ATGAL Į MOKYKLĄ BE STRESO - NUO KOKIŲ VAIKŲ LIGŲ SAUGOTIS?
Mokslo metų pradžia atneša ne tik džiaugsmą ir žinių troškimą, bet ir daug streso. Vaikai stresą patiria dėl didelio mokymosi krūvio, papildomų veiklų ir spaudimo patenkinti tėvų iškeltus tikslus. Tėvams nerimą kelia vaikų švietimas, saugumas, papildomos išlaidos ir ligos. Ilgalaikis stresas taip pat padidina susirgimų riziką, silpnina imuninę sistemą ir gali pakenkti vaiko mokymosi tempui. Šiame straipsnyje aptarsime kokios dažniausios peršalimo ligos ir infekcinės ligos kamuoja mokyklinio amžiaus vaikus, kaip jas įveikti be streso bei susipažinsime su streso valdymo metodais.
Dažniausios vaikų ligos
Nenuostabu, jog grįžus į mokyklos suolus, daug vaikų greitai sugrįžta namo su „varvančia“ nosimi, pakilusia temperatūra ir kitais peršalimo ligos simptomais. Peršalimo ligos, infekcinės ligos ir kiti mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sutrikimai pasitaiko dažnai, tad svarbu išmokti su jais kovoti ir pasirūpinti visapuse vaikų gerove.
Kodėl vaikai dažniau serga peršalimo ligomis?
Peršalimo ligos yra sukeliamos virusų. Mokyklose ir būnant didelėse žmonių grupėse virusai plinta greičiau, todėl vaikai jomis serga dažniau. Peršalimo simptomus gali sukelti daugybė skirtingų virusų, bet dažniausiai toks susirgimas nėra pavojingas ir jį išgydyti užtenka paprastų priemonių. Vaikai taip pat dažniau serga peršalimo ligomis, nes jų imuninė sistema yra mažiau atspari nei suaugusiųjų.
Susirgimas prasideda po 1-3 dienų po užsikrėtimo ir pasireiškia tokiais simptomais kaip perštinti gerklė, sloga, šiek tiek pakilusi kūno temperatūra. Rekomenduojama ilsėtis, gerti daug skysčių. Jeigu vaikas pradeda stipriai karščiuoti, kosėti, atsiranda sunkumas kvėpuojant, būtina kreiptis į gydytojus, kurie padės nustatyti susirgimo priežastį, nes šie simptomai nebūdingi paprastam peršalimui.
Ką daryti, jeigu vaikas dažnai serga peršalimo ligomis
Vaikai dažniausiai peršalimo ligomis serga dažniau nei suaugusieji, jie gali sirgti apie 12 kartų per metus. Tačiau, jei jūsų vaikas serga itin dažnai, to priežastis gali būti suprastėjusi jo imuninė sistema. Imuninei sistemai daug įtakos daro tinkama mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, streso valdymas.
Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į vaiko higienos įpročius. Nuo mažų dienų svarbu išmokyti vaiką plauti rankas prieš valgį ir pabuvus lauke, užsidengti burną ir nosį kosint bei čiaudint. Pasitarę su šeimos gydytoju ar vaistininku, imuninę sistemą galite stiprinti vitaminais ir papildais.
Kas sukelia dermatitą?
Dermatitas, tai uždegiminė odos liga, sukeliama alergijų ir odos pažeidimų. Vaikai dažnai kenčia nuo dermatito, nes jų oda yra jautresnė nei suaugusiųjų. Uždegimas gali išsivystyti, jei jūsų vaikas turi alergijų, netoleruoja tam tikrų maisto produktų, serga astma, patiria didelį stresą.
Taip pat dermatitas gali atsirasti naudojant stiprius chemikalus šalia odos. Todėl verta peržiūrėti skalbimo priemonių, muilo ir prausiklių sudėtis. Dermatitas pasireiškia odos niežėjimu, paraudimu, pleiskanojimu. Negydant, uždegimas gali plisti, atsirasti odos įtrūkimų. Verta atminti, jog dermatitas nėra užkrečiamas ir daugeliu atvejų nepavojingas, bet diskomfortą galima sumažinti specialiais kremais odai.
Virusinės užkrečiamos ligos
Pasaulyje gausu užkrečiamų virusinių ligų, šiuo metu yra žinomi daugiau nei 200 žmones paveikiančių virusų. Dažniausiai vaikai užsikrečia pamokų ir pertraukų metu, būdami didelėse žmonių grupėse. Pagrindiniai susirgimai yra paprastas peršalimas, bet taip pat nemažai vaikų suserga gripu, šiuo metu sparčiai plintančiu koronavirusu, žarnyno infekcinėmis ligomis kaip roto virusas. Nuo daugelio virusinių ligų vienintelis apsisaugojimo būdas yra vakcinos, higienos ir saviizoliacijos susirgus laikymasis.
Virusinių ir infekcinių ligų skirtumai
Infekcinės ligos, kitaip nei virusinės, gali būti sukeliamos tiek virusų, tiek bakterijų ir grybelių. Kaip jau minėjome, dažniausiai pasitaikančios virusinės ligos paveikia kvėpavimo takus ir žarnyną. Dažnos bakterinės infekcijos, paveikiančios vaikus, yra ūminis kosulys, angina, ausų uždegimas, akių uždegimas (konjunktyvitas). Išsivysčius bakterinei infekcijai būtina apsilankyti pas gydytoją, kad šis galėtų išrašyti antibiotikų. Grybelinės infekcijos kaip pėdų ir odos grybelis taip pat gali paveikti vaikus. Joms gydyti yra naudojami specialūs antigrybeliniai kremai ir serumai.
Kaip padėti vaikui įveikti stresą?
Nors higiena, sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas turi didelę įtaką vaikų imuninei sistemai, taip pat svarbu išmokti valdyti stresą. Daugelis tėvų nepastebi, jog jų vaikas patiria nerimą ir stresą, o pačiam vaikui suvaldyti tokius pojūčius yra sudėtinga. Todėl būtina atrasti tinkamus būdus atsipalaiduoti ir susikurti patogią dienotvarkę gyvenimui su mažiau nerimo.
Režimas
Sveikatai didelę įtaką turi gyvensena – darbo ir poilsio režimas. Todėl viena pagrindinių tėvų užduočių yra sureguliuoti savo vaikų dienos ritmą. Rekomenduojama nustatyti valandas mokymuisi, pramogoms ar poilsiui, tai ne bausmė ar muštras, o atvirkščiai – tai skatina vaikų atsakomybės jausmą. Labai svarbu užtikrinti, kad moksleivis neužsiimtų daugybe darbų vienu metu – neruoštų pamokų žiūrėdamas televizoriaus ar valgydamas, o koncentruotųsi tik į mokslą. Papildomos veiklos blaško ir neleidžia atlikti užduočių kokybiškai.
Motyvavimas
Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Visi žmonės mėgsta daryti tuos dalykus, kurie sukelia teigiamas emocijas, todėl pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais, pvz., per mokymosi pertraukėlę apdovanokite sveiku ir skaniu „bonusu“: vaisiniu jogurto gėrimu, sauja riešutų ar egzotiniu vaisiumi. Labai svarbu įvertinti mažesnius ar didesnius žingsnius į priekį. Laiku atlikti namų darbai, išmokti papildomi užsienio kalbos žodžių, greičiau įveikta bėgimo distancija – sukirskite su vaiku ledų tortą ar surenkite iškylą. Teigiamos emocijos įkvėps vaiką mokytis ir dar labiau sustiprins jo žinių troškimą, be to, ugdys pasitikėjimą savimi.
Atmintis ir suvokimas
Vaikai įsimena tai, kas vaizdinga ir tai, ką galima praktiškai išbandyti ar pritaikyti. Visose situacijose pagal galimybės reikia remtis realiais pavyzdžiais ar istorijomis. Vaikai turi labai lakią vaizduotę ir jie kur kas geriau įsimena, kai diskusijos objektas susiejamas su kuo nors, ką jie jau suvokia. Patartina suteikus informaciją, paprašyti vaikų paaiškinti, kaip jie suprato aptariamą objektą. Vaikai, savarankiškai permąstę pateiktą informaciją ir ją paaiškinę kitiems, geriausiai įsimins, nes tai jo paties atrasta, sugalvota ir suprasta patirtis. Šioje vietoje vaikui gali tekti padėti prisiminti tam tikrus pavadinimus, išsireiškimus, jei buvo tokie naudoti. Bet leiskite jam dėlioti mintis, tėvai turi būti tik pagalbininkai.
Pagalba
Patartina skatinti mokinį savarankiškai atlikti užduotis, namų darbus. Esminė klaida - gailėdami ar norėdami padėti neprašyti pradeda daryti užduotėles už vaiką. Taip užprogramuojama, kad tokia „pagalba“ tęsis kelis metus. Pagalba turi būti minimali ir tik tuomet, kai vaikas pats paprašo. Sulaukus tokio prašymo geriau pasitikslinti, kas konkrečiai jam neaišku, o ne pulti pačiam gilintis į užduotį. Reikia išklausyti ir bendrauti, tačiau šis ryšys turi būti pamokantis, vystantis ir auklėjantis, o ne vienpusiškas, tik naudai gauti. Reikėtų aiškiai atskirti, ką mokinys geba atlikti savarankiškai ir ką su tėvų pagalba. Didesnis dėmesys turėtų tekti savarankiškumui.
Bendravimas ir kontaktas
Pastaruoju metu tėvai stengiasi pasirūpinti materialine gerove, o bendravimas šeimoje nueina į antrą planą. Vaikai dažnai visą dieną būna namuose vieni, o grįžę tėvai puola atlikti namų ruošos darbus, ir taip bendravimas tampa labai paviršutiniškas. Labai svarbu palaikyti vaiką, jei jam iš karto nepasiseka pasiekti laukto rezultato. Nes jis gali pasijusti nevykėlis, ir tai paprastai nedidina jo motyvacijos, kad padarytų geriau. Svarbu vaikui žinoti, kad reikia pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir nebūtinai jis turi būti tobulas, svarbiausia – nenuleisti rankų ir užbaigti pradėtą darbą. Taip pat būtina vaikui paaiškinti, kad pasisekimas gali būti visokių formų. Kai kurie jų pranoks kitus sporto, dramos, muzikos ar meno srityje, dar kiti bus puikūs vadovai ar pagalbininkai t.t.
Kontrolė
Nuolat tikrinant namų darbų, vaikui parodoma, kad juo nepasitikima. Dėl to gali imti vystytis nepasitikėjimo savimi jausmas. Rekomenduojama pradėti tikrinti ar kitaip kontroliuoti namų ruošą tuomet, kai ne mažiau kaip porą kartų neatliekama užduotis, gaunami signalai iš mokytojų apie vaiko išgalvotas priežastis, kodėl jis neatliko tam tikrų užduočių. Tuomet tikrinimas gali būti naudojamas kaip auklėjamoji priemonė. Tačiau kol vaikai patys atlieka užduotis ir dėl to nekyla bėdų, reikia jais pasitikėti ir skatinti jų savarankiškumą.
Svarbiausia procesas, o ne pasiekimai
Labai svarbu, kad nebūtų akcentuojama – svarbiausia pasiekimai. Vaikai, ypač mažesni, daugiau susitelkia į čia ir dabar ir mažai galvoja apie ateitį. Jei dažnai bus akcentuojama ateitis (pvz.: jei tu blogai mokysiesi, būsi šlavėjas), vaikas gali pradėti bijoti ateities ir palūžti. Labai svarbu išmokyti vaikus nuo pat pradžių mėgautis naujomis žiniomis, siekti sužinoti kažką naujo, supažindinti su įvairiais mokymosi būdais, kurie yra įdomūs, padedantys įsiminti, susieti žinias ir pritaikyti praktikoje.
Vaikui augant ir atrandant pasaulį, darosi vis sunkiau išvengti stresinių situacijų, apsisaugoti nuo ligų ir kitų netikėtumų. Tačiau dėmesys vaiko fizinei ir psichologinei būsenai ne tik padės geriau pažinti savo vaiką, bet ir numalšinti mokykloje ir namuose patiriamą stresą. Gera nuotaika ir saugumo jausmas prisideda prie stipresnės imuninės sistemos kūrimo ir geros vidinės būsenos, svarbios vaiko vystymuisi.