Anemijos simptomai, kas tai? Kaip atpažinti geležies trūkumą organizme?
Nuolatinis nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas ar blyški oda dažnai nurašomi įtampai, stresui ar sezoniniam vitaminų trūkumui. Tačiau šie požymiai gali būti rimtesnio sutrikimo signalas. Anemija – tai būklė, kai organizmui trūksta raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino, atsakingo už deguonies pernešimą po visą kūną. Dėl to audiniai ir organai negauna pakankamai deguonies, o žmogus jaučiasi išsekęs net ir be didelio fizinio krūvio. Nors anemija dažnai siejama su geležies trūkumu, iš tiesų egzistuoja keli jos tipai – geležies stokos anemija, hemolizinė anemija, aplastinė anemija ir kitos. Taigi, aptarkime, kas yra anemija, kokie dažniausi anemijos simptomai, kaip atpažinti geležies trūkumą organizme ir kada verta imtis veiksmų, kad pagerintumėte savo savijautą bei gyvenimo kokybę.
Anemija – kas tai?
Daugelis girdėję terminą anemija, tačiau ne visi tiksliai žino, kas tai ir kaip veikia mūsų organizmą. Anemija – tai būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekis. Hemoglobinas yra baltymas, esantis eritrocituose, kuris perneša deguonį iš plaučių į visus organizmo audinius. Kai jo trūksta, ląstelės negauna pakankamai deguonies, todėl organizmas ima silpti. Be to, anemija nėra atskira liga – dažniausiai tai kitos sveikatos problemos ar mitybos trūkumo pasekmė. Ji gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau ypač dažnai pasitaiko moterims, vaikams, paaugliams, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus asmenims.
Medicinoje išskiriami keli pagrindiniai anemijos tipai. Dažniausiai diagnozuojama geležies stokos anemija, kuri atsiranda tada, kai organizmui trūksta geležies – pagrindinės medžiagos, reikalingos hemoglobino gamybai. Taip pat kartais pasitaiko ir hemolizinė anemija, o dar rečiau diagnozuojama aplastinė anemija. Ir nors skirtingų tipų anemija gali pasireikšti panašiais simptomais – jų priežastys ir gydymo būdai skiriasi.
Kodėl atsiranda anemija?
Anemija neatsiranda staiga – dažniausiai tai ilgą laiką organizme vykstančių procesų pasekmė. Kadangi raudonieji kraujo kūneliai nuolat gaminami ir suardomi, organizmui būtinos tam tikros medžiagos bei sklandžiai veikiantys biologiniai mechanizmai. Kai šie procesai sutrinka, pradeda vystytis anemija. Viena dažniausių priežasčių – geležies trūkumas. Geležis yra esminė hemoglobino sudedamoji dalis, todėl jai trūkstant organizmas negali pagaminti pakankamo kiekio kokybiškų eritrocitų. Geležies atsargos gali mažėti dėl nepakankamos mitybos, prasto jos pasisavinimo, padidėjusio poreikio (pavyzdžiui, nėštumo metu) ar dėl ilgalaikio kraujo netekimo.
Kita svarbi priežastis – vitamino B12 ir folio rūgšties stoka. Šios medžiagos būtinos normaliam kraujo ląstelių brendimui. Jų trūkstant, eritrocitai tampa didesni, tačiau nefunkcionalūs, todėl deguonies pernešimas tampa neefektyvus, o žmogus jaučia bendrą silpnumą ir nuovargį. Be to, anemija gali išsivystyti ir tada, kai raudonieji kraujo kūneliai suyra greičiau nei spėja pasigaminti nauji. Tai gali būti įgimta arba įgyta būklė, susijusi su imuninės sistemos sutrikimais, infekcijomis ar tam tikrų vaistų poveikiu.
O pavyzdžiui, aplastinė anemija atsiranda tuomet, kai kaulų čiulpai nebegamina pakankamo kiekio kraujo ląstelių – ne tik eritrocitų, bet ir leukocitų bei trombocitų. Ši būklė gali būti susijusi su autoimuninėmis ligomis, toksinių medžiagų poveikiu, tam tikromis infekcijomis ar genetiniais veiksniais. Taip pat anemijos išsivystymui įtakos gali turėti lėtinės ligos, virškinamojo trakto sutrikimai, hormoniniai pokyčiai, dažnas kraujo netekimas ar net intensyvus fizinis krūvis.
Anemijos simptomai – kaip atpažinti pirmuosius požymius?
Anemijos simptomai dažnai vystosi palaipsniui, todėl žmogus prie jų pripranta ir ilgą laiką gali neįtarti, kad organizmui trūksta deguonies. Pradinėse stadijose požymiai būna lengvi ir nespecifiniai, tačiau su laiku jie stiprėja ir ima reikšmingai veikti kasdienę savijautą bei gyvenimo kokybę. Vienas dažniausių simptomų – nuolatinis nuovargis ir silpnumas. Net ir pakankamai pailsėjus jaučiamas energijos trūkumas, sumažėjęs darbingumas, ar greitesnis išsekimas atliekant įprastas veiklas. Tai susiję su tuo, kad audiniai negauna pakankamai deguonies. Taip pat dažnai pastebimi odos ir gleivinių pokyčiai – oda tampa blyški, kartais net pilkšvo atspalvio, lūpos ir akių junginė praranda įprastą rausvumą. Kai kuriems žmonėms gali nusilpti nagai ir pradėti sluoksniuotis ar slinkti plaukai
Kitas svarbus signalas – galvos svaigimas, silpnumo pojūtis ar net alpimas, ypač staiga atsistojus. Deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti koncentracijos sutrikimus, prastėjančią atmintį, dirglumą ar mieguistumą. Sergant anemija, dažnai pasireiškia širdies ir kvėpavimo sistemos simptomai. Net ir nedidelio fizinio krūvio metu gali atsirasti dusulys, padažnėjęs širdies plakimas ar krūtinės diskomfortas. Tai organizmo bandymas kompensuoti sumažėjusį deguonies kiekį kraujyje.
Be to, esant geležies stokos anemijai, kai kurie žmonės pastebi neįprastus pojūčius – norą valgyti kreidą, ledą ar kitus ne maisto produktus, taip pat liežuvio perštėjimą, skonio ar uoslės pokyčius. O rankos ir kojos dažnai būna šaltos, net esant šiltai aplinkai. Bet visgi, skirtingi anemijos tipai gali pasireikšti ir skirtingais požymiais. Pavyzdžiui, hemolizinė anemija kartais sukelia odos ar akių baltymų pageltimą, o aplastinė anemija gali pasireikšti dažnesnėmis infekcijomis ar kraujavimais dėl sumažėjusio kitų kraujo ląstelių kiekio. Tad svarbu įsiklausyti į savo kūną – jei keli iš šių simptomų pasireiškia vienu metu ir tęsiasi ilgą laiką, tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta geležies ar kitų svarbių medžiagų.
Kaip nustatoma anemija?
Kadangi anemijos simptomai dažnai būna bendro pobūdžio ir gali būti būdingi įvairiems sveikatos sutrikimams, tad vien pagal savijautą tiksliai nustatyti anemiją dažniausiai sunku. Patikimiausias būdas išsiaiškinti ar tai anemija – atlikti laboratorinius kraujo tyrimus. Pirmasis ir dažniausiai atliekamas tyrimas yra bendras kraujo tyrimas. Jo metu vertinamas hemoglobino kiekis, eritrocitų skaičius, hematokritas bei kiti rodikliai.
O norint nustatyti, ar tai geležies stokos anemija, tiriamas feritino kiekis kraujyje. Feritinas parodo organizmo geležies atsargas ir leidžia įvertinti, ar geležies trūkumas yra pagrindinė problemos priežastis. Papildomai gali būti atliekami ir kiti tyrimai, rodantys geležies apykaitą organizme, pavyzdžiui, vitamino B12 ar folio rūgšties.
Anemijos gydymas – ką svarbu žinoti?
Anemijos gydymas priklauso nuo jos tipo ir priežasties, todėl pirmasis žingsnis visada turėtų būti tiksli diagnozė. Nors anemija dažniausiai siejama su geležies trūkumu, ne visais atvejais pakanka vien mitybos korekcijos – kartais reikalingi specialiai parinkti papildai ar kitos gydymo priemonės. Dažniausiai pasitaikanti geležies stokos anemija gydoma atkuriant organizmo geležies atsargas. Geležies gausu kai kuriuose maisto produktuose, tačiau esant ryškesniam trūkumui ar ilgai trunkantiems anemijos simptomams, su maistu gaunamos geležies dažnai nepakanka. Tokiais atvejais gali būti naudingi specialūs geležies preparatai.
Renkantis papildus, svarbu atkreipti dėmesį į geležies formą. Pavyzdžiui, bioaktyvi ECOSH geležis pasižymi geresniu pasisavinimu ir yra švelnesnė virškinamajam traktui. Taip pat populiarūs kompleksiniai preparatai, kuriuose geležis derinama su kitomis medžiagomis, padedančiomis palaikyti normalią kraujodaros funkciją, pavyzdžiui, SMARTHIT IV FERRUM STRONG.
O kai anemija susijusi ne tik su geležies, bet ir su kitų mikroelementų stoka, naudingas gali būti geležies ir vitamino B12 derinys. Vitaminas B12 dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, todėl jo trūkumas gali sustiprinti anemijos simptomus. Tiems, kurie ieško dar geresnio pasisavinimo sprendimų, gali būti aktuali geležis liposomose. Ši forma sukurta taip, kad geležis būtų efektyviau įsisavinama ir mažiau dirgintų virškinamąjį traktą. Ne mažiau svarbus veiksnys gydant geležies stokos anemiją yra vitaminas C, kuris padeda organizmui geriau įsisavinti geležį. Dėl šios priežasties dažnai rekomenduojama geležies papildus vartoti kartu su vitaminu C.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas ar dusulys nepraeina ilgą laiką arba ryškėja, net ir pakeitus mitybą ar pradėjus vartoti papildus. Ypač svarbu neatidėlioti vizito, jei simptomai trukdo kasdienėms veikloms, mažina darbingumą ar sukelia bendrą fizinį išsekimą. O skubi medicininė pagalba reikalinga, jei pasireiškia stiprus dusulys, krūtinės skausmas, širdies ritmo sutrikimai, alpimas ar staigus bendros būklės pablogėjimas. Tokie požymiai gali rodyti sunkesnę anemijos formą ar greitai progresuojantį hemoglobino sumažėjimą.
Be to, gydytojo priežiūra taip pat reikalinga, jei įtariama hemolizinė anemija ar aplastinė anemija. Šios būklės dažnai pasireiškia ne tik bendru silpnumu, bet ir papildomais simptomais – dažnesnėmis infekcijomis, neįprastu kraujavimu, odos ar akių pageltimu. Tokiais atvejais savarankiškas gydymas nėra saugus.
Šaltiniai:
- Newhall DA, Oliver R, Lugthart S. Anaemia: A disease or symptom. Neth J Med. 2020 Apr;78(3):104-110. PMID: 32332184.
- Chaparro CM, Suchdev PS. Anemia epidemiology, pathophysiology, and etiology in low- and middle-income countries. Ann N Y Acad Sci. 2019 Aug;1450(1):15-31. doi: 10.1111/nyas.14092. Epub 2019 Apr 22. PMID: 31008520; PMCID: PMC6697587.
- Kulik-Rechberger B, Dubel M. Iron deficiency, iron deficiency anaemia and anaemia of inflammation - an overview. Ann Agric Environ Med. 2024 Mar 25;31(1):151-157. doi: 10.26444/aaem/171121. Epub 2023 Oct 17. PMID: 38549491.
- Camaschella C. Iron-deficiency anemia. N Engl J Med. 2015 May 7;372(19):1832-43. doi: 10.1056/NEJMra1401038. PMID: 25946282.
- Auerbach M, DeLoughery TG, Tirnauer JS. Iron Deficiency in Adults: A Review. JAMA. 2025 May 27;333(20):1813-1823. doi: 10.1001/jama.2025.0452. PMID: 40159291.
- Lewkowitz AK, Tuuli MG. Identifying and treating iron deficiency anemia in pregnancy. Hematology Am Soc Hematol Educ Program. 2023 Dec 8;2023(1):223-228. doi: 10.1182/hematology.2023000474. PMID: 38066889; PMCID: PMC10727057.
- Gatman M, Hamilton L. Haemolytic Anaemia. J Clin Pathol. 1949 Aug;2(3):225-9. doi: 10.1136/jcp.2.3.225. PMID: 16810858; PMCID: PMC1023300.


