Kas yra streptokokas ir kaip atpažinti simptomus
Streptokokas – tai viena dažniausių bakterijų, kuri gali sukelti tiek lengvesnes, tiek sunkesnes infekcijas. Tačiau dažniausiai ši bakterija siejama su gerklės skausmu. Įdomu tai, kad streptokoko simptomai ne visada pasireiškia vienodai, todėl infekcija neretai painiojama su peršalimu ar virusinėmis ligomis. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra streptokokas, kaip jis plinta, kokie yra dažniausi simptomai bei į ką svarbu atkreipti dėmesį, siekiant apsaugoti save ir artimuosius.
Streptokokas – kas tai?
Kalbant paprastai, streptokokas – tai bakterijų grupė, galinti sukelti įvairias infekcijas žmogaus organizme. Nors pats pavadinimas gali skambėti grėsmingai, svarbu žinoti, kad ne visi streptokokai yra pavojingi – dalis jų natūraliai gyvena mūsų organizme ir nesukelia jokių simptomų. Vis dėlto tam tikros streptokokų rūšys gali tapti ligų priežastimi. Dažniausiai minimos šios grupės:
A grupės streptokokas – dažniausiai sukelia gerklės infekcijas (pavyzdžiui, anginą), taip pat gali lemti skarlatiną ar odos infekcijas.
B grupės streptokokas – tai žmogaus storosios žarnos natūralios mikrofloros dalis, tačiau gali būti pavojingas naujagimiams ir nėščiosioms.
Kaip atsiranda streptokokas A ir kaip juo užsikrečiama?
Vienas dažniausių klausimų – kaip atsiranda streptokokas A (Streptococcus pyogenes) ir kodėl vieni žmonės suserga, o kiti ne. Iš tiesų ši bakterija plinta gana lengvai, todėl su ja susidurti gali kiekvienas. Pagrindinis plitimo būdas – oro lašeliais. Tai reiškia, kad streptokokas gali būti perduodamas kosint, čiaudint ar kalbant, per artimą kontaktą su sergančiu žmogumi, o taip pat dalijantis asmeniniais daiktais (pavyzdžiui, puodeliais, stalo įrankiais, rankšluosčiais). Taip pat galima užsikrėsti ir per rankas ar paviršius, jei ant jų yra bakterijų. Todėl higiena čia vaidina labai svarbų vaidmenį. Įdomu tai, kad kartais žmogus net nejaučia jokių simptomų, bet vis tiek gali platinti bakteriją. Tokie žmonės vadinami nešiotojais.
Kodėl streptokokas suaktyvėja?
Nors su bakterijomis galime susidurti dažnai, liga išsivysto ne visada. Tam įtakos turi keli veiksniai:
- nusilpęs imunitetas (po ligos, streso, nuovargio),
- šaltasis sezonas (daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, artimesnis kontaktas),
- buvimas kolektyvuose (darželiai, mokyklos, biurai),
- lėtinės ligos.
Be to, streptokokinės infekcijos dažniau pasitaiko vaikams – jie daugiau bendrauja tarpusavyje ir jų imuninė sistema dar tik formuojasi.
Ar streptokokas visada sukelia ligą?
Ne. Kartais bakterija tiesiog gyvena organizme ir nesukelia jokių problemų. Tačiau susidarius palankioms sąlygoms, ji pradeda daugintis ir tuomet pasireiškia infekcijos simptomai.
Streptokokas: bėrimas
Nors streptokokas dažniausiai siejamas su gerklės skausmu, kai kuriais atvejais infekcija pasireiškia ir odos pokyčiais. Vienas iš aiškesnių požymių – streptokokinis bėrimas, kuris atsiranda sergant skarlatina. Bėrimas paprastai atsiranda ne iš karto, o praėjus maždaug 1-2 dienoms nuo pirmųjų simptomų, tokių kaip gerklės skausmas, karščiavimas ar bendras silpnumas. Iš pradžių jis gali būti gana nepastebimas, tačiau greitai išryškėja ir įgauna būdingą išvaizdą.
Dažniausiai streptokokinis bėrimas pasireiškia smulkiais rausvais taškeliais, o oda tampa šiurkšti – liečiant gali priminti švitrinį popierių. Jis paprastai prasideda krūtinės ar kaklo srityje ir gana greitai plinta į kitas kūno vietas – pilvą, nugarą, galūnes. Ryškesnis bėrimas dažnai pastebimas odos raukšlėse, pavyzdžiui, pažastyse, kirkšnyse ar alkūnių linkiuose. Kartu su bėrimu gali atsirasti ir kitų būdingų požymių. Veidas neretai parausta, tačiau aplink burną išlieka blyškesnė zona. Liežuvis gali tapti ryškiai raudonas, o vėlesnėje stadijoje oda gali pradėti luptis, ypač delnų ir pėdų srityje.
Kai kuriais atvejais bėrimas gali būti gana staigus, todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į bendrą savijautą. Atsiradus bėrimui į gydytoją verta kreiptis, jei laikosi aukšta temperatūra, stipriai skauda gerklę ar sunku ryti, bėrimas sparčiai plinta, atsiranda patinimas, skausmas ar pūliavimas. Ypač svarbu neatidėlioti, jei simptomai pasireiškia vaikui.
Streptokokas B – iš kur atsiranda?
B grupės streptokokas (GBS) , dar vadinamas Streptococcus agalactiae, yra bakterija, kuri gana dažnai aptinkama visiškai sveikų žmonių organizme. Ji gali gyventi virškinimo trakte ar lytiniuose organuose nesukeldama jokių simptomų, todėl daugelis žmonių net nežino, kad yra šios bakterijos nešiotojai. Svarbu suprasti, kad GBS nustatymas tyrimų metu dažniausiai nereiškia ligos. Mediciniškai tai vadinama kolonizacija – būsena, kai bakterija yra organizme, tačiau nesukelia nei uždegimo, nei jokių juntamų simptomų.
B grupės streptokokas dažniausiai laikomas natūralios žmogaus mikrofloros dalimi. Pagrindinė vieta, kur ši bakterija gyvena, yra žarnynas. Iš ten ji gali natūraliai patekti į tarpvietę ir lytinius takus, todėl neretai aptinkama makštyje ar tiesiojoje žarnoje. Daugumai žmonių ši bakterija nesukelia jokių sveikatos problemų ir nereikalauja gydymo. Tačiau tam tikrose situacijose ji tampa labai svarbi. Apie B grupės streptokoką ypač daug kalbama nėštumo metu, nes gimdymo metu bakterija gali būti perduota naujagimiui. Kadangi kūdikio imuninė sistema dar nėra pilnai susiformavusi, kai kuriais atvejais tai gali sukelti rimtesnes komplikacijas. Dėl šios priežasties nėščiosioms dažnai atliekami profilaktiniai tyrimai, siekiant įvertinti galimą riziką ir, jei reikia, imtis prevencinių priemonių.
Ar reikia gydyti?
Jei simptomų nėra, dažniausiai gydymas neskiriamas. Tačiau nėštumo metu, nustačius bakteriją, gali būti taikoma profilaktika, siekiant apsaugoti naujagimį. Nors streptokokas B daugeliu atvejų yra „tylus“ organizmo gyventojas, svarbu žinoti, kada jis gali kelti riziką.
Streptokokas: simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Vienas svarbiausių dalykų – laiku atpažinti požymius. Streptokoko simptomai gali pasireikšti gana staiga ir dažnai būna ryškesni nei įprasto peršalimo. Dažniausiai simptomai priklauso nuo to, kuri kūno vieta yra paveikta, tačiau yra keli požymiai, kurie pasitaiko dažniausiai.
Dažniausi streptokokinės infekcijos simptomai
- Staigus gerklės skausmas. Tai vienas pagrindinių požymių. Skausmas dažnai būna stiprus, atsiranda greitai ir gali apsunkinti rijimą.
- Aukšta temperatūra. Karščiavimas (dažnai virš 38 °C) – dažnas signalas, kad organizme vyksta bakterinė infekcija.
- Padidėję ir skausmingi limfmazgiai. Ypač kaklo srityje – jie gali būti jautrūs liečiant.
- Pūlingos apnašos gerklėje. Ant tonzilių gali atsirasti baltos ar gelsvos apnašos – tai gana būdingas streptokoko požymis.
- Bendras silpnumas ir nuovargis. Organizmas kovoja su infekcija, todėl jaučiamas energijos trūkumas, gali skaudėti galvą.
Papildomi simptomai, kurie taip pat gali pasireikšti
- pykinimas ar pilvo skausmas (ypač vaikams),
- apetito sumažėjimas,
- nemalonus kvapas iš burnos,
- kartais – galvos skausmas.
Svarbu paminėti, kad streptokoko simptomai gali būti panašūs į virusinės infekcijos požymius. Tačiau streptokokui dažniau būdinga staigi pradžia, aukštesnė temperatūra ir aiškiai išreikštas gerklės skausmas be slogos ar kosulio. Jei simptomai stiprėja arba nepraeina per kelias dienas, sunku ryti ar net kvėpuoti, karščiavimas išlieka aukštas, ar serga vaikas – svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes gali būti reikalingas tikslus ištyrimas ir gydymas. Laiku atpažinus simptomus galima greičiau pradėti gydymą ir išvengti komplikacijų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors dalis žmonių linkę palaukti, kol simptomai praeis savaime, streptokokinės infekcijos atveju svarbu būti atidiems. Streptokokas gali sukelti ne tik nemalonius simptomus, bet ir komplikacijas, jei liga negydoma arba gydoma netinkamai.
Pagrindiniai signalai, kad reikalinga gydytojo konsultacija
Į gydytoją verta kreiptis, jei pasireiškia šie simptomai:
- aukšta temperatūra (virš 38 °C), kuri laikosi ilgiau nei 2-3 dienas,
- stiprus gerklės skausmas, trukdantis ryti ar kalbėti,
- matomos pūlingos apnašos gerklėje,
- padidėję ir skausmingi limfmazgiai,
- bendras silpnumas.
Ypatingas dėmesys – vaikams
Vaikams streptokokinė infekcija gali vystytis greičiau, todėl svarbu reaguoti dar atsakingiau. Į gydytoją būtina kreiptis:
- jei vaikas atsisako valgyti ar gerti,
- tampa vangus ar neįprastai mieguistas,
- skundžiasi stipriu gerklės ar pilvo skausmu,
- atsiranda būdingas bėrimas.
Kada situacija laikoma skubia?
Nedelskite ir kreipkitės skubiai, jei:
- sunku kvėpuoti ar ryti,
- temperatūra labai aukšta ir sunkiai krenta,
- atsiranda dehidratacijos požymių (sausa burna, retas šlapinimasis),
- savijauta staiga blogėja.
Kodėl svarbu nelaukti?
Nors kai kurie simptomai gali priminti peršalimą, streptokokinė infekcija yra bakterinė, todėl dažnai reikalingas tikslinis gydymas. Negydoma ji gali sukelti komplikacijų, tokių kaip ausų ar sinusų uždegimas, inkstų pažeidimai, o retesniais atvejais – širdies komplikacijos. Laiku kreipiantis į gydytoją galima ne tik greičiau pasveikti, bet ir išvengti rimtesnių pasekmių.
Streptokoko diagnostika: kaip nustatoma infekcija?
Įtariant streptokokinę infekciją, vien simptomų dažniausiai nepakanka tiksliai diagnozei nustatyti, kadangi gerklės skausmas, karščiavimas ar net bėrimas gali būti būdingi ir virusinėms infekcijoms. Pagrindinis diagnostikos metodas – gerklės tepinėlis. Jo metu specialiu tamponėliu paimamas mėginys nuo tonzilių ar ryklės gleivinės, kuris vėliau tiriamas dėl A grupės streptokoko. Tai leidžia gana tiksliai nustatyti infekcijos priežastį ir nuspręsti, ar reikalingas gydymas antibiotikais.
Greitieji streptokoko testai
Šiandien vis dažniau naudojami greitieji streptokoko testai, kurie leidžia rezultatą gauti vos per kelias minutes. Jie aptinka bakterijos antigenus gerklės tepinėlyje ir padeda greitai atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės. Tokius testus galima atlikti ne tik gydymo įstaigoje, bet ir namuose. Gintarinėje vaistinėje galite įsigyti PRIMA Strep A streptokokų aptikimo testą ar TESTERA Streptokoko A greitąjį testą ir greitai pasitikrinti namuose.
Kada verta atlikti tyrimą?
Streptokoko testas ypač rekomenduojamas, jei pasireiškia keli iš šių simptomų:
- stiprus ir staigus gerklės skausmas,
- aukšta temperatūra,
- padidėję limfmazgiai,
- bėrimas,
- nėra slogos ar kosulio (būdinga bakterinei infekcijai).
Tokiais atvejais svarbu kuo anksčiau nustatyti priežastį, nes tai leidžia greičiau pradėti tinkamą gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Streptokoko gydymas ir kaip palengvinti simptomus namuose?
Streptokokinė infekcija gali sukelti nemalonius ir varginančius simptomus – nuo stipraus gerklės skausmo iki bendro silpnumo. Tačiau gera žinia ta, kad taikant tinkamą gydymą savijautą galima pagerinti gerokai greičiau.
Pagrindinis gydymas – gydytojo paskirti vaistai
Kadangi streptokokas yra bakterija, dažniausiai taikomas gydymas antibiotikais. Juos skiria tik gydytojas, įvertinęs simptomus ar atlikęs tyrimus. Antibiotikai padeda sunaikinti bakteriją, sumažinti komplikacijų riziką ir greičiau palengvinti simptomus. Svarbu visada vartoti vaistus taip, kaip paskyrė gydytojas – net jei savijauta pagerėja anksčiau.
Kaip palengvinti simptomus namuose?
Be pagrindinio gydymo antibiotikais, galima vartoti vaistus, kurie padeda malšinti infekcijos sukeliamus simptomus. Tačiau taip pat labai svarbi ir kasdienė priežiūra. Ji padeda organizmui greičiau atsistatyti ir sumažina diskomfortą. Visų pirma, svarbus poilsis. Organizmui reikia energijos kovoti su infekcija, todėl svarbu pakankamai ilsėtis. Taip pat nepamirškite vartoti pakankamai skysčių. Šilti gėrimai (arbata, vanduo) padeda mažinti gerklės dirginimą ir palaikyti hidrataciją. O esant karščiavimui ar skausmui, gali būti naudojami vaistai nuo temperatūros ar skausmo (pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas).
Gerklės skausmo malšinimas: veiksmingos priemonės
Sergant streptokokine infekcija gerklės skausmas gali būti gana intensyvus – ypač ryjant ar kalbant. Viena iš dažniausiai naudojamų priemonių – purškalai, pastilės ar skalikliai. Šie preparatai padeda sumažinti skausmą, drėkina gleivinę ir gali turėti lengvą priešuždegiminį ar antiseptinį poveikį. Purškalai veikia greitai, nes tiesiogiai pasiekia pažeistą vietą, o pastilės skatina seilių išsiskyrimą, kuris natūraliai ramina sudirgusią gerklę. Skalikliai, ypač su druskos tirpalu, padeda sumažinti gleivinės paburkimą ir diskomfortą. Jei skausmas yra stiprus, gali būti naudojami ir nereceptiniai vaistai nuo skausmo ar uždegimo.
Ko reikėtų vengti?
Sergant streptokokine infekcija labai svarbu vengti klaidų, kurios gali ne tik sulėtinti gijimą, bet ir padidinti komplikacijų riziką. Viena dažniausių – per anksti nutraukiamas antibiotikų kursas. Net jei savijauta pagerėja po kelių dienų, būtina vartoti vaistus tiek laiko, kiek paskyrė gydytojas, nes priešingu atveju infekcija gali atsinaujinti arba tapti sunkiau gydoma. Taip pat nereikėtų savarankiškai pradėti vartoti antibiotikų – netinkamai parinkti vaistai gali būti neveiksmingi ir prisidėti prie bakterijų atsparumo didėjimo. Galiausiai svarbu neignoruoti stiprėjančių ar užsitęsusių simptomų. Jei būklė blogėja, atsiranda naujų požymių ar gydymas nepadeda, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta situacija ir prireikus pakoreguotas gydymas.
Kiek laiko trunka pasveikimas?
Dažniausiai pradėjus tinkamą gydymą, savijauta pagerėja per kelias dienas. Vis dėlto svarbu užbaigti gydymo kursą ir leisti organizmui pilnai atsistatyti. Tinkamai gydant, streptokokas dažniausiai praeina be komplikacijų. Tačiau dar geriau – užkirsti kelią infekcijai. Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką, skaitykite toliau.
Prevencija: kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?
Nors streptokokas yra gana dažnai pasitaikanti bakterija, gera žinia ta, kad tam tikri įpročiai gali padėti sumažinti užsikrėtimo tikimybę. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai infekcijos plinta greičiau, taip pat būnant didesniuose kolektyvuose – darželiuose, mokyklose ar darbo aplinkoje. Viena svarbiausių prevencijos priemonių – tinkama rankų higiena. Reguliarus rankų plovimas padeda sumažinti bakterijų ir virusų plitimą ir yra vienas paprasčiausių, bet efektyviausių būdų apsisaugoti. Rankas ypač svarbu plauti grįžus iš viešų vietų, prieš valgį ir po kontakto su sergančiu žmogumi.
Ne mažiau svarbu vengti artimo kontakto su sergančiaisiais. Jei aplinkoje yra žmogus, kuriam pasireiškia streptokokinės infekcijos simptomai, rekomenduojama laikytis atstumo, nesidalinti indais ar kitais asmeniniais daiktais, taip pat reguliariai vėdinti patalpas. Tokios paprastos priemonės padeda sumažinti bakterijų koncentraciją aplinkoje ir užkirsti kelią jų plitimui. Kasdienėje rutinoje taip pat svarbus ir vadinamasis kosėjimo bei čiaudėjimo etiketas. Kosint ar čiaudint reikėtų prisidengti burną ir nosį – geriausia servetėle arba sulenkta alkūne. Tai padeda apsaugoti aplinkinius ir sumažina infekcijos perdavimo tikimybę.
Vis dėlto vien išorinės priemonės nėra vienintelis apsaugos būdas. Nemažai lemia ir organizmo atsparumas. Kadangi streptokokinės infekcijos dažniau suaktyvėja nusilpus imuninei sistemai, svarbu rūpintis bendra sveikata: subalansuota mityba, pakankamu miegu, fiziniu aktyvumu. Šaltuoju sezonu papildomą naudą gali suteikti ir vitaminai bei mineralai. Gintarinėje vaistinėje galite įsigyti įvairių vitaminų ir mineralų kompleksų imunitetui stiprinti.
Šaltiniai:
- Patterson MJ. Streptococcus. In: Baron S, editor. Medical Microbiology. 4th edition. Galveston (TX): University of Texas Medical Branch at Galveston; 1996. Chapter 13.Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK7611/
- Kenealy T. Sore throat. Am Fam Physician. 2015 May 15;91(10):689-90. PMID: 25978197.
- Asam D, Spellerberg B. Molecular pathogenicity of Streptococcus anginosus. Mol Oral Microbiol. 2014 Aug;29(4):145-55. doi: 10.1111/omi.12056. Epub 2014 Jun 26. PMID: 24848553.
- Moreno C. Streptococcus pseudopneumoniae [Streptococcus pseudopneumoniae]. Rev Chilena Infectol. 2010 Feb;27(1):45-6. Spanish. Epub 2010 Feb 3. PMID: 20140314.
- Streptococcus milleri, pathogen in various guises. Lancet. 1985 Dec 21-28;2(8469-70):1403-4. PMID: 2867401.
- Mustafa Z, Ghaffari M. Diagnostic Methods, Clinical Guidelines, and Antibiotic Treatment for Group A Streptococcal Pharyngitis: A Narrative Review. Front Cell Infect Microbiol. 2020 Oct 15;10:563627. doi: 10.3389/fcimb.2020.563627. PMID: 33178623; PMCID: PMC7593338.
- Colletti T, Robinson P. Strep throat: guidelines for diagnosis and treatment. JAAPA. 2005 Sep;18(9):38-44; quiz 45-6. PMID: 16184870.
- Ebell MH. Strep throat. Am Fam Physician. 2003 Sep 1;68(5):937-8. PMID: 13678144.


