Close
Paieškos rezultatai
Prekiių filtrai

Vaistų suderinamumas – nemokama paslauga sveikatai apsaugoti

Pasaulinė statistika rodo, kad 6 proc. vaistinių klientų vienu metu vartodami skirtingus vaistus susiduria su sveikatos problemomis. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros lektorės, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės – vedėjos dr. Aurimos Stankūnienės, vaistų suderinamumas ypač svarbus, kai vaistus pacientui skiria keli gydytojai, pradedami vartoti nauji vaistai ar galima reta vaistų sąveika.

Kodėl svarbu derinti vaistus?

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Lietuvoje duomenimis, 2016 metais buvo užfiksuoti 705 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į vaistus ir 27 mirties atvejai, susiję su vaistų vartojimu. Apie panašius sveikatos sutrikdymus, hospitalizacijas ar net mirties atvejus dėl vaistų vartojimo galime rasti bet kurios pasaulio šalies statistikoje.

„Todėl tiek vaistininkai, tiek mokslininkai, tiek ir sveikatos politikai pabrėžia apie atsakingą vaistų vartojimą, kuris tampa vis svarbesniu augant vaistų vartojimui pasaulyje. Viena iš aktualiausių problemų – skirtingų vartojamų vaistų suderinamumas. T.y. du ir daugiau saugūs vaistai vartojami kartu gali sukelti šalutinius ir sveikatai pavojingus poveikius. Vaistų suderinamumo klausimas yra gana intensyviai nagrinėjamas pasaulio mokslininkų. Pastaruosius kelis metus mokslinėje spaudoje kiekvienais metais yra paskelbiama po 200 stambesnių tyrimų šia tema“, – sakė LSMU lektorė, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė – vedėja dr. Aurima Stankūnienė.

Tyrimų rezultatai rodo, kad pacientams, vartojantiems 5-9 vaistus, tikimybė susidurti su bent viena neigiama vaistų sąveika siekia 50 proc. Todėl vaistų suderinamumo problema ypač svarbi vyresnio amžiaus žmonėms, kurie vartoja daugiau medicininių preparatų nei jaunesni pacientai.

Pasak A. Stankūnienės, labai svarbu, kad apie vaistų derinimo svarbą vis plačiau kalba ne tik gydytojai ir farmacininkai, bet ir plačioji visuomenė: „Džiaugiamės, kad sėkmingai bendradarbiaujant su gydytojais, į vaistų suderinamumo bei atsakingo vaistų vartojimo svarbą pavyko atkreipti ir valdžios institucijų dėmesį – jau yra galvojama apie galimus sprendimus visos valstybės mastu“.

Kokie vaistų deriniai pavojingiausi?

Pasaulinių tyrimų duomenimis, 20-30 proc. pavojingų vaistų derinių sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu. Daugiausiai vaistininkų atsiliepimų gaunama apie širdies ligoms skirtų vaistų nesuderinamumą su kitais vaistais.

A. Stankūnienės teigimu, vieni sunkiausiai derinamų ir pavojingiausių vaistų yra ir kraujo krešėjimui reguliuoti skirti vaistai: „Jei pacientas vartoja šiuos vaistus, visada prašome informuoti net ir apie, pavyzdžiui, peršalimo simptomams sumažinti vartojamus nereceptinius vaistus“.

Suderinamumo problemų su kitų grupių medikamentais dažnai turi net ir vaistai nuo skausmo. Kai kurie vaistai yra ypač paveikūs kitiems medikamentams, o jų šalutinis poveikis sąveikos atveju pasireiškia rimtomis ir įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, netinkamai vartojant kraujo krešėjimui reguliuoti skirtus vaistus kartu su preparatais nuo skausmo, gali atsirasti opų virškinamajame trakte, kilti kraujavimas žarnyne.

Šalutinis poveikis gali atsirasti ne tik vartojant skirtingus vaistus, bet ir maisto papildus, vitaminus ar, rodos, nekaltus nereceptinius vaistus nuo galvos skausmo. Pavyzdžiui, vitaminas C, rimčiau susirgus, gali slopinti gydytojo išrašytų antibiotikų poveikį.

Kaip veikia vaistų suderinamumo sistema?

Jei pacientas vartoja bent dvejus skirtingus vaistus, visada gali užeiti į artimiausią „Gintarinę vaistinę“ ar „Norfos vaistinę“ ir nemokamai pasitikrinti, ar tie vaistai tarpusavyje dera. Sistemoje išskiriami keturi nesuderinamumo lygiai: A, B, C ir D. Tai apibrėžia riziką: į A ir B kategoriją patenkantys vaistų deriniai – mažiausiai pavojingi, o rizika nėra reikšminga, C kategorijai priskiriamus derinius galima naudoti esant reikalui, tačiau reikia koreguoti vaistų dozes. D kategorija rodo, kad vaistų derinys yra nevartotinas.

Iškilus probleminiam suderinamumo atvejui, visuomet yra svarbiausia užtikrinti tinkamą vaistininko partnerystę su gydytoju. Gydymą pacientui skiria ir visą gydymo procesą kontroliuoja gydytojas. Tuo tarpu vaistininko funkcijos yra glaudžiai bendradarbiaujant su gydytojais užtikrinti gydymo kokybę, suteikti pacientui reikiamą informaciją apie galimas neigiamas vaistų tarpusavio sąveikas bei atsakingą tinkamų vaistų vartojimą.

„Praktikoje pamatėme, kad, pavyzdžiui, į vaistinę atėjus pacientui su dviem nekompensuojamųjų vaistų receptais, dažnai pakanka susisiekti su gydytoju ir po konsultacijų pasiūlyti tinkamiausią derinį. Tokiu būdu pacientui bus užtikrintas efektyviausias gydymo būdas“, – teigė LSMU lektorė, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė – vedėja dr. Aurima Stankūnienė.

Sudėtingesnis atvejis yra tuomet, kai pacientui kompensuojamus vaistus paskiria skirtingi gydytojai ir patikrinus vaistinėje nustatoma, kad jie nedera. Tada vaistininkas turi bendradarbiauti su visais gydytojais ir kartu padėti pacientui. Žinoma, tai užima laiko, tačiau kartu tai yra optimaliausias sprendimas, kuris leidžia užtikrinti, kad vartojami vaistai veiks efektyviai, o gydymas bus kiek įmanoma saugesnis, o tai ir yra svarbiausia pacientui.

Apie vaistų suderinamumo sistemą (atskiras info box)

Vaistų suderinamumo sistemoje sukaupta informacijos apie 20 tūkst. skirtingų vaistų sąveikų, kurios sudarytos remiantis Karolinska instituto klinikinės farmakologijos departamento Švedijoje, Stokholmo apskrities tarybos ir Suomijos universitetų duomenimis.

Informacija apie vaistus ir jų derinius sistemos duomenų bazėje atnaujinama 4 kartus per metus, remiantis naujausiais tyrimais, kurių skaičius kasmet siekia 1000-1500.

Tokia sistema gydymo įstaigose ir vaistinėse, naudojama kasdienėje medicinos praktikoje, taip pat įdiegta Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, nuo 2016 m. – ir Estijoje.