Vaistininkė: nelaukite, kol erkės atsibus ir bus pačios aktyviausios

2023 m. kovo 16 d., ketvirtadienis

Erkinį encefalitą platinantys parazitai yra išplitę visoje šalyje – tiek kaimo, tiek mieto vietovėse, o pats didžiausias jų aktyvumas fiksuojamas balandžio ir gegužės mėnesiais. Todėl nespėjusiems pasiskiepyti žiemą, vaistininkai rekomenduoja tai padaryti kovo mėnesį, mat apsaugai susidaryti reikia laiko.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Eglės Navajauskienės teigimu, šaltuoju metų laikotarpiu taikomas įprastinis skiepijimo planas, o jau prasidėjus erkių aktyvumui rekomenduojama skiepytis pagal pagreitintą planą. Abu skiepijimo planai yra vienodai veiksmingi ir 99-iems proc. paskiepytųjų apsaugą nuo erkinio encefalito užtikrina 3–5 metams.

Reikia gydytojo patarimo? Kreiptis

„Įprasto skiepijimo schema atrodo taip: pirmas skiepas, tada antras skiepas po vieno–trijų  mėnesių, trečiasis jau po pusmečio ar metų, priklausomai nuo gamintojo. Sustiprinamoji dozė įprastai įskiepijama po trejų metų, o vėliau jau reikalinga revakcinacija kas trejus–penkerius metus. Vyresniems nei 60 metų revakcinuotis derėtų kas trejus metus“, – aiškina ji.

Pavasariui įpusėjus ir prasidėjus erkių aktyviajam periodui, rekomenduojama pagreitinta skiepijimo nuo erkinio encefalito schema.

„Skiepijantis pagal šį planą, reikia vieno skiepo, tada po vienos–dviejų savaičių – antrojo, o po 21 dienos arba 5–12 mėn. – trečiojo. Tada jau susiformuoja imunitetas. Ketvirtas pastiprinantis skiepas reikalingas po 12–18 mėn. arba trijų metų, priklausomai nuo gamintojo. Revakcinacija atliekama tokiu pačiu principu kaip ir pasiskiepijus pagal įprastą planą“, – teigia Eglė Navajauskienė.

Pasak vaistininkės, erkinis encefalitas yra rimta liga, kurios pasekmės gali jaustis visą likusį gyvenimą. Jis pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, prasidėti viduriavimas.

„Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta. Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas“, – atkreipia dėmesį ji.

Eglė Navajauskienė priduria, kad gyventojai yra linkę skiepytis jau erkei įsisiurbus, jei yra to nepadarę anksčiau – geriau jau pasiskiepyti vėliau, nei apskritai to nedaryti.

Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galima „Gintarinėje vaistinėje“, vakcinacijos kabinetai veikia šiuose miestuose: Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone (16), Kauno mieste ir Kauno rajone (16), Klaipėdoje (2), Šiauliuose (5), Panevėžyje (3), Alytuje (2), Anykščiuose (1), Ariogaloje (1), Gargžduose (1), Jonavoje (2), Jurbarke (1), Kavarske (1), Kelmėje (2), Kėdainiuose (1), Kuršėnuose (1), Mažeikiuose (1), Prienuose (1), Šakiuose (1), Šilutėje (1), Širvintose (1), Telšiuose (1), Ukmergėje (2), Utenoje (2), Varėnoje (1), Zarasuose (1).