Burnos vėžys ir kitos burnos ertmės ligos, kurios gali kelti rimtą grėsmę sveikatai

Burnos ertmės sveikata dažnai suvokiama kaip graži šypsena ir sveiki dantys, tačiau iš tikrųjų ji yra neatsiejama bendros sveikatos dalis. Kai kurios burnos ligos gali kelti rimtą pavojų ne tik mūsų dantims ar dantenoms, bet ir gyvybei. Viena pavojingiausių yra burnos vėžys – piktybinis navikas, galintis pažeisti liežuvį, dantenas, gomurį, vidinius skruostų paviršius ar kitas burnos ertmės dalis. Ši liga neretai vystosi nepastebimai, todėl pirmieji burnos vėžio simptomai dažnai painiojami su paprastomis opomis ar uždegimais. Būtent todėl svarbu žinoti kaip jie atrodo ankstyvoje stadijoje ir kada būtina kreiptis į gydytoją. Vis dėlto, burnos vėžys – ne vienintelė rimta burnos ertmės liga. Periodontitas, leukoplakija, sunkios grybelinės infekcijos ar kiti gleivinės pažeidimai taip pat gali turėti rimtų pasekmių. Šių ligų prevencijoje ypatingą vaidmenį atlieka tinkama higiena ir reguliari profilaktika. 

Kas yra burnos vėžys?

Burnos vėžys – tai piktybinis navikas, išsivystantis burnos ertmėje. Jis gali pažeisti įvairias sritis: liežuvį, dantenas, gomurį, lūpas, vidinius skruostų paviršius ar net seilių liaukas. Dažniausiai burnos vėžys prasideda nuo burnos gleivinės ląstelių mutacijų, kurios lemia nekontroliuojamą jų dauginimąsi ir audinių pažeidimą. Burnos vėžys yra viena iš pavojingiausių burnos ertmės ligų, nes dažnai diagnozuojamas vėlyvose stadijose, kai gydymas tampa sudėtingesnis, o tuomet burnos vėžio išgyvenamumas mažėja. Būtent dėl to itin svarbu žinoti, kokie yra pirmieji burnos vėžio simptomai, ir nedelsiant kreiptis į specialistus pastebėjus įtartinus pakitimus.

Kas sukelia burnos vėžį?

Burnos vežį dažniausiai sukelia tam tikri rizikos veiksniai, iš kurių daugelį galime kontroliuoti. Vieni svarbiausių – žalingi įpročiai. Rūkymas laikomas vienu didžiausių burnos vėžio rizikos šaltinių, nes tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos tiesiogiai pažeidžia burnos gleivinės ląsteles. Jei prie rūkymo prisideda ir alkoholis, rizika išauga kelis kartus, nes alkoholis dirgina gleivinę ir sustiprina tabako poveikį. Ne mažiau reikšmingi yra ir virusai. Pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusas (ŽPV), gali sukelti ikivėžinius burnos gleivinės pakitimus. Tai reiškia, kad infekcija, kuri dažnai lieka nepastebėta, ilgainiui gali tapti rimta grėsme sveikatai. Dar vienas svarbus veiksnys – lėtinis burnos gleivinės dirginimas. Netinkamai pritaikyti protezai, aštrūs dantų kraštai ar ortodontinės konstrukcijos nuolat traumuoja gleivinę. 

Prie rizikos prisideda ir prasta burnos higiena bei netinkama mityba. Vitaminų A, C, E stoka bei mažai vaisių ir daržovių mityboje silpnina gleivinės atsparumą pažeidimams. O lėtiniai uždegimai, kylantys dėl prastos higienos, tampa palankia terpe ligai plisti. Net stresas gali paveikti imuninę sistemą ir padidinti ligos tikimybę. Tačiau svarbiausia tai, jog daugelį šių rizikos veiksnių galima sumažinti. Reguliari burnos priežiūra, subalansuota mityba, žalingų įpročių atsisakymas ir reguliarūs vizitai pas odontologą yra geriausia prevencija prieš burnos vėžį.

Burnos vėžio simptomai, kuriuos būtina žinoti

Ankstyvieji burnos vėžio simptomai gali būti labai subtilūs ir panašūs į įprastas burnos problemas – aftas, nedidelius įbrėžimus ar uždegimus. Tačiau būtent ankstyvas jų atpažinimas yra lemiamas veiksnys, galintis turėti įtakos gydymo eigai.

Ankstyvieji simptomai. Negyjančios opos ar žaizdelės burnoje, kurios nepraeina ilgiau nei 2-3 savaites. Balti (leukoplakija) arba raudoni (eritroplakija) lopai ant burnos gleivinės. Maži sukietėjimai, mazgeliai ar nelygūs gleivinės paviršiaus pokyčiai.

Vėlyvesni simptomai. Kraujavimas iš burnos be aiškios priežasties. Patinimai, sukietėjimai ar gumbeliai liežuvyje, dantenose ar skruosto vidinėje pusėje. Skausmas ar diskomfortas ryjant, kramtant ar kalbant. Jautrumo praradimas ar tirpimas burnos srityje. Balsas tampa užkimęs, sunkiau judinti liežuvį ar žandikaulį.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Jei pastebėjote bent vieną iš aukščiau išvardytų požymių, ypač jei jie išlieka ilgiau nei kelias savaites, būtina nedelsiant kreiptis į specialistą. 

Burnos vėžys: kur pasitikrinti?

Ankstyva diagnostika yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą burnos vėžio gydymą. Todėl labai svarbu žinoti, kur kreiptis, jei pastebėjote įtartinus simptomus, primenančius burnos vėžį ar kitus neįprastus pokyčius burnos ertmėje. Daugelis žmonių pirmuosius įtartinus burnos pakitimus aptinka odontologo kabinete. Reguliari apžiūra (bent 1-2 kartus per metus) leidžia gydytojui laiku pastebėti ankstyvus burnos vėžio požymius ir nukreipti tolimesnei diagnostikai.

O jei įtartinus simptomus pastebėjote patys, galite kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks pirminę apžiūrą ir prireikus nukreips pas onkologą ar kitus specialistus. Kuomet yra rimtas įtarimas dėl burnos vėžio, tolesnius tyrimus ir gydymą atlieka onkologai. Be to, naudinga ir savianalizė namuose. Galite kartą per mėnesį apžiūrėti burną veidrodyje, atkreipiant dėmesį į negyjančias žaizdele, spalvos pokyčius (balti ar raudoni lopai bei neįprastus sukietėjimus ar patinimus).

Kitos rimtos burnos ertmės ligos

Burnos ertmės ligos dažnai suvokiamos tik kaip nedideli nepatogumai, tačiau kai kurios iš jų gali kelti itin rimtą grėsmę bendrai sveikatai. Nors burnos vėžys laikomas viena pavojingiausių šios srities ligų, egzistuoja ir kitos būklės, kurios, negydomos ar ignoruojamos, gali sukelti ilgalaikių pasekmių. Ankstyvas jų atpažinimas ir tinkamas gydymas yra būtinas norint užkirsti kelią komplikacijoms.

Periodontitas – viena dažniausių lėtinių burnos ligų, kuri pažeidžia ne tik dantenas, bet ir visą aplinkinių audinių struktūrą, atsakingą už dantų tvirtumą. Negydomas jis palaipsniui silpnina dantenų atramą, todėl galiausiai gali lemti dantų netekimą. Dar svarbiau tai, kad periodontitas nėra vien burnos sveikatos problema – ši liga siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu bei nėštumo komplikacijomis. 

Kita pavojinga būklė – leukoplakija. Ji pasireiškia kaip baltos, nenusivalančios dėmės burnos gleivinėje. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tik estetinė problema, iš tikrųjų leukoplakija gali būti pirmasis piktybinių pokyčių požymis. Negydoma ji gali peraugti į burnos vėžį.

Burnos kandidozė, dar žinoma kaip pienligė – grybelinė infekcija, pasireiškianti baltomis apnašomis, diskomfortu ir deginančiu pojūčiu burnoje. Dažniausiai ji paveikia žmones, kurių imunitetas nusilpęs, tačiau gali pasireikšti ir dėl antibiotikų vartojimo ar netinkamos higienos. Negydoma kandidozė ne tik apsunkina kasdienę savijautą, bet ir gali komplikuotis, plisti į kitus organus bei sukelti sisteminių problemų.

Dar viena rimta problema yra lėtinės burnos opos. Jei opos ilgai negyja, tai gali signalizuoti apie užsislėpusias infekcijas, autoimuninius sutrikimus ar net ankstyvą burnos vėžio stadiją. Todėl nuolatinis dėmesys burnos ertmės sveikatai ir laiku atliekamos gydytojo apžiūros gali padėti išvengti rimtų padarinių.

Efektyviausia prevencija visoms šioms ligoms – kruopšti higiena ir reguliarūs profilaktiniai vizitai pas odontologą. Tam reikalingos tinkamos burnos ertmės priežiūros ir burnos higienos priemonės, tokios kaip skalavimo skysčiai, antibakterinės dantų pastos, tarpdančių šepetėliai ir liežuvio valikliai.

Burnos higiena geriausia prevencija

Tinkama burnos higiena – tai paprastas, bet ypač veiksmingas būdas ne tik išsaugoti sveikus dantis, bet ir apsisaugoti nuo pavojingų ligų, tokių kaip leukoplakija ar net burnos vėžys. Kasdienė priežiūra padeda sumažinti bakterijų kiekį, stiprina gleivinę ir užkerta kelią uždegimams, kurie ilgainiui gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi. Pagrindas – nuosekli rutina: dantų valymas du kartus per dieną su fluoro turinčia dantų pasta, tarpdančių siūlo ar šepetėlių naudojimas ir liežuvio valymas specialiu valikliu. 

Šie įpročiai ne tik palaiko gaivų kvapą, bet ir pašalina apnašas iš sunkiai pasiekiamų vietų, kurios dažnai tampa infekcijų židiniu. Taip pat naudingi ir skalavimo skysčiai, kurie padeda palaikyti sveiką mikroflorą kasdien. Tačiau vien priežiūros priemonių nepakanka – būtina reguliariai lankytis pas odontologą bent kartą per pusmetį, pasirūpinti subalansuota mityba, valgyti daug vaisių ir daržovių, bei atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar gausus alkoholio vartojimas. 

Kada kreiptis į gydytoją?

Ne visi burnos pakitimai yra pavojingi, tačiau tam tikri simptomai gali signalizuoti apie rimtas ligas, pavyzdžiui, burnos vėžį, ir reikalauja neatidėliotinos gydytojo apžiūros. Delsimas tokiais atvejais gali lemti sudėtingesnį gydymą. Pavojingi simptomai, kurių svarbu neignoruoti:

- Negyjančios opos ar žaizdos burnoje, kurios neišnyksta ilgiau nei 2-3 savaites.

- Balti ar raudoni lopai ant gleivinės (ypač jei jie didėja ar keičiasi).

- Sukietėjimai, gumbeliai ar patinimai burnoje arba kaklo srityje.

- Kraujavimas be aiškios priežasties.

- Nuolatinis skausmas ar deginimo pojūtis burnoje.

- Jautrumo praradimas ar tirpimas burnos srityje.

- Pasunkėjęs rijimas ar kalbėjimas.

Šaltiniai:

• D'souza S, Addepalli V. Preventive measures in oral cancer: An overview. Biomed Pharmacother. 2018 Nov;107:72-80. doi: 10.1016/j.biopha.2018.07.114. Epub 2018 Aug 3. PMID: 30081204.

• Valdez JA, Brennan MT. Impact of Oral Cancer on Quality of Life. Dent Clin North Am. 2018 Jan;62(1):143-154. doi: 10.1016/j.cden.2017.09.001. PMID: 29126491.

• Paré A, Joly A. Cancers de la cavité buccale : facteurs de risque et prise en charge [Oral cancer: Risk factors and management]. Presse Med. 2017 Mar;46(3):320-330. French. doi: 10.1016/j.lpm.2017.01.004. Epub 2017 Feb 21. PMID: 28233703.

• Kane G, Petrosyan V, Ameerally P. Oral Cancer Treatment Through the Ages: Part 1. J Oral Maxillofac Surg. 2019 Jul;77(7):1480-1483. doi: 10.1016/j.joms.2019.01.023. Epub 2019 Jan 28. PMID: 30794812.

• Petruzzi M, Della Vella F, Squicciarini N, Lilli D, Campus G, Piazzolla G, Lucchese A, van der Waal I. Diagnostic delay in autoimmune oral diseases. Oral Dis. 2023 Oct;29(7):2614-2623. doi: 10.1111/odi.14480. Epub 2023 Feb 5. PMID: 36565434.

• Kesarwala AH, Krishna MC, Mitchell JB. Oxidative stress in oral diseases. Oral Dis. 2016 Jan;22(1):9-18. doi: 10.1111/odi.12300. Epub 2015 Jan 19. PMID: 25417961; PMCID: PMC4442080.