Šilumos smūgis: kaip atpažinti ir suteikti pirmąją pagalbą?

Karštomis vasaros dienomis daugelis mūsų mėgaujasi saule, poilsiu gamtoje ar aktyvia veikla lauke. Tačiau būtent šiuo metų laiku padažnėja vienas pavojingiausių sveikatos sutrikimų – šilumos smūgis. Tai nėra paprastas perkaitimas – šilumos smūgis yra rimta, gyvybei pavojinga būklė, kai organizmo termoreguliacijos sistema nebesugeba susidoroti su karščiu, o kūno temperatūra pavojingai pakyla.

Dažniausiai šilumos smūgis ištinka tuomet, kai žmogus ilgai būna karštoje, drėgnoje aplinkoje, ypač jei jis dėvi netinkamus drabužius, negeria pakankamai skysčių ar atlieka fizinį darbą lauke. Pavojus dar didesnis vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie turi širdies ar kraujagyslių ligų. Be to, svarbu žinoti, kad šilumos smūgis vaikui gali ištikti daug greičiau nei suaugusiam, o simptomai ne visada būna akivaizdūs. Todėl būtina žinoti, kaip atpažinti pirmuosius požymius, kaip greitai suteikti pagalbą, ir svarbiausia – kaip jo išvengti.

Taigi, šiame straipsnyje aptarsime kas yra šilumos smūgis ir kodėl jis pavojingas, kokie yra pagrindiniai simptomai, ką daryti, jei įtariate šilumos smūgį sau ar kitam asmeniui, kaip padėti vaikui perkaitus bei kokių prevencinių priemonių imtis norint išvengti šios būklės.

Kas yra šilumos smūgis ir kuo jis pavojingas?

Šilumos smūgis – tai ūmi, pavojinga sveikatos būklė, atsirandanti tuomet, kai organizmas perkaista ir nebesugeba efektyviai reguliuoti savo vidaus temperatūros. Normali kūno temperatūra svyruoja apie 36,6-37°C. Tačiau ištikus šilumos smūgiui, ji gali šoktelėti iki 40°C ar net daugiau, sukeldama rimtus pažeidimus vidaus organams, o kritiniais atvejais – net mirtį.

Kaip šilumos smūgis vystosi?

Kai organizmas veikiamas aukštos aplinkos temperatūros, ypač esant didelei drėgmei, jis stengiasi atvėsti prakaituodamas. Tačiau jei asmuo dėvi sandarius drabužius, nevartoja pakankamai skysčių, yra fiziškai aktyvus saulėje, o aplinkos oras yra karštas ir nevėdinamas, prakaitavimo mechanizmas nebesusitvarko, o kūno temperatūra pradeda pavojingai kilti. 

Kodėl ši būklė tokia pavojinga?

Temperatūrai pasiekus 40°C, vyksta gyvybiškai svarbių organų pažeidimas. Jei greitai nesiimama tinkamų veiksmų kūno temperatūrai sumažinti, šilumos smūgis gali sukelti smegenų ar kitų gyvybiškai svarbių organų patinimą, o tai gali sukelti negrįžtamas pasekmes.

Kuo skiriasi šilumos smūgis nuo saulės smūgio?

Nors abu terminai labai panašūs ir dažnai painiojami, šilumos smūgis nebūtinai susijęs tik su tiesiogine saulės spinduliuote. Jis gali ištikti ir pavėsyje ar net uždaroje patalpoje, kur karšta ir tvanku. Tuo tarpu saulės smūgis dažniausiai susijęs su per ilgu buvimu po saule, ypač be galvos apdangalo ar nenaudojant veido apsaugos nuo saulės. Daugiau apie saulės smūgį ir jo simptomus galite perskaityti čia: https://www.gintarine.lt/saules-smugio-simptomai-ka-daryti

Pagrindiniai šilumos smūgio simptomai

Laiku atpažinti šilumos smūgio požymiai gali išgelbėti gyvybę. Dažnai simptomai prasideda nepastebimai, bet gali greitai progresuoti iki pavojingų komplikacijų. Ypač svarbu žinoti, kad žmogus gali neprakaituoti net esant aukštai temperatūrai, nes šilumos smūgio metu organizmo gebėjimas vėsintis gali būti sutrikęs. Būdingi šilumos smūgio simptomai:

- Labai aukšta kūno temperatūra – dažnai virš 40°C.

- Sausa, karšta oda – ypač jei neprakaituoja.

- Veido paraudimas, ypač skruostų ir kaklo srityje.

- Galvos skausmas, svaigimas.

- Pykinimas ar vėmimas.

- Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas.

- Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija).

- Sumišimas, vangumas, neadekvatus elgesys.

- Sąmonės sutrikimai ar praradimas, galimi traukuliai.

Kaip pasireiškia šilumos smūgis vaikui?

Vaikų organizmas dar nevisiškai subrendęs efektyviai reguliuoti temperatūrą, todėl jie ypač pažeidžiami. Net ir būdami pavėsyje ar automobilyje karštą dieną, vaikai gali greitai perkaisti. Šilumos smūgis vaikui gali pasireikšti šiais simptomais: 

- Verkia, bet be ašarų.

- Išblyškusi arba intensyviai paraudusi oda.

- Karšta, bet sausa oda (be prakaito).

- Vangumas, mieguistumas arba neįprastas dirglumas.

- Sumažėjęs šlapinimasis.

- Atsisakymas gerti ar valgyti.

Jei pastebite šiuos simptomus, nedelsdami veikite – vaikams šilumos smūgis gali progresuoti itin greitai.

Kada reikalinga neatidėliotina pagalba?

Kreipkitės į medikus, jei:

- žmogaus kūno temperatūra viršija 39,5-40°C,

- jis neprakaituoja net esant karščiui,

- netenka sąmonės ar negali aiškiai kalbėti,

- pradeda traukuliai, krenta kraujospūdis,

- simptomai negerėja per 15-30 min., nepaisant vėsinimo.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą ištikus šilumos smūgiui?

Greita reakcija – gyvybiškai svarbi. Pastebėjus šilumos smūgio požymius, svarbiausias tikslas – nedelsiant sumažinti kūno temperatūrą ir užtikrinti, kad organizmas atgautų pusiausvyrą. Svarbu nešvaistyti laiko laukiant, ar simptomai praeis savaime – šioje situacijoje delsimas gali būti pavojingas. Pirmosios pagalbos veiksmai žingsnis po žingsnio:

Perkelkite į vėsią vietą. Nedelsdami nuveskite ar nuneškite žmogų į pavėsį, patalpą su kondicionieriumi ar bent gerai vėdinamą patalpą. Atlaisvinkite arba nuimkite perteklinius rūbus.

Pradėkite aktyvų vėsinimą. Uždėkite drėgnus, vėsius rankšluosčius ant kaklo, pažastų, kirkšnių. Jei įmanoma – naudokite ventiliatorių ar vėdinkite rankiniu būdu. Esant galimybei – dušas ar vonia su vėsiu (ne šaltu) vandeniu. Venkite ledo tiesiogiai ant odos, kad nepažeistumėte audinių.

Suteikite skysčių. Jei žmogus sąmoningas, duokite gerti vandenį ar elektrolitų tirpalą. Tačiau neverskite gerti, jei žmogus apsvaigęs ar sunkiai nuryja.

Stebėkite būklę. Jei temperatūra nesumažėja per 15-20 minučių, būtina kviesti greitąją pagalbą. Nedelskite, jei žmogus nualpo, nesiorientuoja, dreba ar jį ištiko traukuliai.

Pirmoji pagalba vaikui

Nedelsdami išneškite iš karštos aplinkos (pavyzdžiui, įkaitusio automobilio ar vežimėlio). Vėsinkite drungnu vandeniu, galite purkšti vandenį ar naudoti vėsius kompresus. Duokite gerti nedideliais gurkšneliais vandens su elektrolitais. Tačiau nereikėtų duoti vaistų nuo temperatūros, ir jokiu būdu neapvyniokite šaltu rankšluosčiu ar nedėkite jo į ledinį vandenį – tai gali sukelti šoką. Be to, nuolat stebėkite simptomus, net jei jie laikinai pagerėja – pavojus gali atsinaujinti.

Prevencija: kaip išvengti šilumos smūgio?

Šilumos smūgio galima išvengti – ir tai visada geriau nei gydymas. Tinkamos prevencinės priemonės padeda apsaugoti tiek suaugusius, tiek vaikus nuo pavojingo organizmo perkaitimo. Vasarą ypač svarbu planuoti savo veiklą atsakingai, pasirūpinti apsauga nuo saulės bei pakankamu skysčių kiekiu.

Venkite karščiausių dienos valandų. Stenkitės neiti į lauką tarp 12-16 val., kai saulė intensyviausia. Jei privalote būti lauke – ieškokite pavėsio, dažnai ilsėkitės, ir nepervarkite.

Dėvėkite tinkamus drabužius. Rinkitės šviesius, lengvus, orui pralaidžius drabužius. Nešiokite kepurę ar skrybėlę – tai ypač svarbu vaikams. Naudokite akinius nuo saulės ir drabužius su UV apsauga, jei įmanoma.

Naudokite apsaugos nuo saulės priemones. Kūno apsauga nuo saulės padeda ne tik išvengti nudegimų, bet ir apsaugo odą nuo perkaitimo. Tepkite atviras kūno vietas prieš einant į lauką ir kartokite kas 2-3 val.

Vartokite pakankamai skysčių. Gerkite vandens dar nepajutus troškulio, kadangi troškulys jau yra dehidratacijos požymis. O ilgai būnant saulėje ar sportuojant, naudinga gerti elektrolitų balansą atstatančius tirpalus.

Ypatingai saugokite vaikus. Niekada nepalikite vaikų automobilyje, net ir trumpam. Užtikrinkite, kad vaikai neužsiimtų sunkia fizine veikla saulėje ar dideliame karštyje. Leiskite žaisti pavėsyje, o po aktyvumo vaikams labai svarbu pailsėti ir atsigerti, kad gautų pakankamai skysčių. Naudokite specialias vaikiškas priemones nuo saulės, o taip pat uždėkite vaikams galvos apdangalus.

Prevencija – tai stipriausias ginklas prieš šilumos smūgį. Tinkamos apsaugos priemonės, subalansuotas poilsis ir sąmoningas elgesys karštu oru gali padėti išvengti pavojingų situacijų tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Šaltiniai:

• Zhang Z, Wu X, Zou Z, Shen M, Liu Q, Zhangsun Z, Zhao H, Lei W, Wang Z, Dong Y, Yang Y. Heat stroke: Pathogenesis, diagnosis, and current treatment. Ageing Res Rev. 2024 Sep;100:102409. doi: 10.1016/j.arr.2024.102409. Epub 2024 Jul 8. PMID: 38986844.

• Bouchama A, Knochel JP. Heat stroke. N Engl J Med. 2002 Jun 20;346(25):1978-88. doi: 10.1056/NEJMra011089. PMID: 12075060.

• Peiris AN, Jaroudi S, Noor R. Heat Stroke. JAMA. 2017 Dec 26;318(24):2503. doi: 10.1001/jama.2017.18780. PMID: 29279936.

• Barletta JF, Palmieri TL, Toomey SA, AlShamsi F, Stearns RL, Patanwala AE, Siparsky NF, Badjatia N, Schultz B, Breighner CM, Bruno E, Harrod CG, Trevilian T, Braz de Carvalho L, Houser J, Harahus JM, Liu Y, Swoboda R, Ruhato Banguti P, Bailey H. Society of Critical Care Medicine Guidelines for the Treatment of Heat Stroke. Crit Care Med. 2025 Feb 1;53(2):e490-e500. doi: 10.1097/CCM.0000000000006551. Epub 2025 Feb 21. PMID: 39982186.

• Bouchama A, Abuyassin B, Lehe C, Laitano O, Jay O, O'Connor FG, Leon LR. Classic and exertional heatstroke. Nat Rev Dis Primers. 2022 Feb 3;8(1):8. doi: 10.1038/s41572-021-00334-6. PMID: 35115565.