Spirulina - kas tai?

Spirulina – kas tai ir kodėl apie ją kalba tiek daug sveikos gyvensenos šalininkų? Pastaraisiais metais ši medžiaga tapo tikra tendencija – nuo sportuojančių žmonių iki vegetarų ar ieškančių natūralių energijos šaltinių. Tačiau prieš įtraukiant ją į savo racioną, verta aiškiai suprasti: spirulina kas tai, kokia jos kilmė ir kuo ji iš tiesų naudinga organizmui. Vis daugiau žmonių domisi, kas yra spirulina ir ar ji tikrai verta „supermaisto“ vardo. Ir nors dažnai pristatoma kaip modernus sveikatingumo atradimas, iš tikrųjų spirulina vartojama jau šimtmečius. Tai natūrali medžiaga, išsiskirianti itin didele baltymų, vitaminų ir antioksidantų koncentracija. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime spirulinos kilmę, sudėtį, maistinę vertę bei tai, kokia spirulina laikoma geriausia ir kaip ją išsirinkti atsakingai.

Spirulinos kilmė ir istorija

Nors šiandien spirulina dažniausiai siejama su šiuolaikiniais sveikatingumo produktais, jos istorija siekia tūkstančius metų. Dar senovės actekai Centrinėje Amerikoje rinko spiruliną iš Texcoco ežero ir naudojo ją kaip vertingą maisto šaltinį. Iš džiovintos masės jie gamindavo savotiškus paplotėlius, kurie buvo lengvai transportuojami ir itin maistingi. Panaši tradicija gyvavo ir Afrikoje, ypač aplink Čado ežerą. Vietos bendruomenės iki šiol gamina „dihe“ – saulėje džiovintą spirulinos produktą, kuris naudojamas maistui ruošti. 

Mokslinis susidomėjimas spirulina išaugo XX amžiuje, kai buvo pradėta ieškoti tvarių, baltymų turtingų maisto šaltinių sparčiai augančiai pasaulio populiacijai. Dėl didelio baltymų kiekio ir greito augimo ji buvo pradėta vertinti kaip perspektyvus maisto produktas ateičiai. Vėliau spirulina išpopuliarėjo Europoje ir JAV kaip natūralus supermaistas, dažniausiai siūlomas miltelių ar tablečių forma. Taigi, spirulina dažnai turi gilias istorines šaknis.

Kaip auga spirulina?

Spirulina natūraliai auga šiltuose, šarminiuose ežeruose ir lagūnose, kur vanduo pasižymi dideliu mineralų kiekiu ir aukštu pH lygiu. Tokios sąlygos nėra palankios daugeliui kitų mikroorganizmų, todėl spirulina gali augti beveik be konkurencijos. Būtent dėl šios savybės ji laikoma viena atspariausių ir greičiausiai augančių mikroorganizmų pasaulyje. Šiandien didžioji dalis rinkoje esančios spirulinos auginama kontroliuojamomis sąlygomis specialiose fermose. Dažniausiai naudojami atviri baseinai, kuriuose nuolat cirkuliuoja vanduo. Spirulinai augti būtina:

• Pakankama saulės šviesa
• Šilta temperatūra (apie 30-35 °C)
• Šarminė terpė
• Švarus, sunkiaisiais metalais neužterštas vanduo

Tinkamos auginimo sąlygos yra ypač svarbios, nes spirulina geba absorbuoti aplinkoje esančias medžiagas. Jei vanduo užterštas, tai gali paveikti galutinio produkto kokybę. Dėl šios priežasties patikimi gamintojai reguliariai atlieka laboratorinius tyrimus. Nuėmus derlių, spirulina švelniai filtruojama, džiovinama žemoje temperatūroje ir paverčiama galutine forma – dažniausiai tai būna spirulinos milteliai arba presuotos spirulinos tabletės. Džiovinimo būdas turi didelę reikšmę, nes per aukšta temperatūra gali sumažinti dalį vertingų maistinių medžiagų. Būtent auginimo ir apdorojimo procesas lemia, ar galutinis produktas bus aukštos kokybės spirulinos papildai.

Spirulinos rūšys

Nors kasdienėje kalboje dažniausiai vartojamas vienas pavadinimas – spirulina, iš tiesų egzistuoja kelios pagrindinės jos rūšys. Komercinėje gamyboje dažniausiai naudojamos dvi:

Arthrospira platensis

Tai populiariausia ir plačiausiai auginama rūšis pasaulyje. Ji vertinama dėl stabilios maistinės sudėties, didelio baltymų kiekio ir gerų auginimo savybių. Dauguma rinkoje esančių spirulinos papildų gaminami būtent iš šios rūšies.

Arthrospira maxima

Ši rūšis natūraliai augo Centrinėje Amerikoje, ypač Meksikos regione. Ji šiek tiek skiriasi struktūra ir kai kuriais maistinės sudėties niuansais, tačiau praktiškai abi rūšys pasižymi labai panašiomis savybėmis.

Be to, spirulina gali būti pateikiama skirtingomis formomis:

• Spirulina milteliai – lengvai įmaišomi į kokteilius, sultis ar jogurtą.
• Spirulina tabletės ar kapsulės – patogesnės tiems, kurie nenori jausti specifinio skonio.
• Įvairūs spirulinos papildai, derinami su kitomis veikliosiomis medžiagomis.

Renkantis svarbu atkreipti dėmesį ne tik į rūšį, bet ir į produkto grynumą, sertifikatus bei kilmės šalį – būtent šie kriterijai dažniausiai lemia tikrąją kokybę.

Spirulina ir chlorella – skirtumai

Spirulina ir chlorella dažnai minimos kartu, tačiau tai – skirtingi mikroorganizmai, turintys savitų ypatybių. Nors abi laikomos vertingais maisto papildais, jų kilmė, struktūra ir poveikis organizmui skiriasi. Spirulina iš tiesų yra melsvabakterė (cianobakterija), o chlorella – vienaląstis žaliasis dumblis. Chlorella turi tvirtą ląstelės sienelę, kurią organizmui sunkiau suskaidyti. Spirulina tokios standžios sienelės neturi, todėl paprastai yra lengviau virškinama ir greičiau pasisavinama. 

Abi pasižymi dideliu chlorofilo kiekiu ir antioksidacinėmis savybėmis, tačiau spirulina išsiskiria itin aukštu baltymų kiekiu bei fikocianinu – mėlyną pigmentą turinčia medžiaga, pasižyminčia antioksidaciniu poveikiu. Chlorella dažniau vertinama dėl galimų detoksikacinių savybių, o spirulina – dėl bendros maistinės vertės ir energijos palaikymo. Jeigu ieškoma baltymais turtingo papildo, kuris lengvai įsilietų į kasdienę mitybą, dažniau pasirenkama spirulina. Jei prioritetas – chlorofilas ir organizmo valymas, gali būti svarstoma chlorella.

Spirulinos sudėtis

Spirulinos populiarumą lemia ne tik jos kilmė ar augimo ypatybės, bet ir išskirtinė sudėtis. Būtent dėl maistinių medžiagų koncentracijos ji dažnai vadinama natūraliu supermaistu. Spirulina sudaryta net iš 60-70 % baltymų (sausos masės). Tai itin aukštas rodiklis, ypač lyginant su daugeliu augalinių produktų. Be to, ji turi visas nepakeičiamąsias aminorūgštis, todėl yra ypač vertinama tarp vegetarų ir veganų.

Spirulinoje taip pat randama B grupės vitaminų, geležies, magnio, kalio bei cinko. Ypač dažnai akcentuojamas geležies kiekis, kuris svarbus normaliai kraujodarai ir energijos apykaitai. O viena iš unikaliausių spirulinos medžiagų – fikocianinas. Tai mėlynasis pigmentas, pasižymintis antioksidacinėmis savybėmis. Taip pat spirulinoje gausu beta karoteno ir kitų antioksidantų, padedančių apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

Ir nors spirulina nėra riebus produktas, joje yra nedidelis kiekis naudingų riebalų rūgščių, įskaitant gama-linoleno rūgštį (GLA). Būtent ši koncentruota sudėtis paaiškina, kodėl spirulinos papildai dažnai pasirenkami kaip papildomas maistinių medžiagų šaltinis. Tačiau svarbu prisiminti, jog būtina atsižvelgti į produkto kokybę, tinkamą dozavimą ir individualius organizmo poreikius.

Spirulinos maistinė vertė

Kalbant apie spiruliną, vien sudėtis dar neatskleidžia viso paveikslo – svarbu įvertinti ir jos maistinę vertę. Dėl didelės maistinių medžiagų koncentracijos net nedidelis kiekis gali papildyti kasdienę mitybą vertingais elementais. Vidutiniškai 100 g spirulinos (sausos masės) gali turėti:

• ~60-70 g baltymų
• ~15-20 g angliavandenių
• ~5-8 g riebalų
• reikšmingą kiekį geležies
• beta karoteno
• B grupės vitaminų

Žinoma, reali vartojama dozė paprastai siekia 2-5 g per dieną, todėl spirulina nėra pagrindinis maisto šaltinis, o veikiau koncentruotas papildas. Dėl savo sudėties ji dažnai pasirenkama sportuojančių, aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių ar papildomo geležies šaltinio ieškančių žmonių. Taip pat spirulina milteliai populiarūs kokteiliuose ar glotnučiuose, o spirulina tabletės – patogesnis variantas skubantiems. Jeigu norite daugiau sužinoti apie spirulinos naudą, skaitykite straipsnį „Spirulinos nauda organizmui“, kuriame aptariami pagrindiniai jos privalumai.

Kokia spirulina geriausia?

Rinkoje spirulinos pasirinkimas išties platus – skiriasi kilmės šalys, auginimo būdai, forma ir net spalvos intensyvumas. Todėl natūraliai kyla klausimas: kokia spirulina laikoma geriausia ir į ką verta atkreipti dėmesį?

1. Kilmės šalis ir auginimo sąlygos. Svarbu, kad spirulina būtų auginama kontroliuojamoje aplinkoje, naudojant švarų, neužterštą vandenį. Patikimi gamintojai dažnai nurodo auginimo vietą bei pateikia laboratorinių tyrimų rezultatus.

2. Sertifikatai ir tyrimai. Kokybiški spirulinos papildai turi ekologiškumo sertifikatus (jei produktas ekologiškas), sunkiųjų metalų tyrimų rezultatus, mikrobiologinius testus. Kadangi spirulina sugeria aplinkos medžiagas, kokybės kontrolė yra itin svarbi.

3. Apdorojimo būdas. Žemoje temperatūroje džiovinta spirulina išlaiko daugiau vertingų medžiagų. Per aukšta temperatūra gali sumažinti antioksidantų kiekį.

4. Forma – milteliai ar tabletės? Spirulina milteliai dažniau pasirenkami tiems, kurie nori ją maišyti į kokteilius ar maistą. Spirulina tabletės – patogesnės kelionėse ar kasdienėje rutinoje, ypač jei nepatinka specifinis skonis.

5. Spalva ir kvapas. Kokybiška spirulina pasižymi sodria tamsiai žalia spalva ir lengvu jūros aromatu. Pernelyg blanki spalva gali rodyti prastesnę kokybę arba netinkamą laikymą.

O išsamesnį pasirinkimo gidą su aiškiais kriterijais ir praktiniais patarimais, galite rasti straipsnyje „Kokia spirulina geriausia? Kaip išsirinkti“. 

Dažniausiai užduodami klausimai apie spiruliną (DUK)

Kas yra spirulina ir kam ji naudojama?

Spirulina – tai mikroskopinis melsvai žalias organizmas (cianobakterija), pasižymintis itin didele maistinių medžiagų koncentracija. Ji dažniausiai vartojama kaip maisto papildas – miltelių arba tablečių forma. Žmonės ją renkasi kaip papildomą baltymų, geležies, vitaminų ir antioksidantų šaltinį. Spirulina dažnai įtraukiama į sportuojančiųjų, vegetarų ar aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių mitybą.

Ar spirulina yra dumbliai?

Nors kasdienėje kalboje spirulina dažnai vadinama dumbliais, biologiškai ji priklauso cianobakterijoms (melsvabakterėms). Dėl šios priežasties literatūroje galima sutikti abu apibūdinimus.

Kodėl spirulina laikoma supermaistu?

Spirulina laikoma natūraliu supermaistu dėl itin didelės maistinių medžiagų koncentracijos. Ji sudaryta iš maždaug 60-70 % baltymų, taip pat turi geležies, B grupės vitaminų ir antioksidantų, tokių kaip fikocianinas.

Kaip atskirti kokybišką spiruliną?

Renkantis spiruliną rekomenduojama atkreipti dėmesį į kilmės šalį, sertifikatus ir laboratorinius tyrimus, sunkiųjų metalų testavimo rezultatus, spalvą (turėtų būti sodriai žalia) ir aiškiai nurodytą sudėtį be priedų. Kokybiški spirulinos papildai paprastai pateikia skaidrią informaciją apie gamybos procesą ir kokybės kontrolę.

Kokia spirulina laikoma geriausia?

Geriausia spirulina laikoma ta, kuri auginama kontroliuojamomis sąlygomis, patikrinta dėl sunkiųjų metalų ir mikrobiologinės taršos, džiovinta žemoje temperatūroje ir neturi nereikalingų priedų. O formos pasirinkimas labiau priklauso nuo individualių poreikių ir vartojimo patogumo.

Šaltiniai:

• Sorrenti V, Castagna DA, Fortinguerra S, Buriani A, Scapagnini G, Willcox DC. Spirulina Microalgae and Brain Health: A Scoping Review of Experimental and Clinical Evidence. Mar Drugs. 2021 May 22;19(6):293. doi: 10.3390/md19060293. PMID: 34067317; PMCID: PMC8224803.

• Gogna S, Kaur J, Sharma K, Prasad R, Singh J, Bhadariya V, Kumar P, Jarial S. Spirulina- An Edible Cyanobacterium with Potential Therapeutic Health Benefits and Toxicological Consequences. J Am Nutr Assoc. 2023 Aug;42(6):559-572. doi: 10.1080/27697061.2022.2103852. Epub 2022 Aug 2. PMID: 35916491.

• Wu Q, Liu L, Miron A, Klímová B, Wan D, Kuča K. The antioxidant, immunomodulatory, and anti-inflammatory activities of Spirulina: an overview. Arch Toxicol. 2016 Aug;90(8):1817-40. doi: 10.1007/s00204-016-1744-5. Epub 2016 Jun 3. PMID: 27259333.

• Lafarga T, Fernández-Sevilla JM, González-López C, Acién-Fernández FG. Spirulina for the food and functional food industries. Food Res Int. 2020 Nov;137:109356. doi: 10.1016/j.foodres.2020.109356. Epub 2020 May 26. PMID: 33233059.

• Grosshagauer S, Kraemer K, Somoza V. The True Value of Spirulina. J Agric Food Chem. 2020 Apr 8;68(14):4109-4115. doi: 10.1021/acs.jafc.9b08251. Epub 2020 Mar 25. PMID: 32133854.

• Kulshreshtha A, Zacharia AJ, Jarouliya U, Bhadauriya P, Prasad GB, Bisen PS. Spirulina in health care management. Curr Pharm Biotechnol. 2008 Oct;9(5):400-5. doi: 10.2174/138920108785915111. PMID: 18855693.