Kokia jodo nauda?

Jodas – tai vienas svarbiausių mikroelementų, kuris mūsų organizmui reikalingas kasdien. Nors jo reikia visai nedaug, jodo nauda yra itin didelė – šis mineralas tiesiogiai veikia skydliaukės veiklą, energijos lygį, medžiagų apykaitą ir net emocinę savijautą. Šiuolaikinėje mityboje jodo dažnai gauname per mažai, todėl vis daugiau žmonių susiduria su jo trūkumo požymiais, tokiais kaip nuovargis, silpnumas ar koncentracijos stoka. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra jodas, kokia yra jodo nauda organizmui, kokie požymiai išduoda jo trūkumą bei iš kur jo galima gauti.

Kas yra jodas?

Jodas – tai gyvybiškai svarbus mikroelementas, būtinas normaliai organizmo veiklai. Nors jo reikia nedideliais kiekiais, be jodo organizmas negali tinkamai funkcionuoti, nes šis mineralas dalyvauja svarbiuose biologiniuose procesuose. Pagrindinė jodo funkcija – skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) gamyba. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, energijos lygį bei daugelį kitų organizmo funkcijų. Kitaip tariant, jodas yra būtinas tam, kad organizmas galėtų efektyviai „valdyti“ savo energiją ir palaikyti bendrą pusiausvyrą.

Be to, žmogaus organizmas pats jodo negamina, todėl jo būtina gauti su maistu arba maisto papildais. Dėl šios priežasties jodas priskiriamas prie būtinųjų mikroelementų, kaip ir kiti mineralai – pavyzdžiui, magnis, kalis ar kalcis, kurie taip pat atlieka svarbų vaidmenį palaikant gerą savijautą. Jeigu organizmui trūksta jodo, pirmiausia nukenčia skydliaukės veikla, o tai gali turėti įtakos visam organizmui – nuo energijos stokos iki hormonų disbalanso.

Jodas: nauda organizmui

Jodo nauda organizmui yra tikrai plati – šis mikroelementas daro įtaką ne tik skydliaukės veiklai, bet ir bendrai savijautai ir energijai. Nors dažniausiai jodas siejamas su hormonais, jo poveikis apima kur kas daugiau organizmo funkcijų.

Skydliaukės veikla. Pagrindinė ir svarbiausia jodo funkcija – skydliaukės hormonų gamyba. Be pakankamo jodo kiekio organizmas negali pagaminti hormonų, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą. Dėl to gali sulėtėti organizmo procesai, atsirasti nuovargis, svorio pokyčiai ar bendras silpnumas

Energija ir medžiagų apykaita. Jodas prisideda prie normalios medžiagų apykaitos. Kai organizme jo pakanka, energija iš maisto yra panaudojama efektyviau, todėl jaučiamės žvalesni ir aktyvesni. Tuo tarpu jodo trūkumas dažnai pasireiškia nuolatiniu nuovargiu ar energijos stoka.

Nervų sistema ir smegenų veikla. Jodas yra itin svarbus nervų sistemai ir smegenų funkcijai. Jis padeda palaikyti koncentraciją, atmintį ir bendrą protinį aktyvumą. Ypač svarbu užtikrinti pakankamą jodo kiekį vaikams bei nėštumo metu, nes jis prisideda prie normalios smegenų raidos.

Odos, plaukų ir nagų būklė. Jodo nauda pastebima ir išoriškai – jis gali turėti teigiamos įtakos odos, plaukų ir nagų būklei. Esant pakankamam jodo kiekiui, odos būklė geresnė, plaukai stipresni, o nagai mažiau lūžinėja.

Jodo trūkumas: simptomai

Jodo trūkumas organizme gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie iš pradžių dažnai būna gana neryškūs ir lengvai priskiriami nuovargiui ar stresui. Kadangi jodas yra būtinas normaliai skydliaukės veiklai, jo stoka gali sulėtinti daugelį organizmo procesų ir paveikti bendrą savijautą. Dėl to žmogus gali jaustis nuolat pavargęs, stokoti energijos, sunkiau susikaupti ar pastebėti atminties pablogėjimą

Dažniausiai pasireiškiantys jodo trūkumo požymiai yra nuovargis, svorio augimas ar sunkumas jį kontroliuoti, šalčio netoleravimas (kai nuolat šalta net ir šiltoje aplinkoje), taip pat odos, plaukų ir nagų būklės pokyčiai – oda tampa sausesnė, plaukai silpnesni, nagai linkę lūžinėti. Taip pat gali sulėtėti medžiagų apykaita, dėl ko organizmas „dirba lėčiau“, atsiranda vangumas.

Ilgainiui jodo trūkumas gali turėti rimtesnių pasekmių, todėl svarbu laiku atkreipti dėmesį į šiuos signalus ir imtis veiksmų. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad gera savijauta priklauso ne tik nuo jodo – kiti mikroelementai, tokie kaip magnis, kalis, kalcis ir kiti, taip pat yra būtini energijai, nervų sistemai ir bendrai organizmo pusiausvyrai palaikyti. Todėl norint jaustis gerai, svarbu rūpintis visaverte, subalansuota mityba ir užtikrinti pakankamą visų reikalingų medžiagų kiekį.

Kur randamas jodas?

Jodas natūraliai randamas įvairiuose maisto produktuose, tačiau jo kiekis gali skirtis priklausomai nuo dirvožemio ir aplinkos sąlygų. Dėl šios priežasties ne visada lengva užtikrinti pakankamą jodo kiekį vien tik su maistu. Pagrindiniai jodo šaltiniai:

• Jūros gėrybės (žuvis, krevetės, dumbliai)
• Joduota druska
• Pieno produktai
• Kiaušiniai
• Kai kurios daržovės

Tačiau norint papildyti jodo kiekį, taip pat galima rinktis jodo maisto papildus. Juos patogu vartoti, ypač jei mityba nėra pakankamai įvairi arba nevartojate jūros gėrybių.

Kiek jodo reikia per dieną?

Nors jodas organizmui reikalingas nedideliais kiekiais, svarbu užtikrinti, kad jo kasdien gautume pakankamai. Jodo poreikis priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir tam tikrų fiziologinių būklių. Rekomenduojamos jodo paros normos:

Kūdikiai (0-12 mėn.) – apie 50 µg

Vaikai (1-6 m.) – apie 90 µg

Vaikai (7-12 m.) – apie 120 µg

Suaugusieji – apie 150 µg

Nėščiosios ir žindančios moterys – 200-250 µg

Svarbu suprasti, kad tiek jodo trūkumas, tiek jo perteklius gali turėti neigiamą poveikį organizmui. Todėl nereikėtų savarankiškai vartoti didelių jodo kiekių nepasitarus su gydytoju ar vaistininku. Tad jei kyla abejonių, ar su maistu gaunate pakankamai jodo, verta įvertinti savo mitybą arba pasikonsultuoti su specialistu dėl papildų vartojimo. O geriausia atlikti kraujo tyrimus, kad tiksliai nustatyti jodo kiekį.

Kada verta vartoti jodo papildus?

Nors jodo galima gauti su maistu, ne visais atvejais jo kiekis būna pakankamas. Todėl tam tikroms žmonių grupėms gali būti naudinga papildyti jodo atsargas maisto papildais. Jodo papildus verta apsvarstyti, jei:

• Mityboje trūksta jodo šaltinių (nevartojate žuvies ar jūros gėrybių)
• Naudojate paprastą valgomają druską vietoje joduotos
• Jaučiate galimus jodo trūkumo simptomus (nuovargį, silpnumą, koncentracijos stoką)
• Esate nėščia arba planuojate nėštumą
• Gyvenate regione, kur dirvožemyje yra mažai jodo

Papildai gali padėti užtikrinti reikiamą jodo kiekį, tačiau svarbu juos vartoti atsakingai. Prieš pradedant vartoti jodo papildus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku, ypač jei turite skydliaukės sutrikimų. Taip pat verta rinktis kokybiškus, patikimų gamintojų papildus ir laikytis nurodytų vartojimo rekomendacijų.

Ar galima perdozuoti jodo?

Nors jodas yra būtinas organizmui, jo perteklius gali būti ne mažiau žalingas nei trūkumas. Vartojant per didelius jodo kiekius, gali sutrikti skydliaukės veikla ir atsirasti įvairių sveikatos problemų. Per didelio jodo kiekio požymiai gali būti:

• Skydliaukės veiklos sutrikimai
• Širdies ritmo pokyčiai
• Nervingumas ar dirglumas
• Virškinimo sutrikimai

Ypač atsargiai jodo papildus turėtų vartoti žmonės, turintys skydliaukės ligų. Tokiais atvejais savarankiškas papildų vartojimas gali pabloginti situaciją. Svarbiausia – laikytis balanso. Jodo nauda organizmui atsiskleidžia tik tuomet, kai jo kiekis yra optimalus: nei per mažas, nei per didelis. Todėl visuomet rekomenduojama laikytis nurodytų dozių ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju.

Šaltiniai

• Delange F, Lecomte P. Iodine supplementation: benefits outweigh risks. Drug Saf. 2000 Feb;22(2):89-95. doi: 10.2165/00002018-200022020-00001. PMID: 10672891.

• Hughes K, Eastman C. Thyroid disease: Long-term management of hyperthyroidism and hypothyroidism. Aust J Gen Pract. 2021 Jan-Feb;50(1-2):36-42. doi: 10.31128/AJGP-09-20-5653. PMID: 33543160.

• Bleichrodt N, Shrestha RM, West CE, Hautvast JG, van de Vijver FJ, Born MP. The benefits of adequate iodine intake. Nutr Rev. 1996 Apr;54(4 Pt 2):S72-8. doi: 10.1111/j.1753-4887.1996.tb03901.x. PMID: 8700456.

• Zimmermann MB. Iodine requirements and the risks and benefits of correcting iodine deficiency in populations. J Trace Elem Med Biol. 2008;22(2):81-92. doi: 10.1016/j.jtemb.2008.03.001. Epub 2008 May 7. PMID: 18565420.

• Patey-Pirra S, Keriel-Gascou M, Borson-Chazot F. Bénéfices et risques d'une supplémentation en iode des femmes enceintes: une revue des études observationnelles et expérimentales en régions de carence iodée légère à modérée [Benefits and risks of iodine supplementation during pregnancy: a review of observational and experimental studies in mild-to-moderate iodine deficiency areas]. Rev Epidemiol Sante Publique. 2014 Feb;62(1):65-74. French. doi: 10.1016/j.respe.2013.08.004. Epub 2013 Dec 31. PMID: 24387864.

• Bertinato J. Iodine nutrition: Disorders, monitoring and policies. Adv Food Nutr Res. 2021;96:365-415. doi: 10.1016/bs.afnr.2021.01.004. Epub 2021 Feb 24. PMID: 34112358.