Knarkimas – kaip gydyti?

Knarkimas – tai dažnas, bet dažnai nuvertinamas reiškinys, kuris gali turėti rimtų pasekmių tiek miego kokybei, tiek bendrai sveikatai. Nors daugelis į jį žiūri kaip į erzinantį, bet visai nekenksmingą garsą, iš tiesų knarkimas gali būti ženklas, kad organizmas negauna pakankamai deguonies ar net kenčia nuo tam tikrų miego sutrikimų. Tad kodėl atsiranda knarkimas ir ar tai tik laikinas nepatogumas, ar rimtesnės problemos signalas? Šiame straipsnyje aptarsime, kas lemia knarkimą, kokios gali būti jo pasekmės, ir – svarbiausia – kaip šią problemą galima spręsti. 

Kodėl atsiranda knarkimas?

Knarkimas – tai garsas, atsirandantis, kai miego metu oro srautas praeina per susiaurėjusius viršutinius kvėpavimo takus ir sukelia jų audinių virpėjimą. Nors dauguma žmonių knarkimą laiko įprastu reiškiniu, svarbu suprasti, kodėl jis atsiranda.

Anatominiai ypatumai. Kai kurių žmonių kvėpavimo takai natūraliai siauresni arba jų minkštasis gomurys, uvula (liežuvėlis), tonzilės ar liežuvis yra didesni nei įprastai. Tokiu atveju, miegant raumenims atsipalaidavus, šie audiniai lengviau užblokuoja oro srautą ir ima virpėti.

Miego padėtis. Miegant ant nugaros liežuvis ir minkštieji audiniai gali užgriūti kvėpavimo takus. Tai dažna priežastis, kodėl žmonės pradeda knarkti tik tam tikroje padėtyje. 

Antsvoris. Riebalinis audinys, ypač kaklo srityje, gali spausti kvėpavimo takus, taip apsunkindamas oro judėjimą. Net nedidelis antsvoris padidina knarkimo riziką, todėl normalaus svorio palaikymas yra vienas iš veiksmingų sprendimų.

Amžius. Su amžiumi raumenų tonusas mažėja – tai liečia ir kvėpavimo takų raumenis. Dėl to audiniai lengviau vibruoja, ypač jei miegama ant nugaros.

Alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimas. Alkoholis ir kai kurie vaistai atpalaiduoja raumenis, įskaitant ir kvėpavimo takų. Dėl to jie gali lengviau susiaurėti ir sukelti knarkimą arba net trumpus kvėpavimo sustojimus (apnėją).

Nosies užgulimas. Sloga, alergijos ar nosies pertvaros iškrypimas apsunkina kvėpavimą per nosį. Dėl to kvėpuojama per burną, o tai dažnai skatina knarkimą. Net ir laikinas nosies užgulimas gali sukelti knarkimą.

Rimtesni sveikatos sutrikimai. Kai kuriais atvejais knarkimas yra susijęs su obstrukcine miego apnėja – būkle, kai kvėpavimas miego metu trumpam visiškai sustoja. Ši būklė pavojinga sveikatai ir reikalauja medicininės priežiūros.

Knarkimas – kokias problemas jis sukelia?

Prasta miego kokybė. Pats knarkiantis žmogus dažnai net nesuvokia, kad jo miegas yra nekokybiškas. Nuolatiniai kvėpavimo sunkumai ir audinių virpėjimas sukelia mikroprabudimus – trumpus, kelias sekundes trunkančius, sąmoningai nejaučiamus prabudimus, kurie išbalansuoja natūralų miego ciklą. Rezultatas – rytinis nuovargis, energijos trūkumas ir sumažėjęs darbingumas.

Neigiama įtaka partneriui. Gyvenimas su žmogumi, kuris knarkia gali tapti tikru iššūkiu. Nuolatinis triukšmas neleidžia kokybiškai išsimiegoti partneriui, todėl žmonės gali pradėti miegoti atskiruose kambariuose, o ilgainiui tai gali sukelti ir įtampą santykiuose. 

Padidėjusi nelaimingų atsitikimų rizika. Dėl prasto miego knarkiantys asmenys dažnai būna pavargę dieną, jų dėmesys suprastėja, reakcijos laikas pailgėja. Tai padidina eismo įvykių ar nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę, ypač jei žmogus vairuoja ar dirba pavojingomis sąlygomis.

Tam tikros sveikatos problemos. Ypač jei knarkimą lydi kvėpavimo sustojimai (obstrukcinė miego apnėja), gali išsivystyti ar paūmėti tokios būklės kaip:

- Aukštas kraujospūdis

- Širdies ritmo sutrikimai

- Diabetas

- Padidėjusi širdies smūgio ar insulto rizika

Emocinė ir psichologinė įtampa. Lėtinis nuovargis ir blogas miegas veikia nuotaiką, mažina atsparumą stresui, gali sukelti nerimą ar net depresiją. Žmonės dažnai jaučia gėdą dėl savo knarkimo, vengia kelionių, bendravimo ar net santykių kūrimo.

Knarkimas – kaip gydyti?

Nors knarkimas dažnai atrodo neišvengiamas, iš tiesų daugeliu atvejų galima jį sumažinti ar net visiškai pašalinti. Ne visada tam reikia sudėtingų procedūrų ar brangios įrangos – kartais pakanka pakeisti kasdienius įpročius.

Miegokite ant šono

Miegant ant nugaros liežuvis ir minkštasis gomurys priglunda prie gerklės nugarėlės, ir taip sukelia knarkimą. Kad miegoti ant šono būtų patogiau, galite naudoti specialią didelę pagalvę, kuri suteiks jums patogią atramą.

Sumažinkite savo kūno svorį

Net 5–10 % kūno masės sumažėjimas gali reikšmingai pagerinti kvėpavimo takų būklę miegant. Ypač svarbu sumažinti riebalų kiekį kaklo srityje.

Venkite alkoholio prieš miegą

Alkoholis atpalaiduoja raumenis, todėl kvėpavimo takai lengviau susiaurėja. Stenkitės nevartoti alkoholio bent 3-4 valandas prieš miegą.

Rūpinkitės nosies kvėpavimu

Jei knarkimas susijęs su nosies užgulimu ar kvėpavimo sunkumais:

- Nosies juostelės ar plėtikliai padeda atverti nosies landas.

- Alergijų gydymas ar nosies skalavimas fiziologiniu tirpalu padeda laisviau kvėpuoti.

- Taip pat naudinga gali būti nosies pertvaros iškrypimo korekcija.

Laikykitės reguliaraus miego režimo

Kai nuolat einate miegoti skirtingu laiku ir pernelyg pavargstate, miegas tampa gilesnis, o raumenys – dar labiau atsipalaidavę. Tai skatina knarkimą. Todėl stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną.

Naudokite specialias pagalves

Yra pagalvių, skirtų knarkimo mažinimui – jos padeda išlaikyti galvą tinkamoje padėtyje, kad kvėpavimo takai išliktų atviri.

Chirurginis gydymas

Kai konservatyvios priemonės nepadeda, gali būti svarstomi chirurginiai sprendimai:

- Uvulopalatoplastika: pašalinami arba sumažinami minkštojo gomurio audiniai.

- Nosies pertvaros korekcija

- Tonzilių šalinimas.

Taigi, gydymas priklauso nuo priežasties, miego įpročių ir bendros sveikatos būklės. Svarbiausia – nenumoti ranka, nes net ir nedideli pokyčiai gali turėti didelę įtaką tiek jūsų, tiek artimųjų gyvenimo kokybei.

Knarkimas: kaip atsikratyti? Veiksmingos priemonės nuo knarkimo

Knarkimo mažinimui skirtos priemonės gali padėti pagerinti miego kokybę tiek pačiam žmogui, tiek šalia miegančiam partneriui. Nors šios priemonės nėra gydomosios, jos efektyviai palengvina simptomus, ypač tais atvejais, kai knarkimo priežastys nėra susijusios su rimtesniais kvėpavimo takų sutrikimais. Taigi, kokios jos?

Purškalai nuo knarkimo

Purškalai nuo knarkimo skirstomi į dvi pagrindines rūšis – purškiami į nosį ir purškiami į gerklę. Nosies purškalai veikia kvėpavimą per nosį: jie mažina gleivinės paburkimą, gerina oro praeinamumą ir ypač naudingi, jei knarkimas atsiranda dėl slogos ar alergijų. Tuo tarpu purškalai į gerklę skirti sumažinti minkštųjų audinių – gomurio, ryklės – vibraciją. Jie dažnai turi aliejinių ar augalinių sudedamųjų dalių, kurios sutepa gleivinę ir stiprina audinių tonusą. Šie purškalai veikia greitai, tačiau juos reikia naudoti reguliariai.

Nosies juostelės

Nosies juostelės (dar vadinamos pleistrais) yra paprastos, tačiau veiksmingos priemonės, ypač jei knarkimas atsiranda dėl kvėpavimo per užgultą nosį. Tai lankstūs, lipnūs pleistrai, klijuojami ant nosies nugarėlės – jie švelniai pakelia nosies sparnelius ir taip praplečia kvėpavimo takus. Juostelės padeda geriau kvėpuoti per nosį, ir taip sumažina kvėpavimą per burną ir knarkimą. Ši priemonė yra visiškai neinvazinė, tinkama naudoti kasdien.

Nosies plėtikliai

Nosies plėtikliai – tai nedideli, dažniausiai iš silikono ar plastiko pagaminti įtaisai, kurie įstatomi į šnerves. Jie veikia vidinę nosies dalį – praplečia kvėpavimo takus iš vidaus ir leidžia laisviau kvėpuoti per nosį. Tai gana veiksminga priemonė žmonėms, kurių nosies landos natūraliai siauresnės.

Čiulpiamosios pastilės nuo knarkimo 

Čiulpiamosios pastilės nuo knarkimo – tai mažiau žinomas, bet natūralus būdas padėti sumažinti knarkimą. Šios pastilės paprastai vartojamos prieš miegą, jos lėtai tirpsta burnoje ir padeda palaikyti gerklės raumenų tonusą, drėkina gleivinę bei mažina audinių vibraciją. Sudėtyje dažnai yra augalinių ekstraktų, mentolio, propolio ar kitų raminančių medžiagų.

Kada kreiptis į specialistą?

- Jei šeimos nariai pastebi, kad knarkiantysis trumpam nustoja kvėpuoti miegodamas, tai gali būti obstrukcinės miego apnėjos požymis. Ši būklė pavojinga, nes dėl dažno deguonies trūkumo padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

- Jei po ilgos nakties jaučiatės neišsimiegoję, esate nuolat pavargę, mieguisti dieną ar net užmiegate netinkamose situacijose – tai ženklas, kad jūsų miegas nėra kokybiškas. Dažnai tai susiję su knarkimu ir kvėpavimo trikdžiais.

- Dažni rytiniai galvos skausmai gali būti ženklas, kad miego metu smegenys negauna pakankamai deguonies. Tai dar vienas įspėjimas, jog knarkimas gali būti susijęs su apnėja.

- Jei naktimis knarkiate ir pastebite, kad kraujospūdis nuolat aukštas, gali būti, kad jūsų organizmas kenčia nuo naktinių kvėpavimo sutrikimų. Tai būtina aptarti su gydytoju.

- Vaikų knarkimas taip pat neturėtų būti ignoruojamas. Jis gali būti susijęs su padidėjusiomis tonzilėmis, alergijomis ar net vaikų miego apnėja, kuri gali trukdyti normaliam vystymuisi.

- Jei išbandėte gyvenimo būdo pokyčius, pakeitėte miego padėti, bandėte naudoti specialius nosies ar burnos prietaisus, bet knarkimas nepraeina arba net stiprėja – laikas pasitarti su gydytoju.

Šaltiniai:

• Jennett S. Snoring and its treatment. Br Med J (Clin Res Ed). 1984 Aug 11;289(6441):335-6. doi: 10.1136/bmj.289.6441.335. PMID: 6432085; PMCID: PMC1442373.

• Stuck BA, Hofauer B. The Diagnosis and Treatment of Snoring in Adults. Dtsch Arztebl Int. 2019 Nov 29;116(48):817-824. doi: 10.3238/arztebl.2019.0817. PMID: 31888795; PMCID: PMC6947688.

• Trotter MI, Morgan DW. Snoring: referral, investigation and treatment. Br J Hosp Med (Lond). 2007 Feb;68(2):95-9. doi: 10.12968/hmed.2007.68.2.22830. PMID: 17370715.

• Thompson R, Splaingard M. Management of Snoring. Pediatr Rev. 2021 Aug;42(8):471-473. doi: 10.1542/pir.2020-000950. PMID: 34341091.

• Yaremchuk K. Why and When to Treat Snoring. Otolaryngol Clin North Am. 2020 Jun;53(3):351-365. doi: 10.1016/j.otc.2020.02.011. Epub 2020 Apr 24. PMID: 32336469.

• Vlastos IM, Hajiioannou JK. Clinical practice: diagnosis and treatment of childhood snoring. Eur J Pediatr. 2010 Mar;169(3):261-7. doi: 10.1007/s00431-009-1019-8. Epub 2009 Jul 21. PMID: 19621244.