Kada krenta pieniniai dantys?

Pirmieji vaiko dantukai – svarbus augimo etapas, kuris džiugina, bet kartu kelia ir daugybę klausimų tėvams. Kada jie pradės klibėti? Ar tai normalu? Ar reikia padėti jiems iškristi? Pieniniai dantys atlieka itin svarbų vaidmenį vaiko raidoje – jie padeda kramtyti, formuoja taisyklingą kalbą ir paruošia vietą nuolatiniams dantims. Todėl natūralu, kad artėjant jų kaitos laikotarpiui tėveliams norisi žinoti, ko tikėtis ir kaip tinkamai pasirūpinti vaiko burnos higiena. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kaip keičiasi vaikų pieniniai dantys, bei pateiksime naudingų patarimų, padėsiančių šį etapą įveikti ramiai ir užtikrintai.

Kada pradeda kristi vaikų pieniniai dantys?

Daugumai vaikų pirmieji dantukai pradeda klibėti maždaug 5-7 gyvenimo metais, tačiau tikslus laikas gali skirtis. Vieniems vaikams dantys ima kristi anksčiau, kitiems – šiek tiek vėliau, ir tai dažniausiai laikoma normaliu raidos skirtumu. Dažniausiai pirmiausia pradeda kristi apatiniai priekiniai dantys, o vėliau – viršutiniai. Dantų keitimosi laiką gali lemti genetika, vaiko bendra sveikata, mityba ir net tai, kada išdygo pirmieji dantukai kūdikystėje. Jei pieniniai dantys pradėjo dygti anksti, tikėtina, kad ir kristi jie pradės anksčiau. Svarbiausia – stebėti vaiko savijautą ir burnos būklę. Jei dantys kliba, bet vaikas nejaučia skausmo ar diskomforto, tai ženklas, kad organizmas natūraliai ruošiasi nuolatinių dantų augimui. O jei kyla abejonių ar dantys pradeda keistis gerokai vėliau nei bendraamžių, visuomet galite pasikonsultuoti su odontologu.

Kaip vyksta pieninių dantų kaita?

Pieniniai dantys nepasikeičia į nuolatinius akimirksniu – tai palaipsniui vykstantis natūralus organizmo procesas. Po dantenomis pradeda formuotis nuolatiniai dantys, kurie augdami spaudžia pieninius ir skatina jų šaknų nykimą. Būtent dėl šio proceso pieninis dantis ima klibėti ir galiausiai iškrenta be didesnio skausmo ar kraujavimo. Dažnai tėvams kyla klausimas, ar pieniniai dantys turi šaknis. Taip, jie jas turi, tačiau dantų kaitos metu šaknys palaipsniui rezorbuojasi – kitaip tariant, ištirpsta. Dėl to iškritęs dantukas atrodo trumpas, tarsi be šaknies. Tai visiškai normalu ir rodo, kad nuolatinis dantis tinkamai ruošiasi užimti jo vietą. Be to, šio proceso nereikėtų skubinti. Jei dantis dar tvirtai laikosi, jo traukti ar judinti nerekomenduojama, nes taip galima pažeisti dantenas ar šalia augantį nuolatinį dantį. 

Ar pieniniai dantys turi nervus ir ar skauda, kai jie krenta?

Vienas dažniausių tėvų klausimų – ar pieniniai dantys turi nervus ir ar jų kritimas vaikui sukelia skausmą. Kaip ir nuolatiniai, pieniniai dantys turi nervus ir kraujagysles, todėl ankstyvose jų gyvavimo stadijose jie gali būti jautrūs. Tačiau dantų kaitos metu situacija keičiasi. Kai pieninio danties šaknys palaipsniui nyksta, dantis praranda tvirtą ryšį su audiniais, o nervų jautrumas sumažėja. Dėl šios priežasties dauguma vaikų nejaučia stipraus skausmo, o pats danties iškritimas dažniausiai būna tik trumpas nemalonus pojūtis ar lengvas tempimas.

Vis dėlto kai kuriais atvejais vaikas gali jausti diskomfortą – ypač jei dantis kliba ilgą laiką, o dantenos aplink jį tampa sudirgusios. Tokiu atveju svarbu palaikyti gerą burnos higieną ir stebėti, ar neatsiranda uždegimo požymių. Tačiau jei vaikas skundžiasi skausmu, patinimu ar kraujavimas nesustoja, reikėtų pasitarti su odontologu, ir galbūt pašalinti klibantį dantį.

Kaip tinkamai prižiūrėti vaikų burnos higieną dantų keitimosi laikotarpiu?

Dantų keitimosi laikotarpis vaikams tai etapas, kai burnos higiena tampa ypač svarbi. Nors pieniniai dantys laikini, jie atlieka reikšmingą vaidmenį – padeda taisyklingai kramtyti, kalbėti ir saugo vietą nuolatiniams dantims. Todėl jų nepriežiūra gali turėti ilgalaikių pasekmių. Šiuo laikotarpiu vaiko dantis reikėtų valyti du kartus per dieną, naudojant amžiui pritaikytą dantų pastą. Jei dantys tampa jautrūs ar vaikas jaučia diskomfortą, verta rinktis švelnesnes pastas, skirtas jautriems dantims. Svarbu mokyti vaiką naudoti tik nedidelį pastos kiekį ir paaiškinti, kodėl jos negalima nuryti.

Didelę reikšmę turi ir tinkamas dantų šepetėlis. Vaikams labiausiai tinka minkšti šepetėliai su maža galvute – jie lengvai pasiekia sunkiau prieinamas vietas ir nepažeidžia jautrių dantenų. Tai ypač aktualu tada, kai dantys kliba ir burnos ertmė tampa jautresnė. Švelni, bet nuosekli burnos priežiūra dantų keitimosi laikotarpiu padeda ne tik išvengti ėduonies ar dantenų uždegimo, bet ir formuoja gerus įpročius ateičiai. Vaikas mokosi rūpintis savo sveikata, o tai tiesiogiai prisideda prie stiprių ir sveikų nuolatinių dantų.

Elektriniai dantų šepetėliai vaikams – ar verta?

Vaikams ne visada pavyksta kruopščiai išsivalyti dantis – ypač jei jie skuba, greitai nukreipia dėmesį kur nors kitur ar dantų valymas jiems atrodo nuobodus. Tokiose situacijose naudingu pagalbininku gali tapti elektrinis dantų šepetėlis, padedantis efektyviau pašalinti apnašas ir palengvinantis kasdienę burnos priežiūrą. Elektriniai dantų šepetėliai, skirti vaikams, paprastai turi švelnius valymo režimus, įmontuotus laikmačius ir spalvingą, vaikams patrauklų dizainą su jų mėgstamais animaciniais herojais. Tai ne tik padeda užtikrinti pakankamą dantų valymo laiką, bet ir motyvuoja vaiką valytis dantis kasdien bei paversti tai įpročiu. 

Mažesniems vaikams ar tiems, kurie dar tik mokosi taisyklingai valytis dantis, puikiai tinka ir žybsintys rankiniai dantų šepetėliai, pavyzdžiui, Mr. White Spider-Man ar Mr. White Disney Stitch šepetėlis. Jie padeda išlaikyti vaiko dėmesį ir motyvaciją, kartu formuojant teisingus burnos higienos įpročius. Svarbiausia – pasirinkti vaiko amžiui ir poreikiams pritaikytą šepetėlį bei prižiūrėti, kad jis būtų naudojamas taisyklingai. 

Papildoma burnos priežiūra: tarpdančių valymas ir irigatoriai

Dantų keitimosi metu burnos higiena tampa dar svarbesnė ir todėl, kad tarp klibančių pieninių ir dygstančių nuolatinių dantų gali lengviau kauptis maisto likučiai bei apnašos. Vien tik dantų šepetėlio kartais nepakanka, todėl verta pagalvoti apie papildomas burnos priežiūros priemones. Tarpdančių valymas su siūlu padeda pasiekti tas vietas, kurių nepasiekia šepetėlis, ypač kai dantys išsidėstę netolygiai ar tarp jų atsiranda daugiau tarpų. O vyresniems vaikams, prižiūrint tėvams, puikus pasirinkimas gali būti ir irigatoriai. Vandens srovė švelniai, bet efektyviai išplauna nešvarumus iš tarpdančių ir palei dantenų liniją, todėl sumažėja uždegimo ir ėduonies rizika.

Kada vertėtų kreiptis į odontologą?

Nors pieninių dantų kaita dažniausiai vyksta sklandžiai ir be komplikacijų, pasitaiko įvairių situacijų. Jei vaiko dantys pradeda kristi gerokai vėliau nei bendraamžių arba, priešingai, pradeda kristi itin anksti, tai gali būti ženklas, kad reikalinga specialisto konsultacija. Į odontologą taip pat reikėtų kreiptis, jei pieninis dantis ilgą laiką kliba, bet neiškrenta, o šalia jau matomas dygstantis nuolatinis dantis. Tokiais atvejais gali formuotis netaisyklingas dantų išsidėstymas. Be to, specialisto pagalba būtina jei vaikas jaučia stiprų skausmą, pastebimas dantenų patinimas, paraudimas ar nuolatinis kraujavimas. Taip pat nepaprastai svarbūs ir reguliarūs profilaktiniai apsilankymai pas odontologą, kurie padeda laiku pastebėti galimus burnos sveikatos sutrikimus ir užtikrina, kad dantų kaita vyktų taisyklingai.

Šaltiniai:

• Barnard PD, Hoffmann C. Time of natural exfoliation of deciduous teeth. Aust Dent J. 1975 Oct;20(5):290-3. doi: 10.1111/j.1834-7819.1975.tb05073.x. PMID: 1061534.

• BRENCIC LOJZE. Mle6cno zobovje [Deciduous teeth]. Babiski Vestn. 1950 Mar;18(3):36-8. Undetermined Language. PMID: 24537184.

• Lunt RC, Law DB. A review of the chronology of eruption of deciduous teeth. J Am Dent Assoc. 1974 Oct;89(4):872-9. doi: 10.14219/jada.archive.1974.0484. PMID: 4609369.