Hemangioma: kas tai, kodėl atsiranda ir kaip gydoma

Žodis hemangioma daugeliui skamba grėsmingai, o ypač tiems, kurie šią diagnozę išgirsta pirmą kartą. Tačiau iš tiesų tai yra gerybinis kraujagyslinis darinys – neįprastas kraujagyslių susitelkimas tam tikroje kūno vietoje. Hemangiomos gali būti įvairios: nuo mažų odos darinių iki gilesnėse struktūrose esančių pakitimų, tokių kaip hemangioma kepenyse, hemangioma stubure ar net kapiliarinė hemangioma ant odos paviršiaus.

Nors dažniausiai hemangiomos nėra pavojingos ir neturi įtakos gyvenimo trukmei, kai kuriais atvejais jos gali sukelti rimtų sveikatos problemų – spausti aplinkinius audinius, trukdyti organų funkcijai ar net kraujuoti. Laimei, piktybine hemangioma būti negali, bet visgi, labai svarbu suprasti, kodėl ji atsiranda, kokie simptomai turėtų kelti nerimą ir kokie galimi gydymo būdai.

Ši būklė gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms – nuo hemangiomos kūdikiui, kuri dažnai regresuoja savaime, iki hemangiomos suaugusiam, aptinkamos atsitiktinai atliekant tyrimus. Vieta organizme lemia ir simptomus: slankstelio hemangioma gali pasireikšti nugaros skausmu, hemangioma kepenyse dažniausiai būna besimptomė, o odos hemangiomos matomos plika akimi.

Hemangioma – kas tai?

Hemangioma – tai gerybinis kraujagyslinis darinys, susiformuojantis dėl neįprasto kraujagyslių išsidėstymo ar jų peraugimo tam tikroje kūno vietoje. Ji gali atsirasti odoje, po oda, raumenyse ar vidaus organuose, pavyzdžiui, kepenyse ar stuburo slanksteliuose. Mediciniškai hemangiomos priskiriamos prie kraujagyslių navikų, tačiau jos yra nepiktybinės ir vystosi lėtai. Tai reiškia, kad hemangioma dažniausiai nekelia tiesioginės grėsmės gyvybei, tačiau jos dydis, vieta ir augimo tempas gali turėti reikšmės sveikatai ir gyvenimo kokybei. Yra kelios hemangiomų rūšys:

Kapiliarinė hemangioma – sudaryta iš smulkių kapiliarų, dažniausiai atsiranda ant odos, ypač vaikystėje.

Kaverninė hemangioma – sudaryta iš didesnių kraujagyslių ertmių, gali būti gilesniuose audiniuose ar organuose.

Mišri hemangioma – auga tiek odos paviršiuje, tiek poodyje. 

Ši būklė gali būti aptinkama įvairiose vietose. Pavyzdžiui, hemangioma kepenyse neretai aptinkama atsitiktinai atliekant echoskopiją. O hemangioma stubure taip pat gali būti atsitiktinis radinys ir nesukelti jokių požymių,  bet visgi, kartais sukelia skausmą ar neurologinius simptomus. Tuo tarpu hemangioma kūdikiui dažniausiai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir linkusi savaime mažėti. O hemangioma suaugusiam gali būti matoma odoje arba vidaus organuose.

Kodėl atsiranda hemangioma?

Tikslus atsakymas į klausimą kodėl atsiranda hemangioma iki šiol nėra visiškai aiškus, tačiau manoma, kad ją lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai: genetika, kraujotakos pokyčiai ir aplinka. Dalis hemangiomų yra įgimtos – jos formuojasi dar vaisiaus vystymosi metu, kai tam tikrose vietose susitelkia per daug kraujagyslių. Dažniausiai tokie dariniai yra gerybiniai ir vaikystėje netgi linkę savaime sumažėti ar visai išnykti. Vis dėlto hemangiomos gali atsirasti ir vėlesniame gyvenimo etape. Tam įtakos turi įvairūs veiksniai: traumos, kurios skatina audinių atsistatymą ir kraujagyslių dauginimąsi, hormoniniai pokyčiai – ypač nėštumo metu, bei kepenų ligos, nes neretai kartu aptinkama ir hemangioma kepenyse.

Svarbų vaidmenį gali turėti ir genetika – pastebėta, kad šeimose, kuriose jau yra buvę hemangiomų atvejų, šios būklės tikimybė išauga. Taip pat egzistuoja tam tikri rizikos veiksniai: dažniau hemangiomos diagnozuojamos kūdikiams ir vyresniems nei 50 metų asmenims, o statistiškai jos dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Nors hemangiomos paprastai yra gerybinės ir nekelia rimtos grėsmės, svarbu atkreipti dėmesį į jų pokyčius. Pastebėjus naują darinį ar jau esamo padidėjimą, būtina kreiptis į gydytoją.

Hemangiomų rūšys pagal lokalizaciją

Hemangiomos gali formuotis bet kurioje kūno vietoje, kur yra kraujagyslių, tačiau tam tikros lokalizacijos pasitaiko dažniau ir pasižymi skirtingais požymiais bei rizikos lygiais. Pavyzdžiui, kepenų hemangioma yra viena dažniausiai pasitaikančių vidaus organų hemangiomų formų. Dažniausiai aptinkama atsitiktinai atliekant pilvo organų echoskopiją. Paprastai simptomų nesukelia, tačiau didelės hemangiomos gali spausti aplinkinius audinius ir sukelti diskomfortą ar skausmą. O hemangiomos kepenyse gydymas dažniausiai reikalingas tik esant komplikacijoms ar sparčiam augimui.

Tuo tarpu stuburo hemangioma/slankstelio hemangioma – tai kraujagyslinis darinys, susiformuojantis stuburo slankstelyje. Daugeliu atvejų nesukelia simptomų ir aptinkama visiškai atsitiktinai atliekant MRT ar KT. Tačiau kai atsiranda stuburo hemangiomos simptomai (skausmas, tirpimas, silpnumas), gali būti reikalingas specialus gydymas. O hemangioma kūdikiui dažniausiai atsiranda per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Tai gali būti kapiliarinė hemangioma (paviršinė, raudona) arba kaverninė (gilesnė, melsva). Dauguma atvejų regresuoja savaime per kelerius metus ir nereikalauja gydymo, nebent trikdo organų funkcijas ar sparčiai auga. Na, o hemangioma suaugusiam gali atsirasti odoje, raumenyse, stubure ar vidaus organuose. Suaugusiųjų hemangiomos dažniau būna stabilios ir nekinta, tačiau gali būti pašalinamos dėl estetinių ar funkcinių priežasčių.

Hemangiomų simptomai

Hemangiomų simptomai labai skiriasi ir priklauso nuo darinio dydžio, vietos bei augimo greičio. Mažos gerybinės hemangiomos dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų ir dažnai aptinkamos atsitiktinai, pavyzdžiui, atliekant kitus tyrimus. Tačiau didesni ar nepatogiose vietose esantys dariniai gali kelti įvairių problemų – nuo kosmetinio diskomforto iki rimtesnių funkcinių sutrikimų.

Bendri simptomai

Bendri požymiai dažniausiai yra matomas ar apčiuopiamas minkštas darinys, kurio spalva gali skirtis – nuo ryškiai raudonos iki melsvos ar violetinės. Jei hemangioma yra gilesniuose audiniuose, žmogus gali jausti spaudimą ar tempimą, nors paviršiuje jokių aiškių pokyčių nebūna.

Kepenų hemangioma

Kepenų hemangioma paprastai yra besimptomė, tačiau jei darinys užauga didelis, jis gali spausti aplinkinius organus. Tokiu atveju pasireiškia viršutinės pilvo dalies diskomfortas ar skausmas, spaudimo jausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, kartais – pykinimas ar sotumo pojūtis net ir suvalgius nedaug maisto.

Stuburo slankstelio hemangioma

Stuburo hemangioma yra viena iš sudėtingesnių formų, nes gali paveikti judėjimo funkciją. Ji gali sukelti lokalizuotą nugaros skausmą, o jei darinys spaudžia nervus ar nugaros smegenis – atsiranda galūnių silpnumas, tirpimas ar net judėjimo sutrikimai.

Hemangioma kūdikiui

Hemangioma kūdikiams dažniausiai atrodo kaip ryškiai raudona ar melsva dėmė ant odos. Daugeliu atvejų ji nesukelia skausmo, tačiau sparčiai augdama gali kelti rimtų problemų – pavyzdžiui, sutrikdyti regėjimą, kvėpavimą ar net maitinimą, jei yra netoli burnos ar kvėpavimo takų.

Hemangiomos diagnostika

Teisinga hemangiomos diagnostika yra itin svarbi, nes ji leidžia atskirti hemangiomą nuo kitų, piktybinių arba nepiktybinių darinių. Tikslus diagnozės nustatymas užtikrina tinkamą gydymo planą ir sumažina komplikacijų riziką. Diagnostikos procesas dažniausiai apima išsamią anamnezę, fizinę apžiūrą bei įvairius instrumentinius tyrimus.

Anamnezė ir fizinė apžiūra. Pirmiausia gydytojas surenka anamnezę – įvertina, kada atsirado darinys, koks jo augimo tempas bei ar pasireiškia simptomai. Esant išorinei hemangiomai, apžiūrimos darinio savybės: spalva, dydis, paviršiaus struktūra ir jautrumas. Tokia pirminė apžiūra padeda atskirti paprastą gerybinį darinį nuo galimai sudėtingesnių atvejų.

Instrumentiniai tyrimai. Instrumentiniai tyrimai yra pagrindinis žingsnis siekiant tiksliai įvertinti darinio pobūdį. Ultragarsinis tyrimas dažniausiai pirmasis pasirinkimas, leidžiantis nustatyti hemangiomos struktūrą, kraujotaką ir dydį. Jis ypač naudingas, kai diagnozuojama hemangioma kepenyse. Magnetinio rezonanso tomografija suteikia detalią informaciją apie darinio gylį bei santykį su aplinkiniais audiniais. Šis tyrimas itin vertingas, kai tiriamos stuburo hemangiomos. O kompiuterinė tomografija dažniau taikoma vidaus organų hemangiomoms, kai būtina tiksliau įvertinti darinį dėl ligų ar pakitimų.

Papildomi tyrimai. Kai kuriais atvejais atliekami ir papildomi tyrimai. Retai, bet esant įtarimui dėl piktybinių pakitimų, gali būti paskirta biopsija. Be to, kraujo tyrimai padeda įvertinti bendrą organizmo būklę ir kepenų funkciją.

Stebėjimas. Jeigu hemangioma maža ir nesukelia simptomų, gydytojas gali rekomenduoti periodiškai ją stebėti, o ne iš karto gydyti. Dažniausiai tai atliekama ultragarsu ar MRT, siekiant įvertinti, ar darinys nekinta, neauga ir nekelia pavojaus sveikatai.

Hemangiomos gydymas

Hemangiomos gydymo taktika priklauso nuo jos tipo, dydžio, vietos ir sukeliamų simptomų. Daugeliu atvejų šis kraujagyslinis darinys-hemangioma nereikalauja aktyvaus gydymo – pakanka reguliarios stebėsenos. Tačiau kai hemangioma auga, sukelia diskomfortą ar trikdo organų veiklą, taikomi įvairūs gydymo metodai – nuo medikamentinio gydymo iki chirurginės intervencijos. Mažos ir besimptomės hemangiomos, pavyzdžiui, hemangioma kūdikiui ar hemangioma kepenyse, dažniausiai tik stebimos. Tyrimai – ultragarsas ar MRT – kartojami kas 6-12 mėnesių, siekiant įvertinti darinio augimo tempą ir užtikrinti, kad jis nesukelia komplikacijų. O kuomet reikia aktyvesnio gydymo, gali būti skiriami vaistai.

Kai kurioms hemangiomoms taikomos procedūros, mažiau traumuojančios nei operacija. Pavyzdžiui, lazerio terapija ypač tinkama paviršinėms kapiliarinėms hemangiomoms. Taip pat gali būti taikoma embolizacija, kuomet kraujagyslės užkemšamos specialiomis medžiagomis. Chirurginis gydymas pasirenkamas rečiau, tačiau jis būtinas, jei hemangioma yra labai didelė, sukelia rimtų komplikacijų arba kyla įtarimas dėl piktybinių pokyčių. Tokiais atvejais darinys pašalinamas, siekiant užkirsti kelią tolimesnėms sveikatos problemoms.

Gyvenimo būdo ir priežiūros rekomendacijos

Tinkamas gyvenimo būdas ir atsakinga savipriežiūra gali padėti sumažinti hemangiomos komplikacijų riziką bei pagerinti bendrą savijautą. Net jei darinys nesukelia diskomforto, labai svarbu žinoti, kaip jį prižiūrėti kasdien ir kokių priemonių imtis, kad palaikyti gerą sveikatos būklę.

Reguliarūs medicininiai patikrinimai. Net jei hemangioma nesukelia simptomų, rekomenduojama ją periodiškai stebėti pas gydytoją. Tai padeda laiku pastebėti galimus pokyčius. Vidaus organų hemangiomoms ypač svarbūs papildomi tyrimai – gydytojas gali paskirti ultragarsą arba MRT.

Kepenų funkcijos palaikymas. Kadangi dažna būklė yra hemangioma kepenyse, labai svarbu rūpintis kepenų veikla. Rekomenduojama subalansuota mityba, gausi daržovių, vaisių ir sveikų riebalų. Reikia vengti perteklinio alkoholio vartojimo ir kepenis žalojančių medžiagų. Kepenų veiklai palaikyti naudinga naudoti preparatus kepenims – pavyzdžiui, silimarino papildus ar kt.

Skausmo kontrolė. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant stuburo hemangiomai, gali pasireikšti skausmas ar diskomfortas. Tokiu atveju padeda skausmo malšinimo priemonės: nereceptiniai vaistai nuo skausmo (pavyzdžiui, ibuprofenas, naproksenas) arba vietiniai tepalai. Svarbu nepamiršti, kad fizinis aktyvumas turėtų būti saikingas – reikėtų vengti pratimų, kurie per daug apkrauna stuburą ar pažeistą vietą.

Odos hemangiomų priežiūra. Jeigu pasireiškia odos hemangioma, būtina ją saugoti nuo sužeidimų, įbrėžimų ar kitų mechaninių pažeidimų. Taip pat patariama vengti intensyvios saulės spinduliuotės. Naudokite apsauginius kremus ir tinkamus drabužius, kurie apsaugo jautresnę odos vietą.

Bendri sveikos gyvensenos principai. Bendra sveikatos priežiūra taip pat labai svarbi. Todėl rekomenduojama užtikrinti pakankamą miegą ir poilsį, palaikyti reguliarų, vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą, taip pat stengtis vengti streso. O tokios priemonės kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai gali padėti palaikyti gerą emocinę ir fizinę pusiausvyrą.

Šaltiniai:

• Leung AKC, Lam JM, Leong KF, Hon KL. Infantile Hemangioma: An Updated Review. Curr Pediatr Rev. 2021;17(1):55-69. doi: 10.2174/1573396316666200508100038. PMID: 32384034.

• Okada E MD, Matsumoto M MD, Nishida M, Iga T, Morishita M, Tezuka M, Mukai K, Kobayashi E, Watanabe K. Epithelioid Hemangioma of the Thoracic Spine: A Case Report and Review of the Literature. J Spinal Cord Med. 2019 Nov;42(6):800-805. doi: 10.1080/10790268.2017.1390032. Epub 2017 Oct 25. PMID: 29065791; PMCID: PMC6830232.

• MACOMBER WB, WANG MK. The hemangioma. GP. 1953 Nov;8(5):41-9. PMID: 13107859.

• Zerpa R, Abdelghani EH, Iliescu G, Escalante C. Enormous haemangioma of the liver. BMJ Case Rep. 2019 Mar 31;12(3):e226983. doi: 10.1136/bcr-2018-226983. PMID: 30936329; PMCID: PMC6453306.

• Rodríguez Bandera AI, Sebaratnam DF, Wargon O, Wong LF. Infantile hemangioma. Part 1: Epidemiology, pathogenesis, clinical presentation and assessment. J Am Acad Dermatol. 2021 Dec;85(6):1379-1392. doi: 10.1016/j.jaad.2021.08.019. Epub 2021 Aug 19. PMID: 34419524.