Ką reiškia žemas kraujo spaudimas?

Daugelis esame girdėję apie padidėjusio kraujospūdžio pavojų, tačiau mažiau dėmesio skiriama priešingai problemai – kai kraujo spaudimas žemas – tai dar vadinama hipotenzija. Nors kai kuriems žmonėms tai gali būti visiškai normali fiziologinė būsena, kitiems – tai nemalonių simptomų, prastos savijautos ar net rimtų sveikatos sutrikimų priežastis. Todėl svarbu suprasti, ką reiškia žemas kraujo spaudimas, kada jis pavojingas ir ką tokiu atveju daryti? 

Žemas kraujo spaudimas – ką tai reiškia?

Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia į kraujagyslių sieneles, cirkuliuodamas per organizmą. Jis matuojamas dviem reikšmėmis: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu) spaudimu. Normalus kraujospūdis laikomas apie 120/80 mmHg, tačiau kai kuriems žmonėms šie skaičiai gali būti žemesni ar aukštesni.

O žemas kraujo spaudimas paprastai diagnozuojamas, kai rodikliai nukrinta žemiau 90/60 mmHg. Tačiau šie skaičiai savaime nėra pavojingi, jei žmogus jaučiasi gerai. Kai kuriems – ypač sportuojantiems ar liekniems asmenims – tai gali būti visiškai normali būklė. Problema prasideda tada, kai atsiranda papildomi simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, neryškus matymas, šaltos rankos ir kojos ar net sąmonės netekimas.

Be to, verta atkreipti dėmesį ir į tai, ką rodo žemas apatinis kraujo spaudimas. Diastolinis (apatinis) spaudimas parodo, su kokiu slėgiu kraujas teka per arterijas tarp širdies plakimų. Jei ši reikšmė labai žema (pavyzdžiui, <60 mmHg), tai gali rodyti sumažėjusį kraujagyslių tonusą ar širdies raumens nusilpimą.

Kokį kraujospūdžio matuoklį pasirinkti?

Renkantis kraujospūdžio matuoklį svarbiausia atsižvelgti į savo poreikius. Patikimiausi yra žastiniai automatiniai matuokliai – jie tiksliai fiksuoja spaudimą ir pulsą, o didesniame ekrane lengviau įskaityti rezultatus. Riešiniai matuokliai taip pat populiarūs dėl kompaktiškumo, tačiau jie gali būti ne tokie tikslūs. Tačiau geriausia rinktis matuoklį su papildomomis funkcijos, tokiomis kaip nereguliaraus širdies ritmo atpažinimas, duomenų saugojimas ar Bluetooth ryšys. Jei matuoklį naudos vyresnio amžiaus žmonės, svarbu, kad jis būtų kuo paprastesnis naudoti ir su dideliu ekranu.

Kodėl krenta kraujo spaudimas?

Staigus ar nuolatinis kraujo spaudimo kritimas gali būti susijęs su įvairiais vidiniais ar išoriniais veiksniais. Kai kuriais atvejais tai nekenksminga – pavyzdžiui, atsistojus iš lovos ar pavargus po ilgos dienos. Tačiau kitais atvejais žemas kraujospūdis signalizuoja apie organizmo disbalansą ar sveikatos sutrikimus. Todėl svarbu žinoti, kodėl krenta kraujo spaudimas, kad būtų galima laiku imtis veiksmų ir išvengti rimtesnių pasekmių. Štai pagrindinės galimos priežastys:

Dehidratacija. Kai organizmas netenka daug skysčių (pavyzdžiui, dėl vėmimo, viduriavimo, per didelio prakaitavimo ar nepakankamo skysčių vartojimo), sumažėja kraujo tūris, dėl ko krenta kraujo spaudimas. Tai viena dažniausių priežasčių vasaros metu ar sergant virusinėmis infekcijomis.

Vidinis ar išorinis kraujavimas. Staigus spaudimo kritimas gali būti dėl stipraus kraujavimo menstruacijų metu, opų ar kraujavimo virškinamajame trakte, taip pat dėl traumų ar pooperacinio kraujavimo.

Širdies ritmo sutrikimai. Širdis gali per lėtai arba neritmingai plakti, kas lemia sumažintą kraujo išstūmimą į kraujagysles. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms arba sergantiems širdies ligomis.

Hormonų disbalansas. Tokie sutrikimai kaip antinksčių nepakankamumas ar hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) gali sutrikdyti skysčių pusiausvyrą ir kraujagyslių tonusą, dėl ko spaudimas krenta.

Vaistų poveikis. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, diuretikai (šlapimą varantys), beta blokatoriai, antidepresantai bei vaistai nuo Parkinsono ar hipertenzijos, gali pernelyg sumažinti kraujo spaudimą.

Ortostatinė hipotenzija. Tai būklė, kai kraujo spaudimas krenta atsistojus – dėl to gali svaigti galva ar net sutrikti rega. Dažnai pasitaiko vyresniems žmonėms ar vartojant tam tikrus vaistus.

Nėštumas. Dėl hormoninių pokyčių nėščiosioms dažnai būdingas sumažėjęs spaudimas, ypač pirmąjį trimestrą.

Simptomai ir kaip juos atpažinti

Žemas kraujo spaudimas neretai būna nepastebimas, ypač jei žmogus prie jo jau pripratęs. Tačiau kai organizmas nebegali užtikrinti tinkamo kraujo tiekimo gyvybiškai svarbiems organams, pradeda pasireikšti įvairūs nemalonūs arba net pavojingi simptomai. Svarbu juos atpažinti ir suprasti, kad būtų galima laiku imtis veiksmų arba pasitarti su gydytoju. Dažniausi žemo kraujospūdžio simptomai:

- Galvos svaigimas – ypač atsistojus arba keičiant kūno padėtį.

- Silpnumas ir nuovargis, net tinkamai pailsėjus.

- Neryškus matymas, migla akyse.

- Pykinimas, kartais kartu su vėmimu.

- Prakaitavimas be fizinio krūvio.

- Šaltos rankos ir kojos, net šiltoje aplinkoje.

- Alpimo pojūtis ar sąmonės netekimas – ši būklė reikalauja skubios pagalbos.

- Sumišimas, sulėtėjęs mąstymas – ypač pagyvenusiems žmonėms.

- Dusulys, oro trūkumo jausmas net ir be fizinio krūvio.

Jei šie simptomai kartojasi, sustiprėja arba trukdo kasdieniam gyvenimui, tai aiškus ženklas, kad žemas kraujospūdis jau turi įtakos jūsų savijautai ir sveikatai. Tokiu atveju svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Kuo pavojingas žemas kraujo spaudimas?

Nors daugelis žmonių mano, kad tik aukštas kraujospūdis kelia grėsmę sveikatai, žemas kraujo spaudimas taip pat gali būti pavojingas – ypač jei jis nuolat kartojasi arba nukrenta staiga. Tai gali paveikti gyvybiškai svarbius organus: smegenis, širdį, inkstus. Štai kuo pavojingas žemas kraujo spaudimas:

Sąmonės netekimas. Nualpus ar jei staigiai pradeda svaigti galva, žmogus gali nukristi ir susižeisti. Tai ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. 

Sutrikęs smegenų aprūpinimas deguonimi. Kai smegenys gauna per mažai kraujo, gali atsirasti koncentracijos sunkumai, atminties sutrikimai, nuolatinis nuovargis ar net dezorientacija.

Širdies apkrova ir nepakankamumas. Jei spaudimas per žemas, širdis stengiasi kompensuoti, plakdama greičiau, o tai ilgainiui gali sukelti širdies nepakankamumą. Be to, blogėja deguonies tiekimas širdies raumeniui – o tuomet didėja širdies ligų rizika.

Inkstų funkcijos sutrikimai. Ilgalaikis žemas spaudimas gali pažeisti inkstų funkciją.

Ką daryti, kai žemas kraujo spaudimas?

Susidūrus su žemu kraujospūdžiu – ypač jei pasireiškia tokie simptomai kaip galvos svaigimas, silpnumas ar neryškus matymas – svarbu žinoti, ką daryti. Štai veiksmai, kurie gali padėti greitai pagerinti savijautą ir išvengti rimtesnių pasekmių:

Atsigulkite ir pakelkite kojas. Tai vienas efektyviausių būdų greitai padidinti kraujo tekėjimą į smegenis. Kojų pakėlimas virš širdies lygio pagerina kraujo grįžimą į viršutinę kūno dalį, palengvindamas simptomus.

Išgerkite stiklinę vandens ar mineralinio. Dehidratacija yra dažna spaudimo kritimo priežastis. Geriausia rinktis mineralinį vandenį su šiek tiek natrio, nes druska padeda išlaikyti skysčius organizme.

Suvalgykite ką nors sūraus. Nedidelis kiekis druskos (pavyzdžiui, keli sūrūs krekeriai, juoda duona su druska ar sultinys) gali greitai padidinti kraujo tūrį ir spaudimą.

Lėtai keiskite kūno padėtį. Jei žinote, kad jums būdinga ortostatinė hipotenzija, venkite staiga atsistoti iš gulimos ar sėdimos padėties. Geriau keltis lėtai, pirmiausia atsisėsti, palaukti kelias sekundes ir tik tuomet keltis.

Giliai kvėpuokite, saugokitės perkaitimo. Jei jaučiate silpnumą, sėdėkite pavėsyje, atsipalaiduokite. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti atstatyti deguonies balansą.

Jei simptomai pasikartoja – kreipkitės į gydytoją. Pasikartojantys žemo spaudimo epizodai ar sąmonės netekimas gali rodyti rimtesnę priežastį. Tokiu atveju reikalinga kraujospūdžio stebėsena, kraujo tyrimai, o taip pat širdies funkcijos įvertinimas.

Žemas kraujo spaudimas – kaip pakelti?

Žemas kraujo spaudimas gali pasireikšti nuovargiu, svaigimu ar net silpnumu, todėl svarbu žinoti, kaip greitai jį pakelti. Vienas paprasčiausių būdų – išgerti skysčių, ypač su mineralais ar elektrolitais, nes dehidratacija yra dažna spaudimo kritimo priežastis. Saikingas druskos kiekis taip pat gali būti naudingas, nes druska sulaiko vandenį organizme ir padidina kraujo tūrį. Kava ar stipri arbata veikia greitai, tačiau jų poveikis trumpalaikis. Norint ilgalaikio efekto, svarbu subalansuoti mitybą – valgyti dažnai, mažomis porcijomis, įtraukti baltymų, sudėtinių angliavandenių bei B grupės vitaminų. 

Taip pat naudingas ir lengvas judėjimas kasdien. Na, o kai kuriems gali padėti ir natūralūs papildai – saldymedžio šaknis ar adaptogenai, tokie kaip ženšenis, tačiau juos būtina vartoti atsakingai, pasitarus su gydytoju. O svarbiausia – stebėti organizmo reakciją ir nuosekliai keisti gyvenimo būdą, kad kraujospūdis išliktų stabilus kasdien.

Šaltiniai:

• Moriguchi A, Ogihara T. [Hypotension]. Ryoikibetsu Shokogun Shirizu. 1996;(12):122-5. Japanese. PMID: 9047423.

• Bhatt SP. Therapeutic Approach to the Hypotensive Patient. In: Cydulka RK, Fitch MT, Joing SA, Wang VJ, Cline DM, Ma O, eds. Tintinalli’s Emergency Medicine Manual. 8th ed. McGraw Hill; 2017.

• National Health Service (U.K.) Low blood pressure (hypotension) (https://www.nhs.uk/conditions/low-blood-pressure-hypotension/). Last revised 6/20/2023. Accessed 7/10/2023.

• Sharma S, Hashmi MF, Bhattacharya PT. Hypotension (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK499961/). February 19, 2023. In: StatPearls. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; Jan 2023-. Accessed 7/10/2023.