti simptomus.
CLINERAL X-ZEM RANKŲ KREMAS
Ši priemonė yra tinkama sudirgusiai, paraudusiai bei niežtinčiai odai.
Kremo išskirtiniai privalumai: kliniškai pagrįstas efektyvumas (simptomus malšina tiek lengvo, tiek vidutinio ligos paūmėjimo metu, pagerina odos drėgmės lygį), sudėtis papildyta Negyvosios jūros mineralų ekstraktu bei purvu ir ABCD (alantoinas, bisabololis, medetkų aliejus bei dikalio glicirizatas) kompleksu, kurie yra natūralus ir saugūs odai. Negyvosios jūros purvas ir mineralai turi išskirtines terapines savybes, kurios tinkamos esant lėtinių odos būklių simptomams. Mineralų komplekse yra svarbiausi mikroelementai (kalcis, bromas, natris, kalis, stroncis ir kt.), kurie svarbūs odos funkcijoms užtikrinti, padidina odos drėgmę, stiprina odos barjerinę funkciją.
LITERATŪRA
Kvam MS, Alfonso JH, Berents TL, Randem BG, Stylianou E. Work-related skin diseases in Norway. Tidsskr Nor Laegeforen. 2019 Jan 29;139(2). doi:10.4045/tidsskr.18.0213. PMID: 30754949.
Weidinger S, Novak N. Hand eczema. Lancet. 2024;404:2476‑86. doi:10.1016/S0140‑6736(24)01810‑5. PMID:39615508
Ho JSS, Molin S. A Review of Existing and New Treatments for the Management of Hand Eczema. J Cutan Med Surg. 2023;27(5):493‑503. doi:10.1177/12034754231188325. PMID: 37496489.
Agner T, Elsner P. Hand eczema: epidemiology, prognosis and prevention. J Eur Acad Dermatol Venereol. 2020;34(Suppl 1):4‑12. doi:10.1111/jdv.16061. PMID: 31860734.
Loh EDW, Yew YW. Hand hygiene and hand eczema: a systematic review and meta‑analysis. Contact Dermatitis. 2022;87(4):303‑14. doi:10.1111/cod.14133. PMID: 35460528
Weisshaar E. Chronic hand eczema. Am J Clin Dermatol. 2024;25(6):909–26. doi:10.1007/s40257-024-00890-z. PMID: 39300011; PMCID: PMC11511713.
Elsner P, Agner T. Hand eczema: treatment. J Eur Acad Dermatol Venereol. 2020;34(Suppl 1):13‑21. doi:10.1111/jdv.16062. PMID: 31860736
