Kodėl skauda dešinį šoną?

2025 m. gegužės 29 d., ketvirtadienis

Skausmas dešiniajame šone – dažnas nusiskundimas, su kuriuo bent kartą gyvenime susiduria daugelis žmonių. Nors dažniausiai tai laikinas ir nepavojingas negalavimas, kai kuriais atvejais skausmas gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Būtent todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į skausmo pobūdį, bet ir į jo vietą – ar skauda viršutinėje ar apatinėje pilvo dalyje, ar jis plinta toliau, ar susijęs su kitais simptomais. Pakalbėkime apie dažniausias dešinio šono skausmo priežastis, galimas rizikas ir kada verta nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kur tiksliai skauda?

Norint suprasti, kodėl skauda dešinį šoną, labai svarbu tiksliai įvertinti skausmo vietą. Čia yra skirtingų vidaus organų ir kiekvienas jų gali sukelti skausmą, tačiau jo pobūdis ir vieta dažnai skiriasi.

Pavyzdžiui, jei skauda dešinį šoną prie šonkaulių, tai gali būti susiję su kepenimis ar tulžies pūsle. Šis skausmas dažnai jaučiamas kaip bukas arba spaudžiantis, kartais sustiprėjantis po riebaus maisto. Tuo tarpu, kai skauda dešinį šoną ties juosmeniu, tikėtina, kad problemos gali būti susijusios su inkstais ar net stuburu. Šis skausmas gali būti aštrus, plešiantis arba pulsuojantis, kartais lydimas šlapinimosi sutrikimų ar temperatūros.

Tiksli skausmo lokalizacija – tai pirmas žingsnis siekiant nustatyti tikrąją priežastį. Todėl svarbu kuo tiksliau apibūdinti savo simptomus gydytojui: kada skausmas prasidėjo, ar jis stiprėja, ar plinta į kitas kūno vietas, ar jį lydi kiti pojūčiai (pavyzdžiui, pykinimas, silpnumas, karščiavimas).

Dažniausios priežastys, kodėl skauda dešinį šoną

Skausmas dešiniajame šone gali kilti dėl labai skirtingų priežasčių – nuo visiškai nepavojingų iki tokių, kurios reikalauja skubaus gydymo. Žemiau pateikiame dažniausiai pasitaikančias priežastis.

Kepenų ir tulžies pūslės ligos

Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl skauda dešinį šoną prie šonkaulių, yra kepenų ar tulžies pūslės problemos. Tarp galimų diagnozių:

Hepatitas – dažnai sukelia bendrą nuovargį, pykinimą, kartais gali pasireikšti gelta.

Tulžies pūslės uždegimas – dažniausiai pasireiškia staigiu, aštriu skausmu dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, ypač po riebaus maisto.

Tulžies akmenligė – skausmas gali užeiti bangomis, gali būti lydimas pykinimo, spaudimo jausmo po šonkauliais.

Inkstų sutrikimai

Jei skauda dešinį šoną ties juosmeniu, labai tikėtina, kad problema slypi inkstuose. Dažniausi atvejai:

Pielonefritas – inkstų uždegimas, kurį dažnai lydi temperatūra, šaltkrėtis, šlapimo spalvos pokyčiai.

Inkstų akmenys – aštrus, nepakeliamas skausmas, galintis plisti į kirkšnį ar šlapimo pūslę, dažnai prasideda staiga.

Inkstų trauma – po kritimo, smūgio ar sportinės traumos.

Apendicitas ir žarnyno problemos

Skausmas, kuris prasideda aplink bambą ir migruoja į dešinę pilvo pusę, gali būti apendicitas. Tai viena dažniausių ūmaus pilvo skausmo priežasčių ir dažnai reikalauja skubios operacijos. Kiti galimi žarnyno sutrikimai, galintys sukelti skausmą:

- Dirgliosios žarnos sindromas

- Krono liga

- Uždegiminės žarnyno ligos

Stuburo, raumenų ar sąnarių pažeidimai

Skausmas dešiniajame šone ne visada reiškia vidaus organų problemą. Kartais jį sukelia:

Raumenų patempimai – po sporto ar sunkaus fizinio darbo.

Stuburo tarpslankstelinių diskų išvarža – jei skausmas plinta į koją, jaučiamas dilgčiojimas ar tirpimas.

Šonkaulių ar nugaros raumenų uždegimas (miozitas) – ypač po peršalimo ar pervargimo.

Kada šis skausmas pavojingas?

Nors daugelis atvejų, kai skauda dešinį šoną, gali būti nepavojingi ar lengvai gydomi, kai kurie simptomai turėtų būti vertinami kaip įspėjamieji ženklai. Jei kartu su skausmu atsiranda tam tikri papildomi pojūčiai ar požymiai, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Į gydymo įstaigą būtina kreiptis, jei:

- Skausmas staiga ir smarkiai sustiprėja.

- Jis plinta į kitas kūno dalis – nugarą, petį, kirkšnį.

- Atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas.

- Pasireiškia pykinimas, vėmimas, apetito stoka.

- Atsiranda šlapinimosi sutrikimai – deginimas, kraujas šlapime, dažnas noras šlapintis.

- Pilvo sritis tampa skausminga liečiant, atsiranda raumenų įtampa.

- Oda ar akys įgauna geltoną atspalvį (galimas kepenų pažeidimas).

- Skausmas nepraeina kelias valandas ar dienas, net ir pavartojus vaistų nuo skausmo.

Svarbu žinoti, kad kai kurios pavojingos būklės (pavyzdžiui, apendicitas ar tulžies pūslės uždegimas) gali progresuoti labai greitai. Todėl geriau profilaktiškai pasitikrinti ir atmesti rimtas diagnozes, nei per ilgai laukti ir rizikuoti komplikacijomis.

Diagnostika ir gydymas

Kai pacientas skundžiasi, kad skauda dešinį šoną, gydytojas pirmiausia siekia nustatyti tikslią skausmo priežastį. Diagnozavimo procesas paprastai prasideda nuo išsamios anamnezės – gydytojas klausia apie skausmo pobūdį, trukmę, vietą bei jį lydinčius simptomus. Pagrindiniai tyrimai, kurie gali būti atliekami:

Fizinis ištyrimas – palpacija, skaudančių zonų vertinimas.

Kraujo tyrimai – rodo uždegiminius procesus (pavyzdžiui, padidėjęs CRB, leukocitų kiekis).

Šlapimo tyrimas – ypač svarbus įtarus inkstų ar šlapimo takų infekciją.

Ultragarsinis tyrimas – dažnai naudojamas įvertinti kepenų, tulžies pūslės ar inkstų būklę.

KT arba MRT – sudėtingesniais atvejais padeda tiksliai nustatyti organų pakitimus.

Endoskopiniai tyrimai – jei įtariamos žarnyno ar skrandžio ligos.

Atlikus reikiamus tyrimus, gydymas priklauso nuo diagnozės:

Uždegimai gydomi antibiotikais ir simptomus malšinančiais vaistais.

Akmenligė – kartais pakanka vaistų, tačiau kai kuriais atvejais reikalinga operacija.

Apendicitas – dažniausiai operuojamas nedelsiant.

Raumenų ar stuburo skausmai – gydomi fizioterapija, priešuždegiminiais vaistais, masažais.

Kepenų ligos – taikoma specifinė gydymo schema, priklausomai nuo priežasties (virusai, alkoholis, riebalų kaupimasis ir pan.). Gali būti skiriami vaistai, preparatai kepenims ar kitos gydymo procedūros.

Kaip galite sau padėti?

Kai jaučiate diskomfortą ar lengvą skausmą dešiniajame šone, bet nėra aiškių pavojingų simptomų (karščiavimo, vėmimo, stipraus skausmo), galite pabandyti palengvinti savo būklę patys. Tačiau svarbu tai daryti atsakingai ir atidžiai stebėti simptomų eigą – jei skausmas nepraeina ar stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Patarimai, kaip sumažinti skausmą namų sąlygomis:

Ilsėkitės – fizinis poilsis padeda organizmui greičiau atsistatyti, ypač jei skausmas susijęs su raumenų pertempimu ar lengvais virškinimo sutrikimais.

Gerkite pakankamai vandens – tai ypač svarbu, jei įtariamas inkstų sudirgimas ar šlapimo takų uždegimas.

Venkite riebaus ir sunkaus maisto – jei skausmas galėtų būti susijęs su kepenimis ar tulžies pūsle, gali padėti mitybos koregavimas.

Šilumos kompresai – padeda sumažinti raumenų ar spazminį skausmą, tačiau negalima jų naudoti, jei įtariamas apendicitas ar ūmus uždegimas.

Nereceptiniai vaistai nuo skausmo – galima vartoti trumpalaikį poveikį turinčius vaistus (pvz., paracetamolį ar ibuprofeną), tačiau tik tuo atveju, jei nėra aiškių uždegimo požymių.

Svarbu neignoruoti kūno siunčiamų signalų. Jei net ir lengvas skausmas nepranyksta per 1–2 dienas, ar pradeda stiprėti arba atsiranda naujų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją. Kadangi šis simptomas gali būti įvairių ligų pradžia – svarbu nedelsti ir pasirūpinti savo sveikata laiku.

Šaltiniai:

Mandato C, Di Nuzzi A, Vajro P. Nutrition and Liver Disease. Nutrients. 2017 Dec 23;10(1):9. doi: 10.3390/nu10010009. PMID: 29295475; PMCID: PMC5793237.

Pouwels S, Sakran N, Graham Y, Leal A, Pintar T, Yang W, Kassir R, Singhal R, Mahawar K, Ramnarain D. Non-alcoholic fatty liver disease (NAFLD): a review of pathophysiology, clinical management and effects of weight loss. BMC Endocr Disord. 2022 Mar 14;22(1):63. doi: 10.1186/s12902-022-00980-1. PMID: 35287643; PMCID: PMC8919523.

Wang XJ, Malhi H. Nonalcoholic Fatty Liver Disease. Ann Intern Med. 2018 Nov 6;169(9):ITC65-ITC80. doi: 10.7326/AITC201811060. PMID: 30398639.

Saiman Y, Duarte-Rojo A, Rinella ME. Fatty Liver Disease: Diagnosis and Stratification. Annu Rev Med. 2022 Jan 27;73:529-544. doi: 10.1146/annurev-med-042220-020407. Epub 2021 Nov 22. PMID: 34809436; PMCID: PMC10074159.

Huang TD, Behary J, Zekry A. Non-alcoholic fatty liver disease: a review of epidemiology, risk factors, diagnosis and management. Intern Med J. 2020 Sep;50(9):1038-1047. doi: 10.1111/imj.14709. PMID: 31760676.