Dehidratacija: kokie simptomai ir kaip juos atpažinti?

2025 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis

Dehidratacija – tai būsena, kai organizmas netenka daugiau skysčių, nei jų gauna, ir nebegali tinkamai atlikti gyvybiškai svarbių funkcijų. Nors dažniausiai apie dehidratacijos grėsmę daugelis susimąsto tik vasaros metu ar po fizinio krūvio, iš tiesų ši būklė gali ištikti bet kada – sergant virusinėmis infekcijomis, esant viduriavimui, vėmimui ar net paprasčiausiai pamiršus išgerti pakankamai vandens. Sutrinka ne tik skysčių kiekis, bet ir organizmo elektrolitų balansas, o tai daro įtaką širdies, inkstų, smegenų ir raumenų veiklai.

Dehidratacijos simptomai gali pasireikšti palaipsniui: nuo troškulio ir burnos sausumo iki sąmonės sutrikimų ar šoko būklės – ypač jei atsiranda stipri dehidratacija. Didžiausią pavojų ši būklė kelia – kūdikiams, mažiems vaikams, senjorams bei sergantiems lėtinėmis ligomis. Dehidratacija vaikui gali progresuoti vos per kelias valandas, todėl labai svarbu žinoti ne tik jos požymius, bet ir tai, kaip greitai suteikti pagalbą. Taigi, šiame straipsnyje aptarsime kas sukelia dehidrataciją, kokie yra dažniausi ir pavojingiausi jos simptomai, kaip atkurti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Dehidratacija gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų, tačiau tam tikros situacijos ir sveikatos būklės smarkiai padidina jos riziką. Nors dažniausiai apie skysčių netekimą susimąstome karštuoju metų laiku ar sportuojant, iš tiesų daug pavojingesni yra atvejai, kai organizmas praranda skysčius ne tik per prakaitą, bet ir viduriuojant, vemiant, pakilus kūno temperatūrai ar dažniau šlapinantis. Dažniausios dehidratacijos priežastys:

Virusinės ar bakterinės žarnyno infekcijos. Viduriavimas ir vėmimas – vieni pagrindinių dehidratacijos sukėlėjų. Tai ypač pavojingos būklės kūdikiams ir vaikams – dehidratacija vaikui gali prasidėti vos po kelių išsituštinimų ar vėmimų epizodų.

Karštis ir prakaitavimas. Ilgai būnant saulėje ar dirbant fizinį darbą karštu oru, per prakaitą prarandami skysčiai ir elektrolitai. Jei jų nekompensuojame – gali išsivystyti stipri dehidratacija.

Karščiavimas. Padidėjus kūno temperatūrai, netenkama daugiau skysčių, todėl sergant būtina gerti daugiau vandens.

Vaistų vartojimas. Diuretikai (šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai), kai kurie kraujospūdžio reguliavimui skirti ar laisvinamieji vaistai gali sukelti skysčių netekimą. Todėl ypač svarbu nuolat stebėti organizmo būklę ir užtikrinti pakankamą skysčių kiekį vartojant kelis vaistus iš karto.

Nepakankamas skysčių vartojimas. Dažnas atvejis tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie nejaučia troškulio ar sąmoningai riboja skysčių kiekį (pavyzdžiui, dėl šlapinimosi problemų).

Dehidratacija: simptomai ir kaip juos atpažinti

Dehidratacijos simptomai gali būti įvairūs – nuo vos pastebimų iki pavojingų gyvybei, priklausomai nuo skysčių kiekio, kurio netekote ir individualių veiksnių, tokių kaip amžius, bendra sveikata ar oro sąlygos. Tačiau labai svarbu atpažinti pirmuosius ženklus, kol būklė dar nepablogėjo.

Lengvos dehidratacijos simptomai:

- Troškulys

- Burnos sausumas, klampios seilės

- Tamsus, koncentruotas šlapimas

- Sumažėjęs šlapinimosi dažnis

- Nuovargis, mieguistumas

- Galvos skausmas

- Silpnas galvos svaigimas atsistojus

Šie požymiai dažnai ignoruojami, tačiau jie yra pirmasis signalas, kad organizmui trūksta vandens ir elektrolitų.

Stipri dehidratacija: simptomai, kurie pavojingi

- Įdubusios akys

- Sausa, elastingumą praradusi oda

- Nėra ašarų verkimo metu (vaikams)

- Šaltos, blyškios galūnės

- Stiprus silpnumas, sumišimas, mieguistumas

- Stipriai sumažėjęs šlapimo kiekis arba visiškas jo nebuvimas

- Retas, silpnas pulsas

- Sąmonės pritemimas ar netekimas

Dehidratacija vaikui – specifiniai požymiai

- Kūdikio momenėlio įdubimas

- Sausos lūpos, burna, liežuvis

- Vaikas mažiau šlapinasi, per dieną tenka pakeisti mažiau sauskelnių nei įprastai

- Dirglumas arba priešingai – neįprastas mieguistumas

- Vėmimas ar stiprus viduriavimas kartu su karščiavimu

Vaikų organizmas netenka skysčių daug greičiau nei suaugusiųjų, todėl dehidratacija gali progresuoti labai greitai – būtina reaguoti iškart.

Kaip atkurti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą?

Dehidratacijos metu, kai organizmas netenka ne tik vandens, bet ir elektrolitų (natrio, kalio, chloro, magnio), vien tik paprasto vandens neužtenka. Norint sėkmingai įveikti dehidrataciją, svarbiausia yra greitai ir tinkamai papildyti organizmą skysčiais bei druskų tirpalais, ypač jei jau pasireiškia stipri dehidratacija.

Geriamieji elektrolitų tirpalai – puikus pasirinkimas greitam atsistatymui

Geriamieji rehidratacijos tirpalai sudaryti taip, kad atstatytų vandens ir druskų balansą, būtų lengvai įsisavinami, apsaugotų nuo elektrolitų disbalanso komplikacijų. Rekomenduojami produktai, kuriuos galite įsigyti Gintarinėje vaistinėje:

- Hydro Forte milteliai elektrolitų tirpalui ruošti – tinka vaikams ir suaugusiesiems.

- Rehydron Optim milteliai – su subalansuotu druskų ir gliukozės kiekiu greitam atsistatymui. Tai nereceptinis vaistas, tad dėl tinkamo vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Taip pat yra ir daugiau kitų produktų elektrolitų balansui atstatyti.

Skysčių vartojimo rekomendacijos

Gerkite mažais gurkšneliais kas kelias minutes – jei yra pykinimas ar vėmimas. Vaikams – 5-10 ml vandens suduokite kas 5 minutes šaukšteliu. Ir po kiekvieno viduriavimo ar vėmimo epizodo – papildomai vartokite skysčių.

Kada dehidratacija tampa pavojinga ir būtina kreiptis į gydytoją?

Nors su lengva ar vidutinio laipsnio dehidratacija dažnai galima nesunkiai susidoroti namų sąlygomis, yra atvejų, kai reikia kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą. Ypač pavojinga, kai vystosi stipri dehidratacija, kuri paveikia širdies, inkstų, smegenų veiklą ir gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei pastebite šiuos požymius:

Suaugusiesiems:

- Sąmonės pritemimas, sumišimas, vangumas

- Nėra šlapinimosi ilgiau nei 8-10 valandų

- Nuolatinis stiprus vėmimas ar viduriavimas (ypač kartu)

- Karščiavimas virš 38,5 °C su skysčių netekimu

- Įtariama, kad dehidratacija atsirado vartojant vaistus (pavyzdžiui, diuretikus)

Vaikams:

- Kūdikio momenėlis įdubęs, oda suglebusi, sausas liežuvis

- Vaikas mažai reaguoja į aplinką, tampa vangus ar apatiškas

- Sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei 6 valandas

- Verkia be ašarų

- Dažnai pasikartojantis vėmimas, stiprus ar kraujingas viduriavimas

- Geriant skysčius – jie iškart išvemiami

Be to, gali tekti vykti į ligoninę, jei nėra galimybės atkurti skysčių geriant (pavyzdžiui, žmogus vemia viską, ką išgeria). Pasireiškia sąmonės sutrikimai, silpnas pulsas, kvėpavimo dažnio pokyčiai. O kūdikiams ir senjorams pavojinga gali būti net vidutinio laipsnio dehidratacija – todėl nelaukite, kol simptomai stiprės.

Kaip išvengti dehidratacijos?

Dehidratacija – tai ne tik karšto oro problema. Skysčių trūkumas gali ištikti ir žiemą, esant virškinimo sutrikimams, karščiavimui ar tiesiog geriant per mažai vandens. Laimei, tinkami kasdieniai įpročiai padeda šios būklės išvengti. Tad visų pirma, kasdien gerkite pakankamai vandens, kadangi vienas pagrindinių būdų apsisaugoti nuo dehidratacijos – užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Suaugusiam žmogui įprastai rekomenduojama išgerti apie 1,5-2 litrus vandens per dieną, tačiau poreikis padidėja karštomis dienomis, aktyviai sportuojant, sergant (karščiuojant, viduriuojant, vemiant), dirbant fizinį darbą ar būnant saulėje.

Taip pat stebėkite šlapimo spalvą. Tai lengvas būdas suprasti, ar jūsų organizmui netrūksta skysčių. Tamsiai geltona ar koncentruota šlapimo spalva signalizuoja apie skysčių trūkumą. Ideali spalva – šviesiai geltona. Be to, daugelis klysta manydami, kad gerti reikia tik pajutus troškulį. Iš tiesų troškulio pojūtis reiškia, kad organizmui jau trūksta skysčių. Todėl svarbu gerti reguliariai per dieną, net jei troškulio dar nejaučiate. O keliaujant ar būnant lauke karštą dieną verta su savimi turėti ne tik vandens butelį, bet ir rehidratacijos miltelių paketėlių, kuriuose yra būtini elektrolitai.

Šaltiniai:

Cheuvront SN, Kenefick RW. Dehydration: physiology, assessment, and performance effects. Compr Physiol. 2014 Jan;4(1):257-85. doi: 10.1002/cphy.c130017. PMID: 24692140.

Hooper L, Bunn D, Jimoh FO, Fairweather-Tait SJ. Water-loss dehydration and aging. Mech Ageing Dev. 2014 Mar-Apr;136-137:50-8. doi: 10.1016/j.mad.2013.11.009. Epub 2013 Dec 9. PMID: 24333321.

Hooper L, Abdelhamid A, Attreed NJ, Campbell WW, Channell AM, Chassagne P, Culp KR, Fletcher SJ, Fortes MB, Fuller N, Gaspar PM, Gilbert DJ, Heathcote AC, Kafri MW, Kajii F, Lindner G, Mack GW, Mentes JC, Merlani P, Needham RA, Olde Rikkert MG, Perren A, Powers J, Ranson SC, Ritz P, Rowat AM, Sjöstrand F, Smith AC, Stookey JJ, Stotts NA, Thomas DR, Vivanti A, Wakefield BJ, Waldréus N, Walsh NP, Ward S, Potter JF, Hunter P. Clinical symptoms, signs and tests for identification of impending and current water-loss dehydration in older people. Cochrane Database Syst Rev. 2015 Apr 30;2015(4):CD009647. doi: 10.1002/14651858.CD009647.pub2. PMID: 25924806; PMCID: PMC7097739.

Bennett JA. Dehydration: hazards and benefits. Geriatr Nurs. 2000 Mar-Apr;21(2):84-8. doi: 10.1067/mgn.2000.107135. PMID: 10769332.