Kodėl organizmas nepasisavina kalio?

Šiandien vis dažniau kalbama apie mineralų svarbą organizmui, tačiau daugelis pamiršta apie kalį. Tai vienas svarbiausių elektrolitų, būtinas normaliai raumenų veiklai, širdies ritmui, nervų sistemai ir skysčių pusiausvyrai palaikyti. Bet net ir vartojant kalio turinčius maisto produktus ar papildus, kai kurie žmonės susiduria su problema – kalio kiekis organizme išlieka per mažas. Tai dažniausiai reiškia, jog organizmas nepasisavina kalio. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines kalio įsisavinimo sutrikimų priežastis, galimus kalio trūkumo simptomus bei praktiškus sprendimus, padedančius palaikyti optimalų šio svarbaus mineralo kiekį organizme.

Kalis – kodėl jis toks svarbus organizmui?

Kalis yra vienas svarbiausių mineralų žmogaus organizme, priskiriamas elektrolitams. Jis dalyvauja daugybėje gyvybiškai svarbių procesų ir yra būtinas kasdienei organizmo veiklai. Tinkamas kalio kiekis padeda palaikyti ne tik gerą savijautą, bet ir apsaugo nuo rimtesnių sveikatos sutrikimų. Pagrindinės kalio funkcijos organizme:

Širdies veikla – kalis padeda palaikyti normalų širdies ritmą ir reguliuoti kraujospūdį. Jo disbalansas gali turėti įtakos širdies plakimo dažniui.

Raumenų ir nervų sistema – kalis užtikrina sklandų nervinių impulsų perdavimą ir normalų raumenų susitraukimą, todėl jo trūkumas dažnai pasireiškia raumenų silpnumu ar spazmais.

Skysčių ir elektrolitų pusiausvyra – kartu su natriu kalis reguliuoja skysčių pasiskirstymą ląstelėse ir audiniuose.

Energijos apykaita – kalis dalyvauja angliavandenių apykaitoje ir padeda palaikyti normalų ląstelių darbą.

Dalis kalio gaunama su maistu – jo yra bananuose, bulvėse, ankštinėse daržovėse, džiovintuose vaisiuose, žalialapėse daržovėse. Tačiau ne visada pakanka vien mitybos, ypač jei organizme padidėja kalio poreikis arba sutrinka jo pasisavinimas. Tokiais atvejais gali būti naudingi specialiai subalansuoti kalio papildai, skirti kasdieniam mineralų balanso palaikymui. 

Kodėl organizmas nepasisavina kalio?

Nors kalio pakankamai nemažai yra maisto produktuose, ir jis dažnai vartojamas papildų pavidalu, kai kuriais atvejais jo kiekis organizme vis tiek išlieka per mažas. Tai reiškia, kad problema slypi ne tik suvartojamame kiekyje, bet ir pačiame pasisavinimo procese. Norint suprasti, kodėl organizmas nepasisavina kalio, svarbu atsižvelgti į kelias pagrindines priežastis. Dažniausios kalio pasisavinimo sutrikimų priežastys:

Magnio trūkumas. Kalis ir magnis organizme veikia kartu. Jei trūksta magnio, kalis gali būti sunkiau sulaikomas ląstelėse ir greičiau pasišalinti su šlapimu. Todėl net vartojant pakankamai kalio, jo lygis kraujyje gali nepakilti.

Virškinimo sistemos sutrikimai. Lėtinės žarnyno ligos, uždegimai, viduriavimas ar sutrikusi žarnyno mikroflora gali lemti prastesnį mineralų, įskaitant kalį, įsisavinimą.

Inkstų veiklos ypatumai. Inkstai reguliuoja kalio kiekį organizme. Kai kurių sutrikimų ar ligų atveju kalis gali būti per greitai pašalinamas, net jei jo suvartojama pakankamai.

Vaistų vartojimas. Diuretikai (šlapimą varantys vaistai), kai kurie vaistai nuo aukšto kraujospūdžio ar hormoniniai preparatai gali skatinti kalio netekimą.

Netinkami mitybos įpročiai. Didelis druskos, kofeino ar alkoholio kiekis mityboje gali neigiamai veikti mineralų balansą. Tokiais atvejais organizmas nepasisavina kalio taip efektyviai, kaip turėtų.

Be to, kalio pasisavinimą lemia ir viso organizmo būklė, o ne tik kuris nors vienas atskiras veiksnys. Todėl siekiant atkurti tinkamą kalio lygį, dažnai būtina atkreipti dėmesį ne tik į papildų vartojimą ar mitybą, bet ir į bendrą sveikatos būklę bei gyvenimo būdą.

Kalio trūkumo simptomai – į ką svarbu atkreipti dėmesį?

Kai organizmui ima trūkti kalio, pirmieji požymiai dažnai būna nespecifiniai ir gali būti lengvai supainiojami su nuovargiu ar stresu. Vis dėlto ilgainiui simptomai gali stiprėti ir pradėti reikšmingai veikti kasdienę savijautą. Kadangi kalis dalyvauja daugybėje gyvybiškai svarbių procesų, jo stygius gali paveikti įvairias organizmo sistemas. Dažniausi kalio trūkumo simptomai:

• Nuolatinis nuovargis ir silpnumas – sumažėjęs energijos lygis, greitesnis išsekimas net po nedidelio fizinio krūvio.
• Raumenų spazmai ir mėšlungis – ypač kojose, nakties metu ar po fizinio aktyvumo.
• Širdies ritmo sutrikimai – juntami permušimai, nereguliarus plakimas ar širdies „plazdėjimas“.
• Virškinimo sutrikimai – pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, sulėtėjusi žarnyno veikla.
• Dilgčiojimas ar tirpimas galūnėse – dėl sutrikusio nervinių impulsų perdavimo.
• Žemas kraujospūdis ir galvos svaigimas – ypač staiga atsistojus.

Be to, ilgalaikis kalio trūkumas gali ne tik pabloginti savijautą, bet ir padidinti širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų riziką. O šie simptomai gali pasireikšti net ir tuomet, kai žmogus mano gaunantis pakankamai kalio su maistu. Tai dar kartą parodo, kad problema dažnai slypi giliau – ne visada kalio stoka reiškia jo trūkumą mityboje, kartais tai ženklas, jog organizme sutrikęs jo pasisavinimas. Pastebėjus kelis ar ilgai trunkančius simptomus, verta atkreipti dėmesį į savo mitybą, gyvenimo būdą ir, prireikus, pasitarti su sveikatos specialistu.

Kaip pagerinti kalio įsisavinimą?

Norint palaikyti optimalų kalio kiekį organizme, svarbu ne tik jo suvartoti pakankamai, bet ir sudaryti sąlygas geram pasisavinimui. Jei kyla įtarimų, kad kalis neįsisavinamas efektyviai, verta peržiūrėti tiek mitybos įpročius, tiek kasdienį gyvenimo būdą. Praktiniai patarimai, padedantys pagerinti kalio įsisavinimą:

Subalansuota mityba. Į kasdienį racioną įtraukite daugiau natūralių kalio šaltinių – daržovių, vaisių, ankštinių augalų, pilno grūdo produktų. Kuo įvairesnė mityba, tuo lengviau organizmui palaikyti mineralų balansą.

Magnio ir kalio derinys. Kalis geriau pasisavinamas tuomet, kai organizme netrūksta magnio. Dėl šios priežasties dažnai rekomenduojama rinktis kompleksinius kalio ir magnio papildus, kuriuose šie mineralai derinami tarpusavyje. 

Venkite per didelio druskos kiekio. Per didelis natrio vartojimas gali skatinti kalio pasišalinimą iš organizmo, todėl verta riboti stipriai sūdyto ir perdirbto maisto vartojimą.

Pakankamas skysčių vartojimas. Vanduo padeda palaikyti elektrolitų pusiausvyrą ir normalų inkstų darbą, kuris tiesiogiai susijęs su kalio reguliavimu.

Rinkitės tinkamą papildų formą. Daugeliu atvejų kalio papildai miltelių pavidalu gali būti patogesni ir geriau toleruojami.

Rekomenduojami kalio papildai – kuriuos pasirinkti?

Be jokios abejonės, svarbiausia rinktis kokybiškus, patikimų gamintojų produktus ir atkreipti dėmesį į jų sudėtį bei vartojimo patogumą. Populiarūs ir dažnai pasirenkami kalio papildai Gintarinėje vaistinėje:

Ambio Kalis 500 mg – milteliai geriamajam tirpalui ruošti. Šis produktas tinka tiems, kurie ieško patogios ir greitai paruošiamos kalio formos. Milteliai lengvai ištirpsta vandenyje, todėl yra patogūs vartoti kasdien, ypač esant padidėjusiam kalio poreikiui.

Biokalis 400 mg – milteliai. Tai geras pasirinkimas ilgalaikiam kalio papildymui. Produktas skirtas tiems, kurie nori palaikyti optimalų kalio lygį organizme, ar papildyti trūkstamą jo kiekį, ypač jei jaučiami lengvi trūkumo simptomai. Papildas be konservantų, be stabilizatorių, be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių, o taip pat be sintetinių saldiklių.

Tačiau svarbu atminti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, todėl kalio įsisavinimas gali reikalauti laiko ir nuoseklumo. Jei vartojant papildus nurodytą laiką savijauta nesikeičia, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kurie padės parinkti tinkamiausią sprendimą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors lengvas kalio trūkumas dažnai gali būti koreguojamas mityba ar maisto papildais, tam tikrose situacijose savarankiškų sprendimų gali nepakakti. Kai organizmas nepasisavina kalio ilgesnį laiką, tai gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų požymis, todėl svarbu laiku į tai reaguoti. Į gydytoją verta kreiptis, jei:

• Simptomai išlieka ar stiprėja, nepaisant subalansuotos mitybos ar kalio papildų vartojimo;
• Pasireiškia ryškūs širdies ritmo sutrikimai, dažni permušimai ar spaudimo jausmas krūtinėje;
• Atsiranda stiprus raumenų silpnumas, kuris trukdo kasdieninei veiklai;
• Dažnai svaigsta galva, juntamas alpimo jausmas;
• Yra lėtinių ligų (inkstų, širdies, virškinimo trakto) arba nuolat vartojami vaistai, galintys turėti įtakos kalio balansui.

Svarbu nepamiršti, kad tiek kalio trūkumas, tiek jo perteklius gali būti pavojingi. Ir tik atlikus kraujo tyrimus galima tiksliai įvertinti kalio kiekį organizme ir nustatyti tikrąją problemos priežastį. Tad specialistas padės parinkti tinkamiausią gydymo ar papildų vartojimo strategiją, atsižvelgdamas į individualią sveikatos būklę. O laiku kreipiantis pagalbos galima ne tik pagerinti savijautą, bet ir išvengti rimtesnių komplikacijų ateityje.

Šaltiniai:

• Stanaszek WF, Romankiewicz JA. Current approaches to management of potassium deficiency. Drug Intell Clin Pharm. 1985 Mar;19(3):176-84. doi: 10.1177/106002808501900302. PMID: 3884303.

• DEFICIENCY of potassium. Br Med J. 1953 Sep 5;2(4835):551-2. PMID: 13082037; PMCID: PMC2029688.

• Maeder HU. Das Kaliummangel-Syndrom [Potassium deficiency]. Fortschr Med. 1977 Feb 24;95(8):471-6. German. PMID: 852816.

• Hannedouche T, Delgado A. Hypokaliémie, hypomagnésémie et arythmies ventriculaires au cours du traitement diurétique de l'hypertension artérielle [Hypokalemia, hypomagnesemia and ventricular arrhythmia during diuretic treatment of arterial hypertension]. Arch Mal Coeur Vaiss. 1988 Jun;81(6):819-24. French. PMID: 3144955.

• Landmark K. Hypokalemi kan påskynde utviklingen av cerebro- og kardiovaskulaer sykdom [Hypokalemia can accelerate the development of cerebrovascular and cardiovascular disease]. Tidsskr Nor Laegeforen. 2002 Feb 20;122(5):499-501. Norwegian. PMID: 11961979.

• KRUECK F. THERAPIE DER KALIUMMANGELZUSTAENDE [TREATMENT OF POTASSIUM DEFICIENCY]. Dtsch Med Wochenschr. 1965 Aug 6;90:1408-9. German. doi: 10.1055/s-0028-1113348. PMID: 14319260.