Insulinas: kaip jis veikia mūsų organizmą?

2025 m. rugpjūčio 29 d., penktadienis

Insulinas – tai vienas svarbiausių hormonų žmogaus organizme, nuo kurio tiesiogiai priklauso mūsų energijos apykaita, kraujyje cirkuliuojančio cukraus (gliukozės) lygis ir netgi daugelio organų veikla. Nors dažniausiai šis žodis siejamas su cukriniu diabetu, insulinas atlieka kur kas daugiau funkcijų nei vien tik gliukozės reguliavimas. Jis leidžia gliukozei patekti į ląsteles, kad šios panaudotų ją energijai, augimui bei kitoms gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

Tačiau kas nutinka, kai insulino veikla sutrinka? Ar insulino šuoliai yra žalingi? Kaip jis susijęs su svoriu, mityba, fiziniu aktyvumu ar stresu? O svarbiausia – kaip galime palaikyti insulino pusiausvyrą ir ką daryti, jei organizmas jo nebegamina ar netinkamai naudoja šį hormoną? Aptarkime plačiau.

Insulinas – kas tai?

Insulinas —-tai gyvybiškai svarbus baltyminės kilmės hormonas, kurį gamina kasa. Jo pagrindinė funkcija – reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, užtikrinti, kad cukrus, gautas su maistu, būtų panaudotas energijai arba saugomas organizme. Be insulino gliukozė nepatenka į ląsteles ir jos lieka alkanos, taip pat cukraus kiekis kraujyje kyla – atsiranda hiperglikemija, o ilgainiui tai gali sukelti cukrinį diabetą, organų pažeidimus ir rimtus sveikatos sutrikimus.

Kaip insulinas atsiranda organizme?

Kai valgome, organizmas pradeda virškinti angliavandenius ir jie skyla į gliukozę. Tuomet gliukozės kiekis kraujyje pakyla. Kasa reaguoja į tai ir išskiria insuliną. Insulinas tarsi atrakina ląsteles, kad gliukozė galėtų būti įsisavinta ir panaudota. O kai gliukozės kiekis sumažėja, insulino išskyrimas sulėtėja. Insulinas – tai pagrindinis medžiagų apykaitos reguliatorius, o jo veiklos pusiausvyra yra būtina tiek sveikiems žmonėms, tiek tiems, kurie serga diabetu. Gliukomatį, juosteles ar kitas reikiamas priemones galite rasti Gintarinėje vaistinėje.

Kaip insulinas veikia organizmą?

Insulinas reguliuoja, kaip mūsų kūnas panaudoja maistines medžiagas. Jo veikla labiausiai susijusi su gliukozės (cukraus) apykaita, tačiau insulinas daro poveikį ir riebalų bei baltymų metabolizmui. Kai insulino veikla yra subalansuota, mes turime pakankamai energijos, mūsų ląstelės veikia sklandžiai, o kraujyje nėra cukraus pertekliaus.

Ką insulinas daro organizme:

Gliukozės patekimas į ląsteles. Insulinas leidžia gliukozei iš kraujo patekti į ląsteles, ypač raumenų ląsteles (energijai gauti), kepenis (glikogeno gamybai) bei riebalų ląsteles (energijos kaupimui). Be insulino, gliukozė negali patekti į ląstelę, todėl jos kiekis kraujyje kyla, o žmogus jaučiasi pavargęs, mieguistas bei išalkęs.

Energijos kaupimas. Jei su maistu gauname daugiau gliukozės, nei organizmas tuo metu gali panaudoti, insulinas verčia gliukozę glikogenu (saugojama forma kepenyse ir raumenyse), o perteklių paverčia riebalais – energijos atsargomis.

Riebalų apykaita. Insulinas slopina riebalų skaidymą, todėl kai insulino lygis aukštas, organizmas nenori deginti riebalų. Tai ypač aktualu žinoti tiems, kurie stengiasi mažinti kūno svorį.

Baltymų sintezė. Insulinas padeda skatinti baltymų gamybą raumenyse, palaikyti raumenų augimą ir audinių atsinaujinimą, o stabdyti baltymų irimą bado metu ar esant stresui.

Kodėl svarbu, kad insulinas veiktų efektyviai?

Kai insulinas veikia efektyviai, jis palaiko stabilų gliukozės lygį kraujyje, užtikrina, kad ląstelės gautų pakankamai energijos, neleidžia vystytis hiperglikemijai (padidėjusiam cukraus kiekiui) bei saugo organizmą nuo diabeto komplikacijų – kraujagyslių, nervų, akių ir inkstų pažeidimų. Tačiau jei organizmas tampa atsparus insulinui (insulino rezistencija), arba jo nepagamina pakankamai, prasideda cukrinis diabetas.

Kas nutinka, kai sutrinka insulino veikla?

Kai insulinas neveikia taip, kaip turėtų – organizmas nesugeba tinkamai panaudoti gliukozės, o kraujyje ji pradeda kauptis. Dažniausiai šis sutrikimas susijęs su cukriniu diabetu.

1 tipo cukrinis diabetas

Tai autoimuninė liga – organizmas sunaikina kasos beta ląsteles, kurios gamina insuliną. Dėl to insulinas visai nebegaminamas. Prasideda dažniausiai vaikystėje ar paauglystėje. Būtina kasdien leisti insuliną visą gyvenimą.

2 tipo cukrinis diabetas

Dažniausiai išsivysto dėl insulino rezistencijos – organizmas gamina insuliną, bet ląstelės į jį nebereaguoja taip, kaip turėtų. Prasideda lėtai, dažnai vyresniame amžiuje, tačiau vis dažniau nustatomas ir jauniems žmonėms. Pradžioje gydomas mityba, fiziniu aktyvumu, vėliau – vaistais ar net insulinu.

Kokie simptomai gali rodyti sutrikusią insulino veiklą?

- Nuolatinis troškulys ir dažnas šlapinimasis.

- Nuovargis, mieguistumas.

- Svorio pokyčiai – svorio kritimas (1 tipo) arba priaugimas (2 tipo).

- Neryškus matymas, lėtas žaizdų gijimas.

- Padidėjęs apetitas, bet energijos stoka.

Kuo pavojingas nekontroliuojamas insulino trūkumas?

Nuolatinė hiperglikemija pažeidžia kraujagysles ir nervus. Todėl didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Be to, gali vystytis diabetinė neuropatija, inkstų nepakankamumas, aklumas. Galiausiai – pavojingos būklės kaip, pavyzdžiui, hiperglikeminė koma. Kai insulinas nebesigamina ar veikia neefektyviai, būtina gydytojo priežiūra ir dažnai – insulino injekcijos.

Kaip palaikyti insulino pusiausvyrą natūraliai?

Net jei dar nesergate diabetu arba turite tik ankstyvus sutrikusios gliukozės apykaitos požymius, labai svarbu žinoti, kad insulino veiklą galima reguliuoti ir stiprinti natūraliai. Tai svarbu ne tik siekiant išvengti 2 tipo cukrinio diabeto, bet ir palaikant bendrą organizmo sveikatą, hormonų pusiausvyrą bei palaikyti normalų svorį.

Visų pirma, svarbi subalansuota mityba. Venkite greitųjų angliavandenių: balto cukraus, baltų miltų gaminių, saldumynų, saldžių gėrimų. Rinkitės lėtai pasisavinamus angliavandenius: pilno grūdo produktus, daržoves, ankštines kultūras. Taip pat įtraukite baltymų ir sveikų riebalų į kiekvieną valgymą – tai stabilizuoja gliukozės svyravimus. Valgykite reguliariai, mažomis porcijomis – tai sumažina staigius insulino šuolius. Ne mažiau svarbus ir reguliarus fizinis aktyvumas. Net 20-30 minučių pasivaikščiojimas po valgio gali pagerinti gliukozės įsisavinimą. O jėgos pratimai ir ištvermės treniruotės padidina raumenų jautrumą insulinui.

Be to, svarbu stengtis palaikyti normalų kūno svorį, kadangi antsvoris, ypač pilvo srityje, stipriai didina insulino rezistencijos riziką. Net 5-10% svorio sumažėjimas gali žymiai pagerinti insulino veiklą. Sveikas svoris = efektyvesnis metabolizmas ir mažesnė diabeto tikimybė. Taip pat svarbu palaikyti gerą emocinę būklę bei pakankamai miegoti. Tai svarbu todėl, kad nuolatinis stresas skatina kortizolio išsiskyrimą, kuris trikdo insulino veikimą, o miegant <6-7 valandų per parą didėja gliukozės kiekis kraujyje net ir sveikiems žmonėms. Meditacija, kvėpavimo pratimai, reguliarus miegas – tai paprasti būdai pagerinti insulino jautrumą.

Svarbu žinoti, kad ir tam tikri papildai ir vitaminai diabetikams gali padėti organizmui geriau reaguoti į insuliną. Pavyzdžiui, chromas padeda normalizuoti gliukozės kiekį kraujyje. Magnis svarbus insulino sekrecijai ir jautrumui. Alfa-lipo rūgštis —-stiprus antioksidantas, kuris gerina ląstelių jautrumą insulinui. O vitaminai B1, B6, B12 – palaiko nervų sistemą, dažnai pažeidžiamą sergant diabetu.

Natūralios priemonės gali būti itin veiksmingos, ypač taikant jas nuosekliai ir kartu su medicininėmis rekomendacijomis. Taip galima ne tik pagerinti insulino veiklą, bet ir atitolinti arba net išvengti 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo.

Šaltiniai:

Tokarz VL, MacDonald PE, Klip A. The cell biology of systemic insulin function. J Cell Biol. 2018 Jul 2;217(7):2273-2289. doi: 10.1083/jcb.201802095. Epub 2018 Apr 5. PMID: 29622564; PMCID: PMC6028526.

Niswender KD. Basal insulin: physiology, pharmacology, and clinical implications. Postgrad Med. 2011 Jul;123(4):17-26. doi: 10.3810/pgm.2011.07.2300. PMID: 21680985.