Ką daryti, jei skauda ar spaudžia krūtinę ir sunku kvėpuoti?

Skausmas ar spaudimas krūtinėje ir jausmas, kad sunku kvėpuoti, daugeliui žmonių kelia nerimą. Šie simptomai gali būti susiję su daugybe skirtingų būklių – nuo nekenksmingų virškinimo sutrikimų iki gyvybei pavojingų širdies ar plaučių ligų. Neretai toks diskomfortas pasireiškia netikėtai: atsiranda spaudimas, tempimas ar deginantis jausmas krūtinės srityje, oro trūkumas, nerimas. Tokiose situacijose labai svarbu žinoti, kada būtina skubiai kreiptis pagalbos, o kada galima savarankiškai suvaldyti nemalonius simptomus.

Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl skauda ar spaudžia krūtinę ir kas gali sukelti kvėpavimo pasunkėjimą, kokius papildomus požymius reikia stebėti ir kaip tinkamai reaguoti. Taip pat kada būtina nedelsiant skambinti greitajai pagalbai, kokie tyrimai gali padėti nustatyti priežastį ir kokios priemonės – tiek gyvenimo būdo pokyčiai, tiek tam tikri nereceptiniai vaistai – gali palengvinti būklę, jei ji nėra ūmi.

Galimos priežastys: kurios iš jų nekenksmingos, o kurios pavojingos?

Ko gero kiekvienas pajutęs skausmą ar spaudimą krūtinėje pagalvoja apie širdies priepuolį ar kitą rimtą būklę. Tačiau šie simptomai gali kilti dėl labai įvairių priežasčių – kai kurios iš jų nekelia pavojaus gyvybei, kitos reikalauja skubios medicininės pagalbos. Svarbiausia – žinoti, kaip atskirti.

Skausmas susijęs su širdies funkcijos sutrikimais (kardiologinės priežastys)

Tai viena iš rimčiausių priežasčių, kurią reikia atmesti pirmiausia. Dažniausi požymiai: spaudžiantis, veržiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, skausmas plinta į kairę ranką, žandikaulį, kaklą, nugarą, gali būti sunku kvėpuoti, jaučiamas oro trūkumas, gali lydėti pykinimas, šaltas prakaitas, silpnumas. Pajutus šiuos simptomus būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą – tai gali būti miokardo infarkto ar kitos pavojingos būklės požymiai.

Kvėpavimo sistemos sutrikimai

Plaučių ligos gali sukelti spaudimą ar diegimą krūtinėje, dažniausiai lydimą dusulio. Galimos priežastys: plaučių uždegimas (pneumonija). Taip pat pasireiškia karščiavimas, kosulys, krūtinės skausmas, blogėjantis kvėpavimas. Dar viena pavojinga būklė – plaučių embolija. Pagrindiniai šios būklės simptomai – staigus dusulys, aštrus skausmas kvėpuojant, padažnėjęs pulsas. Be to, dar viena dažnai pasitaikanti priežastis – bronchinė astma. Pastaroji pasireiškia dusuliu, švokštimu, spaudimu krūtinėje, ypač naktį ar po fizinio krūvio. Kvėpavimo ligų atveju dažnai skauda ar spaudžia krūtinę giliai įkvepiant.

Psichogeninės priežastys: stresas, panikos priepuoliai

Nemažai žmonių patiria krūtinės spaudimą ar oro trūkumą dėl nerimo, streso ar panikos atakos. Simptomai gali imituoti širdies ligą, tačiau tyrimai dažniausiai nieko rimto ar pavojingo nerodo. Būdingi požymiai: staigus spaudimas ar duriantis skausmas krūtinėje, sunku kvėpuoti, jaučiamas gumulas gerklėje, rankų tirpimas, širdies permušimai, galvos svaigimas. O taip pat lydi nerimo, baimės jausmas, ar net artėjančios mirties pojūtis. Nors tai nėra pavojinga gyvybei, pasikartojantys simptomai reikalauja specialaus gydymo.

Virškinimo sistemos sutrikimai

Rėmuo taip pat dažnai sukelia degantį skausmą krūtinėje, kuris gali būti painiojamas su širdies priepuoliu. Taip nutinka todėl, kad skrandžio rūgštis kyla į stemplę, kur sukelia deginimą ir spaudimą. Be to, skrandžio spazmai ar stiprus pilvo pūtimas taip pat gali lemti nemalonų pojūtį krūtinės srityje. Jei po valgio ar gulint skauda krūtinę, gali būti naudinga apsilankyti pas gastroenterologą.

Raumenų ir skeleto sistemos priežastys

Tarpšonkaulinių raumenų uždegimas, krūtinės ląstos kaulų išnirimai ar raumenų patempimai gali sukelti skausmą, kuris sustiprėja judant ar spaudžiant konkrečią vietą. Skiriamieji požymiai: skausmas lokalizuotas vienoje vietoje, kuris padidėja lenkiantis, sukantis ar spaudžiant. Toks skausmas gali atsirasti po fizinio krūvio ar netgi dėl nepatogios padėties. Tokiu atveju gali padėti nereceptiniai vaistai nuo skausmo.

Tačiau jei skausmas krūtinėje pasireiškia pirmą kartą, yra stiprus, lydimas dusulio ar kitų pavojingų požymių – nedelskite ir kreipkitės į gydytoją. 

Kada būtina kviesti greitąją pagalbą?

Kai skauda, spaudžia krūtinę ar sunku kvėpuoti, svarbiausia – neignoruoti simptomų, net jei jie atrodo trumpalaikiai ar ne tokie intensyvūs. Yra situacijų, kai kiekviena minutė gali būti lemiama, todėl reikia žinoti, kada būtina nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112. Būtinai kvieskite greitąją, jei:

- Spaudžiantis, stiprus, plintantis skausmas krūtinėje trunka ilgiau nei 5 minutes ar nepraeina ramybės būsenoje.

- Skausmas plinta į kairę ranką, žandikaulį, kaklą ar nugarą.

- Atsiranda dusulys ar jausmas, kad negalite įkvėpti iki galo.

- Lydi prakaitavimas, šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas ar alpimas.

- Pojūtis, kad vyksta kažkas labai blogo, kyla stiprus nerimas.

- Pulsas labai greitas, nereguliarus arba silpnas, kraujospūdis smarkiai nukritęs.

- Kvėpavimo pasunkėjimas atsirado staiga, be aiškios priežasties.

- Jaučiamas galvos svaigimas, orientacijos sutrikimas ar sąmonės praradimo būsena.

- Krūtinės skausmas atsiranda po fizinio krūvio, net jei praeina pailsėjus.

Tačiau atminkite, jog ne visi širdies ar plaučių pažeidimai sukelia labai stiprų skausmą. Kartais vienintelis simptomas būna dusulys ar keistas spaudimas krūtinėje.

Ką daryti, jei simptomai nėra ūmūs, bet kartojasi?

Ne visi krūtinės skausmai ar kvėpavimo sunkumai reikalauja skubios pagalbos. Tačiau jei skauda ar spaudžia krūtinę, sunku kvėpuoti ir tai kartojasi – net jei simptomai būna lengvi ar praeina savaime, tai vis tiek yra rimtas signalas, kad organizmas bando kažką jums pasakyti. Todėl jei simptomai kartojasi – kreipkitės į šeimos gydytoją ar kitą specialistą. Pasikartojančius simptomus būtina ištirti. Gydytojas įvertins situaciją ir paskirs būtinus tyrimus. Tai gali būti:

- EKG (elektrokardiograma) – širdies elektrinės veiklos įvertinimui.

- Kraujo tyrimai – širdies fermentams, uždegiminiams rodikliams, vitaminų ir mineralų balansui nustatyti.

- Rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai – jei įtariami kvėpavimo sutrikimai ar stuburo problemos.

- Virškinimo sistemos tyrimai – jei įtariamas refliuksas, opaligė ar kitos virškinimo sistemos problemos.

Labai svarbu stebėti simptomų pobūdį ir dažnį. Naudinga pildyti simptomų dienoraštį, kuriame užsirašytumėte kada atsiranda skausmas ar spaudimas (ramybės būsenoje, po valgio, streso metu)? Kiek trunka? Ar skausmas lydimas dusulio, galvos svaigimo, nuovargio? Ką valgėte prieš tai? Ką veikėte? Tokie įrašai labai naudingi gydytojui diagnozuojant problemos šaltinį.

Taip pat įvertinkite savo gyvenimo būdą, pagalvokite ar yra veiksnių, kurie gali lemti šiuos nemalonius simptomus. Pavyzdžiui, stresas ir emocinė įtampa gali sukelti tokius pojūčius. O be to, fizinio aktyvumo trūkumas arba, priešingai, per didelis fizinis krūvis be pasiruošimo taip pat viena dažniausių priežasčių, sukeliančių šiuos negalavimus. Netinkama mityba – riebus maistas, vėlyvi užkandžiai, gazuoti gėrimai gali išprovokuoti skrandžio ir refliukso sukeltus krūtinės skausmus. Svarbu paminėti, jog ir bloga laikysena – stuburo iškrypimai, įtempti tarpšonkauliniai raumenys gali sukelti nuolatinį maudimą ar įtampą krūtinėje.

Jei simptomai yra nežymūs, kartais padėti gali nereceptiniai preparatai, tačiau tik pasitarus su gydytoju arba vaistininku. Pavyzdžiui:

- Espumisan kapsulės – jei jaučiate krūtinės diskomfortą dėl pilvo pūtimo.

- No-Spa – kai įtariamas spazminio pobūdžio skausmas (pavyzdžiui, virškinimo sukelti spazmai).

- Silicea Gastro-Intestinal Direct gelis – padeda esant rėmeniui ar rūgštingumui, kuris gali kelti diskomfortą viršutinėje pilvo ir krūtinės srityje.

- Magnis B6 – jei skausmas ar spaudimas siejamas su stresu, nervų sistemos pertempimu ar širdies permušimais.

- Sedatif PC, Valeradix tabletės – nervinei įtampai mažinti, jei jaučiate spaudimą kartu su nerimu.

Šios priemonės nėra skirtos gydymui, tačiau gali padėti sušvelninti simptomus, jei žinote, kad priežastis nėra širdies ar kvėpavimo sistemos ligos.

Šaltiniai:

• Beygui F, Castren M, Brunetti ND, Rosell-Ortiz F, Christ M, Zeymer U, Huber K, Folke F, Svensson L, Bueno H, Van't Hof A, Nikolaou N, Nibbe L, Charpentier S, Swahn E, Tubaro M, Goldstein P; ACCA study group on pre-hospital care. Pre-hospital management of patients with chest pain and/or dyspnoea of cardiac origin. A position paper of the Acute Cardiovascular Care Association (ACCA) of the ESC. Eur Heart J Acute Cardiovasc Care. 2020 Mar;9(1_suppl):59-81. doi: 10.1177/2048872615604119. Epub 2015 Aug 27. PMID: 26315695.

• Vrints CJ. Prehospital Cardiac Care: Diagnosis and Management of Acute Chest Pain and Dyspnea. Eur Heart J Acute Cardiovasc Care. 2020 Mar;9(1_suppl):3-4. doi: 10.1177/2048872620910101. PMID: 32101048.

• Berliner D, Schneider N, Welte T, Bauersachs J. The Differential Diagnosis of Dyspnea. Dtsch Arztebl Int. 2016 Dec 9;113(49):834-845. doi: 10.3238/arztebl.2016.0834. PMID: 28098068; PMCID: PMC5247680.

• Huffman JC, Pollack MH, Stern TA. Panic Disorder and Chest Pain: Mechanisms, Morbidity, and Management. Prim Care Companion J Clin Psychiatry. 2002 Apr;4(2):54-62. doi: 10.4088/pcc.v04n0203. PMID: 15014745; PMCID: PMC181226.

• Katerndahl DA. Chest pain and its importance in patients with panic disorder: an updated literature review. Prim Care Companion J Clin Psychiatry. 2008;10(5):376-83. doi: 10.4088/pcc.v10n0505. PMID: 19158976; PMCID: PMC2629063.