Ką reiškia didelis trombocitų kiekis kraujyje?

Kraujo tyrimai – viena paprasčiausių, bet kartu informatyviausių priemonių, padedančių įvertinti mūsų sveikatos būklę. Nors daugelis žmonių, gavę tyrimų atsakymus, pirmiausia žiūri į hemoglobino ar leukocitų rodiklius, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir trombocitai – mažytės kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą ir žaizdų gijimą. 

Jei gavę kraujo tyrimų atsakymus pastebime, kad trombocitų kiekis kraujyje yra didesnis nei įprasta, natūraliai kyla klausimas – ką reiškia didelis trombocitų kiekis kraujyje? Ar tai laikinas organizmo atsakas į tam tikrą būklę, ar visgi rimtesnis sveikatos sutrikimo signalas? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, ką reiškia padidėjęs trombocitų kiekis, kokios gali būti jo priežastys, kokie simptomai gali pasireikšti, ir svarbiausia – kaip sumažinti trombocitų kiekį kraujyje, jei jis viršija normą.

Kas yra trombocitai ir kokia jų funkcija?

Trombocitai, dar vadinami kraujo plokštelėmis, yra mažytės ląstelės be branduolio, gaminamos kaulų čiulpuose. Nors jie sudaro tik nedidelę dalį viso kraujo tūrio, jų vaidmuo yra itin svarbus – jie užtikrina kraujo krešėjimą ir apsaugo nuo kraujo netekimo, kai pažeidžiamos kraujagyslių sienelės. Įsivaizduokite, kad įsipjaunate pirštą. Trombocitai akimirksniu „sulekia“ į pažeistą vietą, prilimpa prie žaizdos kraštų, ir kartu su kitomis medžiagomis sudaro tarsi kamštį, kuris sustabdo kraujavimą. 

Normalus trombocitų kiekis kraujyje paprastai svyruoja nuo 150 iki 400 x 10⁹/l. Kai jų kiekis nukrenta žemiau normos, didėja kraujavimo rizika, o kai trombocitų per daug – gali padidėti kraujo krešulių susidarymo tikimybė. Trombocitų kiekį gali paveikti daugybė veiksnių: stresas, infekcijos, uždegimai, geležies trūkumas ar net tam tikrų vaistų vartojimas. Todėl pastebėjus nukrypimus nuo normos svarbu suprasti, ką reiškia didelis trombocitų kiekis kraujyje – tik tuomet galima įvertinti, ar tai laikinas organizmo atsakas, ar ženklas, kad reikia išsamesnių tyrimų.

Ką reiškia didelis trombocitų kiekis kraujyje?

Kai atliekant bendrą kraujo tyrimą nustatoma, kad trombocitų skaičius viršija normos ribas (daugiau nei 400 x 10⁹/l), tai laikoma trombocitoze. Tačiau svarbu suprasti, kad didelis trombocitų kiekis kraujyje ne visada reiškia rimtą ligą – kartais tai laikinas, visiškai normalus organizmo atsakas į tam tikras aplinkybes. Trombocitozė gali būti dviejų tipų:

1. Reaktyvi (antrinė) trombocitozė – tai dažniausias atvejis. Ji atsiranda kaip reakcija į kitus organizmo procesus: infekcijas, uždegimus, geležies stokos anemiją, kraujo netekimą, chirurgines operacijas ar net didelį stresą. Tokiais atvejais, kai pagrindinė priežastis pašalinama, trombocitų kiekis dažniausiai vėl grįžta į normą.

2. Pirminė (esminė) trombocitozė – tai retesnė, bet rimtesnė būklė, kai kaulų čiulpai gamina per daug trombocitų dėl ląstelių veiklos sutrikimo. Ši forma gali būti susijusi su kraujodaros ligomis ir reikalauja gydytojo hematologo priežiūros bei išsamesnių tyrimų.

Galimi trombocitozės simptomai

Daugeliu atvejų žmogus net nejaučia jokių simptomų – padidėjęs trombocitų kiekis nustatomas atsitiktinai, atliekant profilaktinį kraujo tyrimą. Tačiau kai trombocitų skaičius itin aukštas, gali pasireikšti šie simptomai:

- Galvos skausmas, galvos svaigimas

- Rankų ar kojų tirpimas, dilgčiojimas

- Nuovargis, regėjimo sutrikimai

- Dantenų kraujavimas ar kraujavimas iš nosies

- Krūtinės skausmas ar dusulys (dėl galimų kraujo krešulių)

Padidėjęs trombocitų kiekis didina trombų susidarymo riziką, o tai gali sukelti pavojingas komplikacijas – insultą, širdies infarktą, plaučių emboliją ar giliųjų venų trombozę. Todėl labai svarbu ne tik laiku nustatyti, kad rodikliai viršija normą, bet ir išsiaiškinti priežastį, kodėl taip nutiko.

Galimos trombocitų padidėjimo priežastys

Padidėjęs trombocitų kiekis kraujyje dažniausiai yra organizmo reakcija į tam tikrą būklę ar stresą. Nors pats rodiklis gali atrodyti pavojingas, dažniausiai priežastis būna gana paprasta ir laikina. Vis dėlto, kai trombocitų kiekis išlieka aukštas ilgesnį laiką, problemos reikia ieškoti giliau. Dažniausios priežastys:

Infekcijos. Kai organizmas kovoja su bakterijomis ar virusais, imuninė sistema suaktyvėja, todėl gali padidėti ir trombocitų gamyba. Tokiu atveju pasveikus rodikliai normalizuojasi.

Uždegiminiai procesai. Tokios ligos kaip reumatoidinis artritas, lėtinės žarnyno ligos ar net ilgalaikės kvėpavimo takų infekcijos gali skatinti uždegimo mediatorių gamybą, kurie didina trombocitų kiekį.

Geležies stokos anemija. Kai trūksta geležies, kaulų čiulpai gamina daugiau trombocitų kaip kompensacinę reakciją. Tai viena dažniausių reaktyvios trombocitozės priežasčių.

Pooperacinės būklės ir kraujo netekimas. Po operacijų ar traumų organizmas skatina krešėjimą, kad sustabdytų kraujavimą, todėl trombocitų kiekis trumpam gali padidėti.

Onkologinės ligos. Kai kurie piktybiniai procesai taip pat gali lemti trombocitų kiekio padidėjimą.

Vaistų vartojimas ir kiti veiksniai. Kai kurie vaistai, stresas, didelis fizinis krūvis ar net rūkymas gali turėti įtakos trombocitų kiekiui.

Jeigu trombocitų kiekis ilgą laiką išlieka didesnis nei norma, verta kreiptis į gydytoją hematologą ar šeimos gydytoją. Tik specialistas, įvertinęs visus tyrimų duomenis ir bendrą sveikatos būklę, gali pasakyti, ar tai laikinas pokytis, ar požymis, kad reikia pradėti gydymą.

Diagnostika ir tyrimai

Pastebėjus, kad trombocitų kiekis viršija normą, pirmas žingsnis – nustatyti priežastį, kodėl taip nutiko. Vien padidėjęs rodiklis neleidžia spręsti apie ligą ir pasakyti tikslios diagnozės, todėl gydytojai visuomet vertina ir kitus kraujo bei sveikatos parametrus. Tačiau vienkartinis padidėjęs trombocitų skaičius dar nėra pagrindas nerimauti. Gydytojas paprastai rekomenduoja pakartoti tyrimą po kelių savaičių, kad būtų įsitikinta, ar tai ne laikinas pokytis. Tik jei rodikliai išlieka padidėję, pradedamas išsamesnis ištyrimas. Pagrindiniai tyrimai:

1. Bendras kraujo tyrimas (BKT)
   Tai pagrindinis tyrimas, kurio metu nustatomas trombocitų kiekis, eritrocitų ir leukocitų skaičius, hemoglobino koncentracija. Šis tyrimas padeda įvertinti bendrą kraujo būklę ir nustatyti, ar yra kitų nukrypimų.

2. Geležies ir feritino tyrimai
   Kadangi viena iš dažniausių trombocitų padidėjimo priežasčių yra geležies stokos anemija, svarbu patikrinti geležies atsargas organizme. Jei feritino kiekis mažas, galima daryti išvadą, kad trombocitozė yra reaktyvi.

3. Uždegimo rodikliai (CRB, ENG)
   Padidėję uždegiminiai rodikliai rodo, kad organizme vyksta uždegimas, kuris gali skatinti trombocitų gamybą. Tokiu atveju būtina ieškoti uždegimo šaltinio.

4. Kraujo tepinėlis (mikroskopinis tyrimas)
   Leidžia įvertinti trombocitų formą, dydį ir kitas kraujo ląsteles. Kartais būtent šis tyrimas padeda pastebėti pirminės trombocitozės požymius.

5. Kaulų čiulpų tyrimas
   Atliekamas tik tada, kai įtariama pirminė (esminė) trombocitemija arba kiti kraujodaros sutrikimai. Jis leidžia tiksliai įvertinti, kaip gaminamos kraujo ląstelės.

6. Papildomi tyrimai pagal situaciją
   Kartais skiriami kepenų, inkstų, skydliaukės veiklos tyrimai ar net ultragarsas, siekiant atmesti kitas galimas priežastis.

Kaip sumažinti trombocitų kiekį kraujyje?

Kai nustatomas didelis trombocitų kiekis, svarbiausia ne tik suprasti priežastį, bet ir imtis tinkamų veiksmų. Gydymo ar priemonių pasirinkimas priklauso nuo to, kas lemia trombocitų perteklių – ar tai laikinas, ar lėtinis procesas. Todėl pirmasis žingsnis visada turėtų būti gydytojo konsultacija ir išsamus ištyrimas. 

Reaktyvi ar pirminė trombocitozė?

Jei trombocitozė yra reaktyvi, t. y. antrinė, papildomo gydymo dažniausiai neprireikia. Dažniausiai trombocitų kiekis normalizuojasi savaime, kai pašalinama priežastis: infekcijos atveju – pasveikus, geležies stokos metu – papildžius geležies atsargas, o uždegimo atveju – kai kontroliuojamas pagrindinis uždegiminis procesas. Tačiau kitais atvejais, esant pirminei trombocitozei, kai trombocitų kiekis itin aukštas arba kyla kraujo krešulių grėsmė, gydytojas gali paskirti vaistus, pavyzdžiui, mažas aspirino dozes, kad sumažinti kraujo tirštumą ir išvengti trombų ar vaistus skirtus trombocitų mažinimui.

Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai

Nors vien mityba stipriai trombocitų kiekio nesumažins, ji gali padėti palaikyti sveiką organizmo pusiausvyrą ir kraujo kokybę. Visų pirma, vartokite daugiau skysčių – vandens trūkumas gali tirštinti kraują. Rinkitės maistą, turtingą antioksidantais ir omega-3 rūgštimis: žuvį, linų sėmenis, graikinius riešutus, avokadus. Įtraukite daržovių ir vaisių – ypač uogų, citrusinių vaisių, burokėlių, špinatų. O jei nustatytas geležies trūkumas, į mitybą įtraukite ir geležies turinčių maisto produktų ar pasitarus su gydytoju galite vartoti geležies papildus. Be to, stenkitės riboti žalingus įpročius, tokius kaip alkoholio vartojimas bei rūkymas ir sumažinkite cukraus, transriebalų bei perdirbto maisto kiekį. 

Natūralios priemonės (tik pasitarus su gydytoju)

Kai kurie augaliniai produktai, tokie kaip imbieras, česnakas, žalioji arbata, ciberžolė, gali turėti lengvą kraujo skystinimo poveikį. Tačiau jų nereikėtų vartoti dideliais kiekiais, ypač jei vartojate vaistus nuo kraujo krešėjimo.

Fizinė veikla ir streso mažinimas

Reguliarus judėjimas (pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas, joga) gerina kraujotaką ir padeda išvengti trombų susidarymo. Lėtinis stresas taip pat gali turėti įtakos hormonams ir kraujo sudėčiai, todėl poilsis, kokybiškas miegas ir emocinė pusiausvyra yra svarbi sveikatos dalis.

Tačiau kartais gali būti atvirkščiai, kai trombocitų kiekis kraujyje per mažas. Tokiu atveju ypač naudingas vitaminas B12 bei folio rūgšties papildai. 

Kada kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų nežymiai padidėjęs trombocitų kiekis aptinkamas atsitiktinai ir savaime normalizuojasi po kurio laiko. Tačiau yra situacijų, kai šio rodiklio pokyčių negalima ignoruoti, nes jie gali signalizuoti apie rimtesnius sutrikimus organizme. Kreipkitės į gydytoją, jei:

- Trombocitų kiekis išlieka aukštas per kelis pakartotinius kraujo tyrimus.

- Jaučiate galvos skausmą, svaigimą, rankų ar kojų tirpimą, ar atsirado regėjimo sutrikimai.

- Atsiranda mėlynės ar kraujavimas iš nosies, dantenų, be aiškios priežasties.

- Pastebite dusulį, krūtinės skausmą ar staigų nuovargį – tai gali būti kraujo krešulio požymiai.

- Turite lėtinių ligų (pavyzdžiui, uždegiminių, autoimuninių ar onkologinių), kurios gali paveikti kraujo gamybą.

Kodėl svarbu neuždelsti?

Padidėjęs trombocitų kiekis pats savaime nebūtinai yra pavojingas, tačiau kraujas tampa tirštesnis, todėl padidėja trombų susidarymo rizika. O kraujo krešuliai gali sukelti rimtas komplikacijas – nuo trombozės iki insulto ar infarkto. Be to, kai kuriais atvejais trombocitozė gali būti pirminės kraujo ligos simptomas, todėl laiku kreipiantis į gydytoją galima užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams. Gydytojas, įvertinęs visus tyrimus ir jūsų būklę, nuspręs, ar reikalingas gydymas, papildomi tyrimai ar tik stebėjimas. 

Šaltiniai:

• Schafer AI. Thrombocytosis. N Engl J Med. 2004 Mar 18;350(12):1211-9. doi: 10.1056/NEJMra035363. PMID: 15028825.

• Lee H, Reagan JL. Thrombocytosis. In: Ferri FF, ed. Ferri’s Clinical Advisor. New York: Elsevier; 2022: 1473-1474.

• Tefferi A, Vannucchi AM, Barbui T. Essential thrombocythemia: 2024 update on diagnosis, risk stratification, and management. Am J Hematol. 2024 Apr;99(4):697-718. doi: 10.1002/ajh.27216. Epub 2024 Jan 25. PMID: 38269572.

• Gowin K, Mesa R. Management of thrombocythemia. F1000Res. 2014 Sep 29;3:227. doi: 10.12688/f1000research.5361.1. PMID: 25324966; PMCID: PMC4197738.

• Bailey SE, Ukoumunne OC, Shephard EA, Hamilton W. Clinical relevance of thrombocytosis in primary care: a prospective cohort study of cancer incidence using English electronic medical records and cancer registry data. Br J Gen Pract. 2017 Jun;67(659):e405-e413. doi: 10.3399/bjgp17X691109. Erratum in: Br J Gen Pract. 2021 Sep 30;71(711):445. doi: 10.3399/bjgp21X717173. PMID: 28533199; PMCID: PMC5442956.

• Kaur A, Gohari P. Essential Thrombocytosis. 2025 Aug 9. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2025 Jan–. PMID: 30969531.