Jodo šaltiniai

Kodėl jodas svarbus organizmui?

Nors jodas dažnai minimas kalbant apie skydliaukę, jo vaidmuo organizme yra gerokai platesnis. Paprastai tariant, jis padeda „užkurti“ ir palaikyti daugelį kasdienių organizmo procesų, nuo energijos iki koncentracijos. Bet pirmiausia, jodas yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą – tai reiškia, kaip greitai organizmas naudoja energiją, kaip veikia širdis, net kaip jaučiatės dienos metu. Kai jodo pakanka, organizmas veikia sklandžiau, o jo trūkstant gali atsirasti vangumas ar energijos stoka.

Be to, jodas svarbus ir:

Energijos lygiui – padeda palaikyti normalią medžiagų apykaitą;

Smegenų veiklai – prisideda prie koncentracijos ir atminties;

Nervų sistemai – svarbus bendrai savijautai ir emocinei pusiausvyrai;

Vaikų augimui ir vystymuisi – ypač svarbus nėštumo ir ankstyvos vaikystės metu.

Kiek jodo reikia per dieną?

Suaugusiems – apie 150 µg (mikrogramų) per dieną;

Nėščiosioms ir žindančioms moterims – apie 200-250 µg per dieną;

Vaikams – maždaug 90-120 µg per dieną (priklausomai nuo amžiaus).

Kodėl svarbu ne per mažai ir ne per daug jodo?

Su jodu galioja paprasta taisyklė – svarbu balansas.

Per mažai jodo → gali sulėtėti medžiagų apykaita, atsirasti nuovargis, taip pat gali sukelti hipotirozę.

Per daug jodo → vėlgi gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą – sukelti hipertirozę.

Todėl papildus verta rinktis atsakingai, ypač jei jau vartojate kitus produktus ar turite skydliaukės sutrikimų.

Ar galima gauti pakankamai jodo su maistu?

Dalis žmonių pakankamą kiekį gauna su maistu, tačiau tai pavyksta ne visiems. Jei mityba nėra labai įvairi arba vengiate jūros produktų, jodo gali trūkti. Tokiais atvejais praverčia papildomi jodo šaltiniai – svarbu tik pasirinkti tinkamą formą ir dozę pagal savo poreikius. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad net ir valgant „teisingai“, jodo kiekis maiste gali svyruoti – jis priklauso nuo dirvožemio, produktų kilmės ir net maisto ruošimo būdo. 

Natūralūs jodo šaltiniai

Be jokios abejonės, lengviausias būdas gauti jodo – su maistu. Daugiausia jodo turi:

• Jūros žuvis (pavyzdžiui, menkė, lašiša);
• Jūros gėrybės (krevetės, dumbliai);
• Joduota druska – vienas paprasčiausių kasdienių šaltinių;
• Pieno produktai ir kiaušiniai (mažesniais kiekiais).

Jei jūsų mityboje reguliariai yra šių produktų – tikėtina, kad jodo gaunate pakankamai. Tačiau jei žuvį valgote retai arba vengiate tam tikrų produktų, vien maisto gali neužtekti.

Jodo papildai

Jodo papildai – tai paprastas būdas pasirūpinti savo organizmu – ypač jei mityba ne visada ideali ar jūros produktai jūsų racione pasirodo retai. Jodo papildai būna kelių formų, tad galima lengvai rasti sau patogiausią variantą. Lašai dažnai pasirenkami dėl paprasto dozavimo – juos lengva pritaikyti pagal individualų poreikį. Tabletės ar kapsulės tinka tiems, kurie mėgsta aiškią rutiną ir nori greito, patogaus sprendimo kasdienai. Taip pat yra ir tirpalai – priklausomai nuo paskirties, jie naudojami tiek vidiniam vartojimui, tiek išoriškai. 

Kada verta rinktis papildus?

Nors teoriškai jodo galime gauti su maistu, praktikoje tai pavyksta ne visada. Papildai dažniausiai reikalingi, kai:

• mityboje mažai žuvies ar jūros gėrybių;
• nevartojama joduota druska;
• yra padidėjęs poreikis (pavyzdžiui, nėštumo metu);
• norisi tiksliai kontroliuoti gaunamą mineralo kiekį.

Pavyzdžiui, nėštumo ir žindymo laikotarpiu dažnai rekomenduojama papildomai vartoti apie 150 µg jodo per dieną, nes vien su maistu jo gali nepakakti.

Jodo kaina: kaip išsirinkti gerą papildą?

Renkantis jodo papildus, galite pastebėti, kad jų kainos skiriasi. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad visi produktai panašūs, tačiau jodo kaina priklauso nuo kelių svarbių dalykų. Pirmiausia – nuo formos: paprasti tirpalai dažniausiai pigesni, o tabletės, kapsulės ar kompleksiniai papildai kainuoja daugiau. Taip pat svarbi dozė ir koncentracija – kuo daugiau jodo vienoje porcijoje ar visoje pakuotėje, tuo kaina dažniausiai aukštesnė. Įtakos turi ir sudėtis – produktai su papildomais ingredientais ar iš natūralių šaltinių (pavyzdžiui, jūros dumblių) dažnai kainuoja daugiau. Galiausiai, svarbus ir gamintojas bei kokybė – patikimi prekių ženklai siūlo aukštesnės kokybės produktus, o tai atsispindi ir kainoje. Todėl verta žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į tai, ką už ją iš tikrųjų gaunate.

Kaip išsirinkti jodo papildus?

Pirmas žingsnis – įvertinti, kam jums reikalingas jodas: kasdieniam vartojimui (profilaktiškai), padidėjusiam poreikiui (pavyzdžiui, nėštumo metu) ar galbūt įtariate, kad su maistu jo gaunate per mažai. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į dozę. Tai vienas svarbiausių kriterijų. Ant pakuotės visada rasite, kiek jodo yra vienoje porcijoje (µg). 150 µg – dažniausiai tinkama suaugusiam žmogui vartoti kasdien, o didesnės dozės – tik esant poreikiui ir pasitarus su gydytoju. Atminkite, daugiau nereiškia geriau. Per didelis jodo kiekis gali būti ne mažiau pavojingas nei jo trūkumas.

Jodo papildai būna kelių formų – ir čia verta rinktis tai, kas jums patogiausia. Galite rinktis tabletes, kapsules ar lašus. Na ir galiausiai, pasirinkite sudėtį. Jodas papilduose gali būti skirtingos kilmės. Kalio jodidas yra dažnai naudojama, gerai pasisavinama forma, Jūros dumbliai (kelpas) – natūralesnis variantas. Abi gali būti tinkamos – svarbiausia, kad ant pakuotės būtų aiškiai nurodyta, kiek jodo gaunate.

Kiti svarbūs mineralai

Nors jodas yra labai svarbus, gerai savijautai reikalingas ne vien jis – organizmui svarbus įvairių mineralų balansas. Štai kiti mineralai, kurie taip pat labai svarbūs mūsų organizmui:

Selenas – svarbus skydliaukės veiklai, padeda organizmui įsisavinti panaudoti jodą. Taip pat veikia kaip antioksidantas – saugo ląsteles nuo pažeidimų ir prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo;

Cinkas – prisideda prie normalios imuninės funkcijos, padeda palaikyti sveiką odą, plaukus ir nagus. Jis taip pat svarbus hormonų balansui ir medžiagų apykaitai;

Geležis – būtina energijos gamybai ir deguonies pernešimui organizme. Jos trūkumas dažnai pasireiškia nuovargiu, silpnumu ar sumažėjusiu darbingumu;

Magnis – padeda nervų sistemai veikti sklandžiai, mažina įtampą ir nuovargį. Taip pat svarbus raumenų funkcijai ir kokybiškam miegui;

Kalcis – reikalingas stipriems kaulams ir dantims, taip pat dalyvauja raumenų susitraukime ir nervinių impulsų perdavime;

Kalis – padeda palaikyti normalią širdies ir raumenų veiklą bei skysčių balansą organizme. Taip pat svarbus raumenų veiklai;

Varis – prisideda prie energijos apykaitos, nervų sistemos veiklos ir padeda organizmui įsisavinti geležį.

Visi šie mineralai veikia kaip komanda – vieno trūkumas gali turėti įtakos kitų veiklai, todėl svarbu pasirūpinti ne tik pakankamu jodo kiekiu, bet ir bendra organizmo mikroelementų pusiausvyra.