Ką daryti, kai žemas kraujo spaudimas?

Žemas kraujo spaudimas – dažnai nuvertinama būklė, kuri gali sukelti ne tik nemalonius pojūčius, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų. Nors dauguma žmonių labiau baiminasi aukšto kraujospūdžio, tačiau sumažėjęs spaudimas taip pat gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri pokyčiai ar sutrikimai. Nuovargis, galvos svaigimas, silpnumas, šaltos galūnės – tai tik keli iš simptomų, kuriuos gali sukelti žemas kraujo spaudimas.

Koks yra žemas kraujo spaudimas?

Žemas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipotenzija, nustatomas tada, kai kraujospūdžio rodikliai yra mažesni nei 90/60 mmHg. Tai reiškia, kad sistolinis spaudimas (pirmasis skaičius, rodantis spaudimą širdžiai susitraukiant) yra mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis (antrasis skaičius, rodantis spaudimą širdžiai atsipalaidavus) – mažesnis nei 60 mmHg.

Svarbu žinoti, kad tai, koks yra žemas kraujo spaudimas būtent jums, gali priklausyti nuo individualių organizmo ypatumų. Kai kuriems žmonėms žemesnis spaudimas gali būti visiškai normalus ir nesukelti jokių simptomų, ypač jei jie yra fiziškai aktyvūs ar jauni. Tačiau jei žmogus pradeda jausti silpnumą, galvos svaigimą, alpsta ar jaučia nuolatinį nuovargį – tai gali būti signalas, jog organizmas nesugeba tinkamai aprūpinti organų krauju.

Žemas kraujo spaudimas: priežastys

Žemas kraujospūdis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo visiškai nepavojingų iki ganėtinai rimtų sveikatos sutrikimų. Dažniausios priežastys:

Netinkama mityba: per mažas druskos ar tam tikrų vitaminų (pavyzdžiui, B12, folio rūgšties) kiekis gali paveikti kraujotaką.

Hormoniniai sutrikimai: skydliaukės ligos taip pat gali turėti įtakos kraujospūdžio sumažėjimui. 

Širdies ligos: širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas ar vožtuvų problemos.

Vaistų poveikis: kai kurie vaistai – ypač antihipertenziniai, antidepresantai ar diuretikai – gali sumažinti spaudimą, ypač vartojant juos netinkamai.

Ūminės bei lėtinės infekcijos: jos gali paveikti tiek kraujospūdį, tiek bendrą organizmo būklę.

Ką rodo žemas apatinis kraujo spaudimas?

Kraujospūdis susideda iš dviejų rodiklių – sistolinio (viršutinio) ir diastolinio (apatinio). Nors dažniausiai vertinamas bendras spaudimas, svarbu žinoti, ką rodo žemas apatinis kraujo spaudimas, nes tai gali būti rimtų sutrikimų ženklas, ypač jei žemas spaudimas fiksuojamas dažnai. Diastolinis spaudimas rodo, kokį spaudimą kraujas daro kraujagyslėms tuo metu, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Jei šis rodiklis yra mažesnis nei 60 mmHg, gali sutrikti organų aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.

Ką gali reikšti žemas diastolinis spaudimas?

Elastingumo sumažėjimas kraujagyslėse: tai ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms.

Silpna širdies veikla: širdis gali nepakankamai stipriai susitraukinėti, kad išlaikytų stabilų spaudimą.

Dehidratacija: kai organizmui trūksta skysčių – sumažėja kraujo tūris. Būtent tai ir gali lemti žemesnį diastolinį spaudimą.

Vaistų poveikis: kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai labiau veikia diastolinį spaudimą.

Žemas apatinis kraujospūdis gali būti pavojingas, jei kartu atsiranda simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, neryškus matymas ar net sąmonės praradimas. Tokiais atvejais būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų išsiaiškinta tikroji priežastis ir parinktas tinkamas gydymas.

Žemas kraujo spaudimas ir retas pulsas

Kai vienu metu nustatomas žemas kraujo spaudimas ir retas pulsas, tai gali būti ženklas, kad širdis nesugeba pakankamai greitai reaguoti į organizmo poreikius. Toks derinys ne visada pavojingas, ypač sportuojantiems ar fiziškai aktyviems žmonėms, tačiau kai kuriais atvejais tai gali rodyti ir rimtesnes širdies ar nervų sistemos problemas.

Normalus pulsas ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Kai širdies ritmas nukrenta žemiau 60, o kartu fiksuojamas ir žemas kraujo spaudimas, organizmas gali nepakankamai greitai aprūpinti smegenis bei kitus gyvybiškai svarbius organus deguonimi. Tai gali sukelti širdies laidumo sutrikimai, tam tikri vaistai, pavyzdžiui, beta blokatoriai ar kai kurie raminamieji gali sumažinti tiek pulsą, tiek kraujospūdį, o taip pat ir hipotirozė gali paveikti tiek širdies darbą, tiek kraujospūdį.

Kuo pavojingas žemas kraujo spaudimas?

Nors žemas kraujospūdis dažnai laikomas mažiau pavojingu nei aukštas, jis taip pat gali turėti rimtų pasekmių, ypač jei pasireiškia stipresni simptomai ar tokia būklė užsitęsia ilgesnį laiką. Taigi, kokie galimi žemo kraujo spaudimo pavojai?

Sąmonės netekimas (alpimas): staigus spaudimo kritimas gali sukelti trumpalaikį smegenų aprūpinimo krauju sutrikimą, dėl kurio žmogus gali prarasti sąmonę. Tai ypač pavojinga vairuojant ar dirbant aukštyje.

Deguonies trūkumas smegenims ir vidaus organams: ilgai išliekantis žemas kraujo spaudimas gali pabloginti gyvybiškai svarbių organų veiklą – širdies, inkstų, kepenų.

Didesnė traumų rizika: alpstant ar nuolat patiriant svaigulį, lengva susižaloti – ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Lėtinis nuovargis ir silpnumas: organizmas, kuris negauna pakankamai kraujo ir deguonies, ilgainiui gali išsekti, gali pablogėti darbingumas, dėmesio koncentracija, atsirasti atminties sutrikimų.

Ką daryti, kai žemas kraujo spaudimas?

Susidūrus su žemu kraujo spaudimu svarbu žinoti ne tik priežastis, bet ir tai, kaip greitai reaguoti bei kokių priemonių imtis, kad pagerinti savo savijautą. 

Pirmoji pagalba:

Atsigulkite ir pakelkite kojas aukščiau širdies lygio. Tai padės kraujui lengviau grįžti į galvą ir smegenis.

Išgerkite stiklinę vandens. Dehidratacija yra viena dažniausių spaudimo kritimo priežasčių.

Venkite staigių judesių. Stojantis ar keliantis iš lovos tai darykite lėtai – taip sumažinsite galvos svaigimo riziką.

Giliai kvėpuokite. Lėtas ir gilus kvėpavimas padeda aprūpinti organizmą deguonimi.

Kaip palaikyti normalų kraujo spaudimą?

Pakankamas skysčių kiekis. Rekomenduojama išgerti bent 1,5–2 litrus vandens per dieną, ypač vasarą ar sportuojant.

Druskos vartojimas. Jei jūsų gydytojas neprieštarauja, galite šiek tiek padidinti druskos kiekį maiste – ji padeda palaikyti normalų kraujospūdį.

Reguliarus fizinis aktyvumas. Vaikščiojimas, plaukimas ar joga padeda pagerinti kraujotaką ir širdies veiklą. 

Tinkama mityba. Subalansuota mityba su pakankamu kiekiu geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties yra būtina norint išlaikyti kraujo spaudimą normos ribose.

Papildų vartojimas. Galite vartoti papildus širdies veiklai gerinti, tačiau rinktis reikėtų pagal gydytojo rekomendacijas.

Reguliarus spaudimo ir pulso matavimas. Tai padeda laiku pastebėti nukrypimus nuo normos ir sekti sveikatos būklę.

Kokį kraujospūdžio matuoklį pasirinkti?

Renkantis kraujospūdžio matuoklį, svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir prietaiso funkcijas. Šiuo metu populiariausi yra automatiniai matuokliai, kuriuos galima naudoti tiek ant žasto, tiek ant riešo. Žastiniai matuokliai laikomi tikslesniais ir labiau rekomenduojami reguliariam naudojimui namuose – ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie serga širdies ligomis. Juos paprasta naudoti, jie turi didelį ekraną ir matuoja ne tik kraujospūdį, bet ir pulsą.

Tuo tarpu riešiniai matuokliai yra kompaktiški ir patogūs kelionėse, tačiau gali būti ne tokie tikslūs jei ranka nėra tinkamai laikoma matavimo metu. O mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai vis dar naudojami medicinos įstaigose dėl itin tikslių rodmenų, tačiau jų naudojimui reikia įgūdžių ir praktikos, tad naudojimui namuose tai tikrai nėra geriausias pasirinkimas. Rinkdamiesi matuoklį, atkreipkite dėmesį ir į jame esančias papildomas funkcijas, tokias kaip: atminties saugojimas, aritmijos aptikimas, vidutinių rodmenų skaičiavimas, ar net Bluetooth ryšį, leidžiantį sekti rodmenis programėlėje jūsų mobiliajame telefone.

Šaltiniai:

• Morley JE. Is low blood pressure dangerous? J Am Geriatr Soc. 1991 Dec;39(12):1239-40. doi: 10.1111/j.1532-5415.1991.tb03581.x. PMID: 1844215.

• De Buyzere M, Clement DL, Duprez D. Chronic low blood pressure: a review. Cardiovasc Drugs Ther. 1998 Mar;12(1):29-35. doi: 10.1023/a:1007729229483. PMID: 9607130.

• GARVIN CH. Low blood pressure. J Natl Med Assoc. 1963 Mar;55(2):191-2. PMID: 13946677; PMCID: PMC2642466.

• Wieling W, Kaufmann H, Claydon VE, van Wijnen VK, Harms MPM, Juraschek SP, Thijs RD. Diagnosis and treatment of orthostatic hypotension. Lancet Neurol. 2022 Aug;21(8):735-746. doi: 10.1016/S1474-4422(22)00169-7. PMID: 35841911; PMCID: PMC10024337.

• Biaggioni I. Treatment: special conditions: orthostatic hypotension. J Am Soc Hypertens. 2015 Jan;9(1):67-9; quiz 70. doi: 10.1016/j.jash.2014.12.005. Epub 2014 Dec 18. PMID: 25641107.