Kodėl auga polipai?

Polipai – tai gerybiniai gleivinės dariniai, kurie gali susiformuoti įvairiose kūno vietose ir ilgą laiką nesukelti jokių aiškių simptomų. Dėl šios priežasties daugelis žmonių apie juos sužino tik profilaktinio patikrinimo metu arba tuomet, kai atsiranda nemalonių pojūčių. Nors dažniausiai polipai nėra pavojingi, jų atsiradimas kelia daug klausimų ir nerimo. Kodėl vieniems žmonėms jie susiformuoja, o kiti su tuo niekada nesusiduria? Ar tam įtakos turi gyvenimo būdas, hormonai ar paveldimumas? Straipsnyje aptarsime, kodėl auga polipai, kokie veiksniai skatina jų formavimąsi ir kodėl svarbu laiku atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus.

Kas yra polipai?

Polipai - tai gleivinės audinio išaugos, susidarančios vidaus organuose ar jų paviršiuje. Dažniausiai jie auga lėtai ir būna gerybiniai, tačiau jų dydis, forma ir vieta gali labai skirtis. Polipai gali būti plokšti arba turėti kotelį, o jų paviršius paprastai yra lygus ir padengtas gleivine. Jie gali formuotis virškinamajame trakte, gimdoje ar kitose gleivinėse. Nors daugeliu atvejų polipai nesukelia skausmo ar akivaizdžių simptomų, kai kurie jų tipai gali trukdyti normaliai organų veiklai, o ilgainiui gali tapti piktybiniai. Būtent todėl net ir gerybiniai polipai reikalauja dėmesio. Reguliarūs sveikatos patikrinimai leidžia juos pastebėti ankstyvoje stadijoje ir, esant poreikiui, parinkti tinkamiausią gydymą ar stebėti toliau.

Kodėl auga polipai: dažniausios priežastys

Polipų atsiradimą ir augimą lemia ne viena priežastis – dažniausiai tai kelių veiksnių visuma. Štai pagrindiniai veiksniai, kurie suteikia palankias sąlygas polipams formuotis ir didėti:

Lėtinis uždegimas. Ilgai trunkantis gleivinės dirginimas ar uždegimas skatina audinių pokyčius. Organizmas, bandydamas apsiginti, pradeda intensyviau atsinaujinti, o šis procesas kartais tampa nekontroliuojamas ir lemia polipų formavimąsi. 

Hormonų pusiausvyros sutrikimai. Hormoniniai svyravimai turi didelę įtaką gleivinės būklei. Padidėjęs estrogenų kiekis ar kiti hormonų disbalansai gali skatinti audinių augimą, ypač moterų organizme. Dėl šios priežasties polipai dažniau nustatomi tam tikrais gyvenimo laikotarpiais, pavyzdžiui, prieš menopauzę ar jos metu.

Genetinis polinkis. Jei šeimoje buvo nustatyta polipų atvejų, jų atsiradimo rizika gali būti didesnė. Genetika lemia, kaip organizmo ląstelės reaguoja į uždegimą, hormoninius pokyčius ar kitus dirgiklius.

Gyvenimo būdas. Nesubalansuota mityba, skaidulų trūkumas, rūkymas, alkoholio vartojimas ir nuolatinis stresas taip pat siejami su polipų augimu. Šie veiksniai silpnina organizmo apsaugines funkcijas ir sudaro palankias sąlygas gleivinės pakitimams.

Amžius ir imuninės sistemos pokyčiai. Bėgant metams ląstelių atsinaujinimo procesai lėtėja, o imuninė sistema tampa mažiau efektyvi. 

Dažniausi polipų tipai pagal lokalizaciją

Polipai gali formuotis įvairiose kūno vietose, o jų simptomai ir poveikis sveikatai priklauso nuo lokalizacijos. Vieni jų sukelia aiškius negalavimus, kiti ilgą laiką lieka nepastebėti. Pakalbėkime apie dažniausiai pasitaikančius polipų tipus.

Polipai gimdoje

Polipai gimdoje – tai gimdos gleivinės (endometriumo) išaugos, kurios dažniausiai nustatomos reprodukcinio amžiaus moterims arba prieš menopauzę. Jie gali būti pavieniai arba daugybiniai, labai mažo dydžio arba užaugti iki kelių centimetrų. Pagrindinės jų atsiradimo priežastys siejamos su hormonų pusiausvyros sutrikimais, ypač estrogenų pertekliumi. Taip pat reikšmės turi uždegiminiai procesai, medžiagų apykaitos sutrikimai, antsvoris ir paveldimumas. Galimi simptomai:

• nereguliarus ar gausus menstruacinis kraujavimas,

• kraujavimas tarp menstruacijų,

• kraujavimas po menopauzės,

• vaisingumo problemos ar diskomfortas apatinėje pilvo dalyje.

Nors dažniausiai šie polipai yra gerybiniai, jų stebėjimas ir, jei reikia, gydymas yra svarbūs siekiant išvengti komplikacijų ir užtikrinti moters reprodukcinę sveikatą.

Nosies polipai

Nosies polipai – tai minkštos gleivinės išaugos, kurios formuojasi nosies ertmėje arba prienosiniuose ančiuose. Jie dažnai susiję su lėtiniu nosies gleivinės uždegimu ir gali reikšmingai pabloginti kvėpavimą. Dažniausi simptomai:

• nuolatinis nosies užgulimas,

• užsitęsusi sloga,

• uoslės ir skonio susilpnėjimas,

• spaudimo jausmas veido srityje,

• galvos skausmai ar knarkimas.

Nosies polipų atsiradimas dažnai siejamas su alergijomis, sinusitu, astma ar susilpnėjusiu vietiniu imunitetu. Nors lengvais atvejais jie gali būti beveik nejuntami, progresuojant simptomai gali ryškėti. O tam, kad sumažinti gleivinės dirginimą ir palengvinti kvėpavimą, galima pasitelkti tam tikras priemones, pavyzdžiui, jūros vandenį, kuris padeda išplauti nosies ertmes ir palaikyti gleivinės drėgmę bei įvairius purškalus nuo slogos, kurie padeda sumažinti užgulimą ir diskomfortą. Vis dėlto, jei simptomai stiprūs ar tęsiasi ilgesnį laiką, būtina gydytojo konsultacija.

Išangės polipai

Išangės ir tiesiosios žarnos srityje susiformavę polipai dažniausiai aptinkami vyresniame amžiuje, tačiau gali pasitaikyti ir jaunesniems žmonėms. Jie atsiranda dėl gleivinės pakitimų, kuriuos skatina lėtinis dirginimas, uždegimas, vidurių užkietėjimas ar genetinis polinkis. Dažniausi išangės polipų simptomai:

• kraujas tuštinantis,

• gleivės išmatose,

• niežėjimas ar deginimo pojūtis,

• svetimkūnio jausmas tiesiojoje žarnoje,

• retesniais atvejais – skausmas.

Kaip diagnozuojami polipai?

Polipų diagnostika priklauso nuo jų lokalizacijos ir paciento nusiskundimų. Kadangi daugelis polipų ankstyvoje stadijoje nesukelia jokių simptomų, jie dažnai nustatomi atsitiktinai – profilaktinių patikrinimų ar tyrimų metu. Diagnostika dažniausiai prasideda nuo išsamios apklausos apie jaučiamus simptomus, ligų istoriją ir galimus rizikos veiksnius. Atsižvelgdamas į situaciją, gydytojas parenka tinkamiausius tyrimus. Tai gali būti echoskopija (polipų gimdoje nustatymui), endoskopiniai tyrimai, leidžiantys tiesiogiai apžiūrėti gleivinę, kolonoskopija ar rektoskopija, jei įtariami polipai žarnyne ar išangės srityje, ar nosies ertmės apžiūra specialiais instrumentais. Kai kuriais atvejais polipai gali būti pašalinami ir siunčiami histologiniam ištyrimui, siekiant tiksliai nustatyti jų pobūdį. Tai padeda įvertinti, ar nėra pakitusių ląstelių ir kokia tolimesnė stebėsena ar gydymas reikalingi. 

Polipų gydymas ir kaip užkirsti jiems kelią?

Polipų gydymas ir prevencija priklauso nuo jų tipo, dydžio, lokalizacijos bei sukeliamų simptomų. Ne visais atvejais reikalingas aktyvus gydymas – kartais pakanka tik reguliariai stebėti. Jei polipai nedideli ir nesukelia nusiskundimų, gydytojas gali rekomenduoti periodinius patikrinimus. Tokiais atvejais svarbus sveikas gyvenimo būdas: subalansuota mityba, pakankamas skaidulų kiekis, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir žalingų įpročių atsisakymas. Šie veiksniai padeda palaikyti normalią gleivinių būklę ir bendrą organizmo atsparumą.

Kai kuriais atvejais skiriami vaistai, padedantys mažinti uždegimą, patinimą ar hormoninį disbalansą. O jei polipai sparčiai auga, sukelia ryškius simptomus, kraujavimą ar kelia įtarimų dėl pakitimų, gali būti rekomenduojamas jų pašalinimas chirurginiu būdu. Šiuolaikinės procedūros dažniausiai yra minimaliai invazinės, o atsistatymo laikotarpis – trumpas. Pašalinus polipus, svarbi tolesnė stebėsena, nes kai kuriais atvejais jie gali ataugti.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors polipai dažnai vystosi lėtai ir ilgą laiką gali nesukelti ryškių simptomų, tam tikri požymiai neturėtų būti ignoruojami. Laiku kreipiantis į gydytoją galima išvengti komplikacijų ir užtikrinti, kad būtų parinktas tinkamiausias gydymas ar stebėjimo planas. Į gydytoją būtina kreiptis, jei:

• atsiranda neaiškus ar pasikartojantis kraujavimas,
• nuolat vargina nosies užgulimas ar užsitęsusi sloga, kuri nepraeina taikant įprastas priemones,
• pastebimas staigus uoslės ar skonio susilpnėjimas,
• pilvo ar išangės srityje juntamas skausmas, spaudimas ar diskomfortas, kuris kartojasi ar stiprėja,
• tuštinantis pasirodo kraujo, gleivių ar atsiranda svetimkūnio jausmas tiesiojoje žarnoje,
• pasireiškia nereguliarus ar neįprastas kraujavimas tarp menstruacijų ar po menopauzės.

Ypač svarbu nelaukti, jei simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui arba pastebimi nauji, anksčiau nebūdingi pojūčiai. Net ir tuomet, kai nusiskundimai atrodo nereikšmingi, gydytojo konsultacija padeda išsklaidyti abejones ir užtikrinti ramybę. 

Šaltiniai:

• Hellquist HB. Nasal polyps update. Histopathology. Allergy Asthma Proc. 1996 Sep-Oct;17(5):237-42. PMID: 8922142.

• Castro R, Pimentel-Nunes P, Dinis-Ribeiro M. Evaluation and management of gastric epithelial polyps. Best Pract Res Clin Gastroenterol. 2017 Aug;31(4):381-387. doi: 10.1016/j.bpg.2017.06.001. Epub 2017 Jun 13. PMID: 28842047.

• Ackroyd FW, Hedberg SE. Colonic polyps. Annu Rev Med. 1985;36:619-25. doi: 10.1146/annurev.me.36.020185.003155. PMID: 3994327.

• Briccoli A, Guarasci N, Pezcoller C, Pirazzoli PP, Ricchi E, Saviano MS. Polipi dello stomaco. Considerazioni cliniche e terapeutiche [Stomach polyps. Clinical and therapeutic considerations]. Minerva Chir. 1981 Jul 15-31;36(13-14):905-28. Italian. PMID: 7022265.

• Drake-Lee AB. Nasal polyps. Hosp Med. 2004 May;65(5):264-7. doi: 10.12968/hosp.2004.65.5.13699. PMID: 15176141.

• Munro MG. Uterine polyps, adenomyosis, leiomyomas, and endometrial receptivity. Fertil Steril. 2019 Apr;111(4):629-640. doi: 10.1016/j.fertnstert.2019.02.008. PMID: 30929720.