Vabzdžių įkandimai: Ką daryti, jei po išvykos į gamtą atsirado odos sudirgimų

Šiltuoju metų laiku ar keliaujant į gamtą dažnas susiduria su tokiais nemalonumais kaip vabzdžių įkandimai. Nesvarbu, ar tai būtų poilsis prie ežero, žygis miške, ar vakaras su draugais kieme – uodai, mašalai, bitės, širšės ir kiti vabzdžiai gali sugadinti net gražiausią dieną. Dažniausiai įkandimai sukelia tik nedidelį odos sudirgimą, paraudimą ir niežėjimą, tačiau kai kuriais atvejais reakcija gali būti stipresnė – lydima patinimo, skausmo ar net alergijos požymių.

Svarbu žinoti, kad vabzdžių įkandimai ir įgėlimai skiriasi: kai kurie vabzdžiai, kaip uodai ar blakės, pažeidžia odą maitindamiesi krauju, o kiti, kaip bitės ar širšės, įleidžia nuodus, galinčius sukelti stiprią reakciją. Abiem atvejais svarbu imtis tinkamų veiksmų, kad sumažintume diskomfortą ir išvengtume komplikacijų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti vabzdžių įkandimus ir įgėlimus, kokia pirmoji pagalba veiksmingiausia, kokius produktus verta turėti namų vaistinėlėje bei kaip išvengti šių nemalonumų ateityje.

Su kokiais vabzdžiais galime susidurti gamtoje?

Išvykos į gamtą suteikia daug malonumo, tačiau kartu ir didina tikimybę susidurti su įvairiais vabzdžiais. Jie gali būti ne tik įkyrūs, bet ir sukelti odos sudirgimus, alergines reakcijas ar net perduoti ligas. Tačiau žinodami su kokiais vabzdžiais galime susidurti – galime geriau pasiruošti ir apsisaugoti.

Uodai. Tai bene labiausiai pažįstami ir įkyriausi vasaros vabzdžiai. Uodų patelės maitinasi krauju, todėl jų įkandimai sukelia paraudimą, niežėjimą ir patinimą. Nors daugeliu atvejų reakcija yra lengva, kai kuriems žmonėms ji būna itin stipri – gali parausti didelis odos plotas, atsirasti pūslelių. Uodai aktyviausi vakare ir naktį, ypač netoli stovinčio vandens telkinių ar drėgnų vietų.

Mašalai ir mašalėliai. Šie smulkūs, bet labai atkaklūs vabzdžiai dažnai sutinkami prie upių, ežerų ar miškuose. Jų įkandimai gali būti skausmingesni nei uodų, o reakcija – stipresnė. Dažnai aplink įkandimo vietą susiformuoja patinęs, paraudęs plotas, kuris gyja lėčiau. Mašalai aktyvūs dienos metu ir mėgsta drėgnas, tamsias vietas.

Bitės, širšės ir vapsvos. Šių vabzdžių įgėlimai gali būti itin skausmingi ir pavojingi alergiškiems žmonėms. Paprastai reakcija apsiriboja vietiniu patinimu, paraudimu ir skausmu, tačiau galima ir stipri alerginė reakcija (anafilaksija), kuri gali kelti pavojų gyvybei. Bitės dažniausiai gina savo lizdus ir gėles, o širšės bei vapsvos ieško maisto šaltinių, todėl jas ypač vilioja saldūs gėrimai ir vaisiai.

Skruzdės. Dauguma skruzdžių žmonėms nėra pavojingos, tačiau kai kurios rūšys, pavyzdžiui, raudonosios skruzdės, gali įkąsti ir suleisti rūgšties, sukeldamos deginimo pojūtį ir vietinį sudirgimą.

Erkės. Šių parazitų įsisiurbimas gali būti daug pavojingesnis už kitų vabzdžių įkandimus. Erkės gali perduoti Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Jos aktyvios nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, ypač aukštoje žolėje, krūmuose ir miško paklotėje.

Blakės. Šie vabzdžiai dažniausiai aptinkami patalpose, tačiau kartais su jų įkandimais galima susidurti ir kelionėse ar stovyklavietėse. Jie pasireiškia mažų raudonų dėmelių grupėmis ar eilėmis, dažniausiai ant rankų, kojų, kaklo.

Pirmoji pagalba po įkandimo ar įgėlimo

Tinkama ir greita reakcija po vabzdžio įkandimo ar įgėlimo gali padėti sumažinti nemalonius simptomus. Vos tik pastebėję įkandimą, pirmiausia nuplaukite pažeistą vietą švariu vandeniu ir muilu. Taip pašalinsite vabzdžio seiles, nuodus ar kitus dirgiklius, galinčius sukelti uždegimą. Jei įgėlė bitė, būtina pašalinti geluonį – geriausia tai padaryti ne spaudžiant, o braukiant bukesniu daiktu.

Įkandimo ar įgėlimo vietą padės nuraminti ledas arba šaltas kompresas. Laikykite jį 10-15 minučių, darant pertraukas, kad sumažėtų patinimas, skausmas ir deginimo pojūtis. Po to galima naudoti ir specialias priemones po įkandimo – gelį su mentoliu, antihistamininius gelius, purškalus ar šaldančius pieštukus, kurie greitai palengvina niežėjimą ir sudirginimą. Ir nors labai norisi, stenkitės nesikasyti pažeistos vietos – taip išvengsite odos pažeidimų ir bakterijų patekimo. Vis dėlto, jei įkandimo ar įgėlimo vieta ima sparčiai tinti, atsiranda dusulys ar stiprus silpnumas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtos alerginės reakcijos požymiai.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma vabzdžių įkandimų ir įgėlimų praeina savaime per kelias dienas, kai kuriais atvejais būtina medicininė pagalba. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei:

- Atsiranda stipri alerginė reakcija (anafilaksija): staigus veido, lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas, kvėpavimo pasunkėjimas, užkimimas, stiprus silpnumas, galvos svaigimas.

- Įkandimo ar įgėlimo vieta greitai tinsta, tampa karšta, labai skausminga ar pradeda pūliuoti – tai gali būti infekcijos požymis.

- Po erkės įkandimo atsiranda didėjanti raudona dėmė, karščiavimas, galvos skausmas ar sąnarių skausmai – galimi Laimo ligos ar erkinio encefalito simptomai.

- Patinimas ir paraudimas nepraeina ilgiau nei savaitę arba būklė blogėja.

Patarimas: jei žinote, kad esate alergiški vabzdžių nuodams, keliaujant į gamtą turėkite su savimi gydytojo paskirtą vaistą – adrenaliną (epinefriną) ir nedelsdami jį panaudokite, atsiradus pirmiesiems alerginės reakcijos požymiams.

Kaip išvengti vabzdžių įkandimų ir įgėlimų?

Gamtoje visiškai išvengti vabzdžių įkandimų sunku, tačiau tinkamai pasiruošus galima gerokai sumažinti jų tikimybę. Repelentai yra viena patikimiausių priemonių, padedančių atbaidyti uodus, mašalus, muses ar net erkes. Tai gali būti įvairūs purškalai ar apyrankės. Renkantis svarbu atsižvelgti į savo poreikius – ar priemonė skirta suaugusiam ar vaikui. Be to, norint sumažinti įkandimų riziką, rekomenduojama rengtis drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat dėvėti kelnes ir šviesius drabužius. Taip pat, verta vengti vietų, kuriose jie veisiasi – ypač stovinčio vandens telkinių, kurie yra pagrindinės uodų dauginimosi vietos. O namie ar palapinėje apsaugai naudingi tinkleliai langams ir durims.

Kita vertus, kartais net mūsų elgesys gali pritraukti vabzdžius. Pavyzdžiui, saldūs gėrimai ir maistas, palikti atviroje erdvėje, greitai vilioja bites ir vapsvas. Todėl gamtoje verta būti atsargesniems – laikyti maistą uždengtą, o gėrimus gerti iš sandarių buteliukų ar puodelių. Laikantis šių patarimų ir pasirūpinus tinkamomis priemonėmis, galima gerokai sumažinti vabzdžių įkandimų bei įgėlimų riziką. Taip apsaugosite ne tik odą nuo nemalonių pojūčių, bet ir galėsite ramiau mėgautis laiku gryname ore.

Kaip atpažinti vabzdžių įkandimus ir įgėlimus?

Ne visi vabzdžių įkandimai ir įgėlimai atrodo vienodai – jų išvaizda ir simptomai priklauso nuo vabzdžio rūšies, individualios organizmo reakcijos bei to, kiek laiko praėjo nuo kontakto. Mokėjimas atskirti skirtingų vabzdžių sukeltus pažeidimus leidžia greičiau pasirinkti tinkamą pirmąją pagalbą.

Uodo įkandimas. Maža, apvali, rausva ar blyškiai raudona dėmelė, dažnai su nedideliu patinimu centre. Pagrindinis požymis – intensyvus niežėjimas, kuris stiprėja vakarais.

Mašalo įkandimas. Didelis, kietas, paraudęs patinimas, gali būti skausmingas. Gyja lėčiau nei uodo įkandimas.

Bites ar širšės įgėlimas. Staigus, stiprus skausmas, greitai atsirandantis patinimas, odos paraudimas. Įgėlus bitei, gali matytis geluonis.

Skruzdės įkandimas. Mažas paraudimas su deginimo pojūčiu. Kai kurios rūšys gali palikti mažą pūlinuką.

Erkės įkandimas. Pradžioje nematomas ar vos pastebimas, tačiau dažnai matoma įsisiurbusi erkė. Po kelių dienų gali atsirasti besiplečianti raudona dėmė – svarbus požymis, dėl kurio būtina kreiptis į gydytoją. Be to, naudinga turėti erkių traukiklį, su kuriuo galėsite saugiai ištraukti įsisiurbusią erkę, jos nepažeidžiant.

Blakių įkandimai. Mažos, paraudusios dėmelės, išsidėsčiusios eilėmis ar grupėmis. Dažniausiai randamos ant rankų, kojų, kaklo.

Šių požymių žinojimas padeda ne tik greičiau numalšinti nemalonius simptomus, bet ir laiku atpažinti galimą rimtesnę reakciją.

Šaltiniai:

• Kamath S, Kenner-Bell B. Infestations, Bites, and Insect Repellents. Pediatr Ann. 2020 Mar 1;49(3):e124-e131. doi: 10.3928/19382359-20200214-01. PMID: 32155278.

• Williams LA, Allen LV Jr. Treatment and prevention of insect bites: mosquitoes. Int J Pharm Compd. 2012 May-Jun;16(3):210-8. PMID: 23050298.

• Wilcock J, Etherington C, Hawthorne K, Brown G. Insect bites. BMJ. 2020 Aug 7;370:m2856. doi: 10.1136/bmj.m2856. PMID: 32769081.

• Singh S, Mann BK. Insect bite reactions. Indian J Dermatol Venereol Leprol. 2013 Mar-Apr;79(2):151-64. doi: 10.4103/0378-6323.107629. PMID: 23442453.

• Metry DW, Hebert AA. Insect and arachnid stings, bites, infestations, and repellents. Pediatr Ann. 2000 Jan;29(1):39-48. doi: 10.3928/0090-4481-20000101-08. PMID: 10941766.