Kaip gydyti lėtinį skausmą?

Su vienokiu ar kitokiu skausmu greičiausiai esame susidūrę kiekvienas. Tačiau ne visada žinome, kaip tą skausmą numalšinti, o ir svarbu nepamiršti, kad kiekvienas žmogus skausmą jaučia skirtingai, tad ir tinkamas gydymo metodas kiekvienam gali būti individualus. Taigi, pakalbėkime plačiau apie lėtinį skausmą, kodėl jis atsiranda bei kaip su juo kovoti.

Kas yra lėtinis skausmas?

Lėtinis skausmas yra skausmas, kuris trunka ilgiau nei tris mėnesius. Skausmas gali būti juntamas nuolat arba jis gali užeiti ir praeiti, tačiau kartotis periodiškai. Jis gali būti jaučiamas bet kurioje jūsų kūno vietoje. Lėtinis skausmas gali trukdyti jūsų kasdienei veiklai, pavyzdžiui, darbui, socialiniam gyvenimui bei laisvalaikiui. Tai gali sukelti depresiją, nerimą ir miego sutrikimus, o tai gali dar labiau sustiprinti skausmą.

Kuo skiriasi lėtinis skausmas nuo ūminio?

Ūmus skausmas atsiranda tada, kai susižeidžiate, pavyzdžiui, patyrus paprastą odos pažeidimą (įsipjovus) arba lūžus kaulams. Tai trunka neilgai ir išnyksta po to, kai pasveikstate ar atsistatote po skausmo sukėlusių priežasčių. O lėtinis skausmas priešingai, tęsiasi ilgai ir išlieka po to, kai atsigaunate po traumos ar ligos. Kartais lėtinis skausmas gali kankinti be jokios aiškios priežasties.

Kas sukelia lėtinį skausmą?

Kartais lėtinis skausmas turi akivaizdžią priežastį. Žmogus gali sirgti tam tikra liga, pavyzdžiui, artritu ar vėžiu, kurie gali sukelti nuolatinį skausmą. Lėtinį skausmą taip pat gali sukelti patempimai, kaulų lūžiai ar infekcija. Kai kurie žmonės taip pat patiria lėtinį skausmą, kuris nėra susijęs su sužalojimu ar tam tikra liga. Tai vadinama psichosomatiniu skausmu. Jį sukelia tam tikri psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, nerimas ar depresija.

Kaip pasireiškia lėtinis skausmas?

Žmonės, kenčiantys nuo lėtinio skausmo, apibūdina savo skausmą labai įvairiai, pavyzdžiui, deginimas, spaudimas, perštėjimas, pulsavimas, spazmai ir kt. Lėtinis skausmas dažnai turi tam tikrų pasekmių, tokių kaip: nerimas, depresija, nuolatinis nuovargis, nemiga arba tampa sunku užmigti bei nuotaikų kaita. Nepamirškite, kad kiekvienam žmogui skausmas pasireiškia skirtingai ir skirtingo stiprumo.

Lėtinio skausmo malšinimas nereceptiniais vaistais nuo skausmo

Silpnesnes skausmo formas gali sumažinti nereceptiniai vaistai nuo skausmo ar uždegimo, tokie kaip aspirinas, ibuprofenas, paracetamolis ar kiti analgetikai. Tokie vaistai padeda malšinti sąnąrių ar raumenų skausmą, o be to, jie gali sumažinti uždegimą (patinimą ir dirginimą). 

Paracetamolis suaugusiems yra pakankamai dažnai naudojamas skausmą malšinantis nereceptinis vaistas. Taip pat gali padėti nereceptiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas. Bet žinoma, svarbu vartoti skausmą malšinančius vaistus rekomenduojamomis dozėmis ir griežtai pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus. Jei nereceptinių skausmą malšinančių vaistų kursas nepadeda, kreipkitės pagalbos į savo šeimos gydytoją dėl tinkamo gydymo nustatymo.

Taip pat yra įvairūs vietiniai vaistai nuo sąnarių skausmo ir uždegimo, tokie kaip kremai, losjonai ar purškalai, kurie tepami ant odos. Tačiau svarbu atsargiai vartoti skausmą malšinančius vaistus, nes jie kaip ir kiti vaistai turi šalutinį poveikį. Tokiais atvejais jei nereceptiniai vaistai nuo skausmo nepadeda, gydytojas gali skirti stipresnių, receptinių vaistų. Žinoma, geriausi vaistai nuo skausmo kiekvienam gali būti skirtingi. Vienam gali padėti vietinis tepalas, ar pleistras, o kitam gali nepadėti netgi stipriausi vaistai nuo skausmo.

Ar gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti numalšinti lėtinį skausmą?

Keturi pagrindiniai gyvenimo būdo veiksniai gali turėti įtakos jūsų lėtiniam skausmui ir padėti jį sumažinti. Kokie jie?

Stresas: stresas gali atlikti svarbų vaidmenį kenčiant nuo lėtinio skausmo, todėl svarbu stengtis kiek įmanoma sumažinti stresą. Žinoma, kiekvienas žmogus turi skirtingus streso valdymo metodus, tačiau galite išbandyti meditaciją, kvėpavimo pratimus, fizinį aktyvumą, atlikti atpalaiduojančius pratimus ar kt. Išbandykite įvairias technikas, kol rasite tai, kas jums labiausiai tinka.

Fizinis aktyvumas: lengvas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar lengvas plaukimas, kiekvieną dieną po 30 minučių gali padėti sumažinti lėtinį skausmą. Fizinis aktyvumas taip pat gali sumažinti stresą, o jį kaip jau žinote, labai svarbu valdyti kuomet kenčiate nuo lėtinio skausmo. Tačiau labai svarbu pasirinkti fizinį aktyvumą pagal savo galimybes ir nepersistengti, kad dar labiau nepabloginti situacijos.

Dieta: svarbu valgyti sveiką maistą, kad pagerintumėte bendrą sveikatą. Jei ilgą laiką kenčiate nuo lėtinio skausmo, galite išbandyti priešuždegiminę dietą, pašalindami iš dienos raciono maistą, kuris sukelia uždegimą, pavyzdžiui, raudoną mėsą ir rafinuotus angliavandenius.

Miegas: kokybiškas miegas taip pat yra be galo svarbus jūsų bendrai sveikatai. Dėl miego trūkumo galite jaustis prastai, priaugti svorio, o tai gali sustiprinti lėtinį skausmą. Be to, kokybiškas miegas taip pat svarbus streso valdymui.

Kokie alternatyvūs lėtinio skausmo gydymo būdai?

Alternatyvūs lėtinio skausmo gydymo būdai, kurie gali padėti sumažinti lėtinį skausmą: akupunktūra, kurios metu į kūna įvedamos specialios adatos. Taip pat veiksmingas būdas kovoti su lėtiniu skausmu yra aromaterapija, kurios metu naudojami aromatiniai augalai ir eteriniai aliejai. Dar vienas efektyvus būdas yra muzikos, meno ar gyvūnų terapija, kadangi teigiamos emocijos taip pat padeda kovoti su lėtiniu skausmu. Na ir be jokios abejonės skirtingi atsipalaidavimo metodai, tokie kaip masažas, meditacija bei įvairios SPA procedūros.

Kokie yra lėtinio skausmo rizikos veiksniai?

Nors lėtinį skausmą dažnai sukelia įvairios ligos ar traumos, tačiau yra dar keletas lėtinio skausmo atsiradimo rizikos veiksnių: 

Genetika: kai kurios lėtinio skausmo priežastys, pavyzdžiui, migrena, atsiranda dėl genetikos.

Nutukimas: nutukimas gali pabloginti jūsų sveikatos būklę ir paskatinti tam tikrų ligų atsiradimą, kurios sukelia skausmą, pavyzdžiui, artritą, nes dėl didesnio kūno svorio yra papildomas spaudimas jūsų sąnariams.

Amžius: vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria lėtinį skausmą dėl tam tikrų ligų atsiradimo.

Didelė fizinė įtampa darbe: jei dirbate fiziškai įtemptą darbą, kyla didesnė rizika susidurti su lėtiniu skausmu.

Patiriamas stresas: kaip jau žinome, lėtinis skausmas yra susijęs ir su dažnu stresu.

Rūkymas: jei rūkote, jums kyla didesnė rizika susirgti įvairiomis ligomis, dėl kurių galite susidurti su lėtiniu skausmu.

Kaip dar galiu kovoti su lėtiniu skausmu?

Be vaistų vartojimo ir kitų gydymo metodų, svarbu tinkamai rūpintis savimi ir šiek tiek pakeisti įpročius. Taigi, šie veiksmai gali padėti susidoroti su lėtiniu skausmu ir pagerinti bendrą sveikatą: pabandykite atsisakyti rūkymo arba stenkitės rūkyti kaip įmanoma mažiau. Neverskite savęs daryti per daug. Sudarykite dienos tvarkaraštį, ir skirkite pakankamai laiko ne tik būtiniems darbams atlikti bet ir poilsiui bei mėgstamai veiklai. 

Žinoma, ne mažiau svarbi yra sveika mityba. Pasistenkite į savo dienos racioną įtraukti daugiau daržovių ir vaisių. Taip pat reguliariai mankštinkitės, kadangi fizinė veiklą taip pat prisideda prie skausmo malšinimo, tačiau nereikia persistengti. Mankštinkitės pagal savo galimybes ir atkreipkite dėmesį į savijautą. Taip pat nepamirškite pakankamai miegoti bei valdykite savo stresą ir mąstykite pozityviai. Be viso to, apribokite alkoholio vartojimą.

Šaltiniai:

Dydyk AM, Yarrarapu SNS, Conermann T. Chronic Pain (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK553030/). StatPearls [Internet]. Treasure Island, FL: StatPearls Publishing; 2021. 

Treede RD, Rief W, Barke A. Qasim A. A Classification of Chronic Pain for ICD-11(https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4450869/). PAIN. 2015; 156(6): 1003-1007.