Pirmosios pagalbos žingsniai apsinuodijus maistu.

2025 m. rugsėjo 2 d., antradienis

Apsinuodijimas maistu – tai dažnas ir itin nemalonus sveikatos sutrikimas, su kuriuo gali susidurti kiekvienas. Nesvarbu, kur ir ką valgėte – jei maiste buvo bakterijų, virusų ar toksinų, organizmas į tai greitai sureaguos. Dėl netinkamos higienos, neteisingo produktų laikymo ar pasibaigusio galiojimo maistas gali tapti pavojingas ir sukelti rimtų simptomų – nuo lengvo pykinimo iki stipraus viduriavimo ir dehidratacijos.

Ypač vasaros metu, kai šiluma spartina mikroorganizmų dauginimąsi, apsinuodijimo maistu rizika išauga, todėl svarbu žinoti ne tik, kaip to išvengti, bet ir kaip greitai suteikti pirmąją pagalbą, kai simptomai jau pasireiškė. Šiame straipsnyje aptarsime kas sukelia apsinuodijimą maistu ir kaip jis pasireiškia, ką daryti apsinuodijus, kada būtina kreiptis į gydytoją bei kokie produktai ir preparatai gali padėti greičiau pasijusti geriau.

Kas sukelia apsinuodijimą maistu?

Apsinuodijimas maistu – nemaloni, bet ganėtinai dažna problema, kurią dažniausiai sukelia į organizmą patekę patogeniniai mikroorganizmai ar jų toksinai. Pastarieji slypi blogai apdorotame ar jau pasibaigusio galiojimo maiste. Taip pat svarbi higiena – nešvarios rankos, nevalyti paviršiai ar netinkamas produktų laikymas gali tapti pavojingų bakterijų atsiradimo priežastimi.

Dažniausi apsinuodijimų kaltininkai – bakterijos, tokios kaip Salmonella, E. coli, Listeria ar Campylobacter. Jos dažniausiai slepiasi žaliame maiste, kiaušiniuose, paukštienoje ar net šaldytuose produktuose. Virusai, tokie kaip norovirusas ar rotavirusas, ypač lengvai plinta uždarose patalpose, per nešvarų vandenį ar paviršius. Tuo tarpu tam tikri toksinai gali susidaryti tiesiog stovint maistui kambario temperatūroje. Neretai apsinuodijimas kyla dėl paprasčiausių klaidų – neplautų rankų, kryžminės taršos (bakterijų ar kitų mikroorganizmų patekimas nuo vieno maisto produkto ant kito) ar pakartotinio maisto šildymo.

Apsinuodijimo rizika ypač išauga šiltuoju metų laiku. Aukšta temperatūra – puiki terpė bakterijoms daugintis, ypač jei maistas ilgai laikomas šilumoje. Mėsa, žuvis ar kiaušiniai – šie produktai ypač jautrūs. Vasarą atsipalaidavę dažnai pamirštame higienos taisykles, todėl net iš pažiūros nekaltas užkandis gamtoje gali baigtis nemaloniais simptomais. Norint išvengti tokių situacijų, būtina ne tik rinktis kokybišką maistą, bet ir užtikrinti jo saugų laikymą bei tinkamą paruošimą.

Apsinuodijimas maistu: simptomai

Apsinuodijimo maistu simptomai dažniausiai pasireiškia nuo kelių valandų iki kelių dienų po užkrėsto maisto ar gėrimų suvartojimo. Simptomų intensyvumas gali priklausyti nuo to, kas sukėlė apsinuodijimą – bakterijos, virusai ar toksinai – bei nuo kiekvieno žmogaus imuninės sistemos stiprumo. Dažniausi simptomai:

Pykinimas ir vėmimas – vieni pirmųjų požymių, kurie gali pasireikšti per 2-6 val. nuo užkrėsto maisto suvartojimo.

Viduriavimas – skystos arba dažnos išmatos, kartais su gleivėmis ar krauju (jei apsinuodijimą sukėlė bakterijos kaip E. coli ar salmonelės).

Pilvo skausmas ir spazmai – dažniausiai jaučiamas aplink bambą ar apatinę pilvo dalį.

Bendras silpnumas, nuovargis, galvos skausmas.

Pakilusi kūno temperatūra – ne visada, bet būdingas simptomas infekcinės kilmės apsinuodijimui.

Kada simptomai pavojingi?

Būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei viduriavimas ar vėmimas tęsiasi ilgiau nei 2 dienas, atsiranda kraujo išmatose ar vėmaluose, temperatūra viršija 38,5 °C, pasireiškia dehidratacijos požymiai: sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, mieguistumas, sumišimas. Taip pat jei apsinuodijęs yra vaikas, vyresnio amžiaus ar sergantis žmogus.

Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu – ką daryti?

Kai pasireiškia pirmieji apsinuodijimo maistu simptomai, svarbiausia – kuo greičiau sumažinti organizmo apkrovą ir padėti jam atsikratyti toksinų. Nors dauguma atvejų gali būti suvaldyti namuose, kai kurie reikalauja ir skubios medicininės pagalbos. Bet visų pirma, svarbu užtikrinti ramybę ir poilsį. Sėdėkite arba gulėkite, nes organizmas patiria stresą dėl dehidratacijos ir silpnumo. Venkite bet kokio fizinio aktyvumo – organizmui reikia energijos kovai su užkratu.

Taip pat gerkite daug skysčių. Organizmui netekus daug skysčių per vėmimą ar viduriavimą, svarbu nedelsiant juos atstatyti. Gerkite nedideliais gurkšneliais: vandenį, silpną ramunėlių arbatą, elektrolitų tirpalus. O pasitarus su gydytoju arba vaistininku galite vartoti ir priemones nuo viduriavimo. Be to, galite naudoti aktyvintą anglį. Pastaroji padeda surišti toksinus žarnyne ir greičiau juos pašalinti.

Jei pasireiškia stiprus viduriavimas – svarbu palaikyti žarnyno veiklą. Gali būti naudingi probiotikai, elektrolitai ar žarnyno barjerą palaikantys papildai, padedantys atsistatyti po apsinuodijimo. Žarnyno pusiausvyrai atkurti galite įsigyti ECOSH ECOBIOTIC kapsulių. O valgykite tik tuomet, kai jūsų organizmas bus tam pasiruošęs. Pirmąsias 12-24 val. geriausia visiškai susilaikyti nuo maisto, ypač jei vėmimas stiprus. Vėliau galima vartoti: ryžių košę, džiūvėsius, bananus, virtus obuolius, bulvių košę be riebalų. Pirmosiomis valandomis venkite pieno produktų, nes jie gali paskatinti viduriavimą, saldaus maisto, vaisių sulčių, gazuotų gėrimų – jie gali dirginti skrandį.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma apsinuodijimo maistu atvejų praeina per kelias dienas, yra situacijų, kai būtina nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos. Kai kurie simptomai rodo sunkesnę infekciją arba komplikacijas, kurių negalima ignoruoti. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei:

- Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 48 val.

- Išmatose yra kraujo ar gleivių.

- Kūno temperatūra pakyla virš 38,5 °C ir neišnyksta.

- Vėmimas nesiliauja ir žmogus negali išlaikyti skysčių.

- Pasireiškia stiprus galvos svaigimas, mieguistumas, sąmonės pritemimas.

- Apsinuodijimą patyrė: vaikas (ypač <5 m.), vyresnio amžiaus žmogus, nėščioji ar asmuo su susilpnėjusia imunine sistema (pavyzdžiui, sergantis cukriniu diabetu, onkologine liga).

- Simptomai staiga stiprėja, nepaisant pirmosios pagalbos priemonių.

Ką svarbu pasakyti gydytojui ar skubios pagalbos specialistui?

Kreipiantis medicininės pagalbos labai svarbu pasakyti ką valgėte pastaruoju metu (ypač neįprasto ar abejotino), kada prasidėjo simptomai, kiek laiko jaučiatės blogai ir kokios yra pasekmės (kiek vėmėte, viduriavote), ką jau bandėte daryti – ar vartojote vaistų, anglies, elektrolitų.

Mitybos patarimai ir papildai po apsinuodijimo maistu

Atsistatymas po apsinuodijimo maistu – tai procesas, kurio metu svarbu padėti organizmui atkurti skysčių, elektrolitų ir mikrofloros pusiausvyrą. Tinkama mityba ir kruopščiai parinkti papildai pagreitina gijimą, gerina bendrą savijautą, padeda išvengti pasikartojančio virškinimo sutrikimo. Pirmąsias 24 valandas geriausia vartoti tik skysčius. Tai gali būti vanduo, sultinys, ramunėlių, pankolių ar mėtų arbata. Pastarosios ramina virškinamąjį traktą. Taip pat svarbūs ir elektrolitų tirpalai. Jie padeda atkurti mineralų balansą, ypač jei buvo stiprus viduriavimas ar vėmimas.

Praėjus 24 valandoms valgykite lengvai virškinimą maistą. Tinka ryžių košė be pieno, virti arba trinti bananai, džiūvėsiai, skrudinta balta duona, virti obuoliai ar virtos bulvės be sviesto, sultiniai, liesa mėsa. Tačiau svarbu vengti pieno produktų, žalių daržovių, riebių, aštrių patiekalų, taip pat cukraus, gazuotų gėrimų, kavos.

Kaip jau minėjome, po apsinuodijimo ypač svarbu atstatyti žarnyno mikrobiotą, kuri apsaugo nuo naujų infekcijų ir padeda virškinimui. Tam galite įsigyti probiotikų. Be to, atsistatymo laikotarpiu venkite greito grįžimo prie įprasto raciono, stebėkite virškinimą – jei atsinaujina pykinimas ar skausmas, vėl vartokite tik skysčius, ir gerkite pakankamai vandens viso sveikimo metu. Po sunkaus apsinuodijimo pilnai atsistatyti gali prireikti iki 7 dienų.

Šaltiniai:

Lawrence DT, Dobmeier SG, Bechtel LK, Holstege CP. Food poisoning. Emerg Med Clin North Am. 2007 May;25(2):357-73; abstract ix. doi: 10.1016/j.emc.2007.02.014. PMID: 17482025.

Abou-Zeid, Abou-Zeid A, El-Sherbenny MR. Bacterial food-poisoning. Zentralbl Bakteriol Parasitenkd Infektionskr Hyg. 1975;130(4):314-33. doi: 10.1016/s0044-4057(75)80025-6. PMID: 173111.