Kas yra depresija ir kokie būna jos simptomai?

Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių susiduria su emociniais sunkumais, o viena dažniausių psichikos sveikatos problemų – depresija. Nors dažnai ji painiojama su trumpalaikiu liūdesiu ar bloga nuotaika, iš tikrųjų tai kur kas rimtesnė būklė, galinti paveikti tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus savijautą. Kas yra depresija – klausimas, kuris tampa vis aktualesnis, nes šios ligos poveikis gali paliesti kiekvieną: tiek jauną, tiek vyresnį žmogų, nepriklausomai nuo socialinės padėties ar gyvenimo būdo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti dažniausius depresijos simptomus, kokios gali būti priežastys ir kodėl svarbu kreiptis pagalbos. 

Kas yra depresija?

Depresija – tai psichinės sveikatos sutrikimas, kai žmogus praranda gebėjimą džiaugtis, motyvaciją ir susiduria su nuolatiniu liūdesiu ar beviltiškumo jausmu. Tai nėra paprastas blogos nuotaikos periodas – ši liga paveikia tiek emocinę būseną, tiek fizinę savijautą, mąstymą ir elgesį. Pasaulio sveikatos organizacija depresiją pripažįsta viena dažniausių psichikos sveikatos problemų pasaulyje, o jos mastai kasmet auga. Depresija gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo lengvos iki sunkios. Sunki depresija gali smarkiai sutrikdyti žmogaus gebėjimą normaliai gyventi: atlikti kasdienes užduotis, dirbti, palaikyti santykius ar net pasirūpinti savimi. Dažnai ši būklė vystosi pamažu, tačiau kartais simptomai atsiranda staiga – po stipraus streso ar trauminių įvykių. 

Dažniausi depresijos simptomai

Depresija – sudėtinga būklė, galinti paveikti tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus sveikatą. Depresijos simptomai gali būti labai įvairūs ir kiekvienam pasireikšti skirtingai. Vieniems tai – nuolatinis liūdesys ir apatija, kitiems – stiprūs fiziniai pojūčiai, trukdantys normaliai gyventi. Dėl šios įvairovės neretai depresija lieka neatpažinta ilgą laiką.

Pakitusi emocinė būklė

Vienas pirmųjų ženklų, rodantis galimą depresiją, yra emocinės būsenos pokyčiai. Dažniausiai pastebima:

- Nuolatinis liūdesys, tuštumos ar beviltiškumo jausmas.

- Motyvacijos praradimas – veiklos, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, ima nebedžiuginti.

- Padidėjęs dirglumas, vidinis nerimas, jautrumas aplinkai.

- Kaltės ar bevertiškumo jausmas, dažnai be aiškios priežasties.

- Atsiribojimas nuo pasaulio tarsi stebint gyvenimą iš šalies.

Kognityviniai simptomai

Depresija dažnai paveikia ir mąstymą, gebėjimą susikaupti, priimti sprendimus:

- Sunku susikaupti net atliekant paprastas užduotis.

- Lėtesnis mąstymas, sunku apdoroti informaciją ar planuoti.

- Neigiamos mintys apie save, ateitį, beviltiškumo pojūtis.

- Pasikartojančios mintys apie mirtį ar savižudybę (tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis pagalbos).

Elgesio simptomai

Depresija veikia ne tik tai, ką žmogus jaučia ar galvoja, bet ir kaip jis elgiasi. Dažnai pastebima:

- Atsitraukimas nuo artimųjų, socialinių kontaktų vengimas.

- Pomėgių atsisakymas, mažėjantis aktyvumas.

- Sumažėjusi motyvacija darbe.

- Miego ir valgymo įpročių pokyčiai.

- Gyvenimo ritmo sulėtėjimas arba atvirkščiai – nerimastingas elgesys.

Fiziniai simptomai

Nors depresija – psichikos sutrikimas, ji dažnai pasireiškia kūno signalais, tokiais kaip:

- Nuolatinis nuovargis ar energijos trūkumas.

- Galvos, nugaros, raumenų skausmai be aiškios medicininės priežasties.

- Virškinimo sutrikimai (pilvo skausmai, pykinimas, apetito pokyčiai).

- Miego sutrikimai: nemiga, dažnas nubudimas naktį arba padidėjęs mieguistumas.

- Nusilpusi imuninė sistema – dažnesni peršalimai ar kiti negalavimai.

Galimos priežastys ir rizikos veiksniai

Depresija dažnai neturi vienos aiškios priežasties – tai daugelio veiksnių derinys, galintis paveikti žmogų skirtingais gyvenimo etapais. Kai kuriems ji išsivysto po traumuojančio įvykio, kitiems – dėl ilgalaikio streso, o kartais – net be akivaizdžios priežasties. Svarbu suprasti, kad depresija nėra silpnos valios ženklas, o realus sutrikimas, kurio kilmę gali lemti įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.

Biologiniai veiksniai

Biologiniai veiksniai gali turėti reikšmingos įtakos depresijos atsiradimui. Vienas svarbiausių yra paveldimumas – jei šeimoje yra buvę depresijos atvejų, padidėja rizika susirgti ir kitiems šeimos nariams. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka hormonų pokyčiai, galintys paveikti nuotaiką ir emocinę pusiausvyrą. Tai ypač pastebima po gimdymo, menopauzės ar esant skydliaukės sutrikimams. Dar vienas svarbus aspektas – smegenų cheminė pusiausvyra: depresija dažnai siejama su neuromediatorių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, veiklos sutrikimais, kurie tiesiogiai veikia emocinę būseną.

Psichologiniai veiksniai

Psichologiniai veiksniai taip pat turi didelę reikšmę. Ilgalaikis stresas, emocinė įtampa ar trauminiai įvykiai, tokie kaip netektis, skyrybos ar smurtas, gali tapti depresijos priežastimi arba ją sustiprinti. Prie rizikos prisideda ir žema savivertė, perfekcionizmas bei polinkis į kaltės jausmą, kurie apsunkina gebėjimą susidoroti su sunkumais. Be to, vaikystės patirtys, ypač neigiamos ar traumuojančios, ilgainiui gali formuoti emocinius atsakus, didinančius jautrumą psichologiniams iššūkiams suaugus.

Socialiniai ir gyvenimo būdo veiksniai

Socialinė izoliacija ar artimųjų palaikymo stoka gali sustiprinti vienišumo jausmą, o perdegimas darbe ir nuolatinis spaudimas mažina atsparumą stresui. Be to, nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka bei miego sutrikimai silpnina tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą. Per didelis alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas dar labiau apsunkina būklę, sukeldamas užburtą ratą tarp blogėjančios savijautos ir žalingų įpročių.

Depresijos valdymo ir gydymo būdai

Depresija – tai liga, kurią galima ir reikia gydyti. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamai parinktas pagalbos planas gali padėti atkurti emocinę pusiausvyrą ir gyvenimo kokybę. Gydymo būdai paprastai derinami individualiai, atsižvelgiant į simptomų sunkumą ir asmeninę situaciją. 

Psichologinė pagalba

Vienas efektyviausių būdų įveikti depresiją – profesionali psichologinė pagalba. Psichoterapija (ypač kognityvinė elgesio terapija) padeda keisti neigiamus mąstymo modelius, lavinti emocinio atsparumo įgūdžius. Pokalbiai su psichologu ar psichiatru suteikia saugią erdvę išreikšti jausmus ir suprasti vidinius procesus. O grupinės terapijos padeda mažinti izoliacijos jausmą.

Medikamentinis gydymas

Esant vidutinio sunkumo ar sunkiai depresijai, gydytojas psichiatras gali skirti antidepresantus. Šie vaistai padeda atkurti neuromediatorių pusiausvyrą smegenyse, mažina liūdesio jausmą, gerina miego kokybę ir bendrą savijautą. Svarbu nevartoti vaistų savarankiškai – juos skiria ir dozuoja tik specialistas. Poveikis dažniausiai pasireiškia palaipsniui, per kelias savaites.

Gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralios priemonės

Be tradicinio gydymo, svarbią įtaką gali turėti kasdieniai įpročiai. Fizinė veikla, pilnavertė mityba, kokybiškas miegas ir socialinis palaikymas gali padėti jaustis geriau. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama natūralioms priemonėms, kurios padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą, pavyzdžiui, ašvaganda gali padėti mažinti streso lygį ir skatinti nervų sistemos atsparumą. Vitaminas D siejamas su geresne nuotaika ir energijos lygiu. O B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemos funkcijoms ir streso valdymui, todėl gali padėti palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.

Tuo tarpu multivitaminai užtikrina reikiamų mikroelementų balansą organizme. Magnis dažnai naudojamas stresui mažinti ir miego kokybei pagerinti. O žuvų taukai, turintys omega-3 riebalų rūgščių, gali prisidėti prie geresnės emocinės savijautos. Šios priemonės gali būti naudingas papildymas šalia psichologinės pagalbos ar gydymo vaistais, ypač lengvos ar vidutinės depresijos atvejais.

Socialinis palaikymas ir rutina

Nors depresija dažnai skatina užsidaryti savyje, socialinis ryšys yra labai svarbus sveikimo procese. Pokalbiai su artimaisiais, veikla bendruomenėje, palaikymas iš aplinkos gali padėti grįžti į kasdienį gyvenimo ritmą. Taip pat rekomenduojama laikytis pastovaus miego ir veiklos režimo, kiek įmanoma įtraukti fizinį aktyvumą ir vengti izoliacijos, net jei norisi atsitraukti.

Depresijos gydymas – tai procesas, reikalaujantis laiko ir kantrybės. Kiekvieno kelias skirtingas, todėl svarbiausia – nebijoti ieškoti pagalbos ir nelyginti savo gijimo su kitų patirtimis.

Kada kreiptis pagalbos?

Depresija nėra laikinas liūdesys, kuris praeina savaime. Tai būklė, kuri be tinkamos pagalbos gali stiprėti ir vis labiau trukdyti kasdieniam gyvenimui. Dėl to labai svarbu atpažinti momentą, kai savarankiškų pastangų nebepakanka, ir kreiptis į specialistus. Pagalbos rekomenduojama ieškoti, jei pastebite šiuos požymius:

- Depresijos simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir nesilpnėja.

- Jaučiate, kad liūdesys ar apatija ima trukdyti darbui, mokslams ar santykiams su artimaisiais.

- Kasdienės veiklos, kurios anksčiau buvo paprastos, tampa sudėtingos ar neįmanomos.

- Dažnai kyla neigiamos mintys apie save, beviltiškumo jausmas ar mintys apie mirtį.

- Jaučiate fizinius simptomus (nuovargį, miego sutrikimus, virškinimo problemas), kurių nepavyksta paaiškinti kitomis priežastimis.

Kur kreiptis pagalbos?

Šeimos gydytojas gali nukreipti pas psichiatrą ar psichologą. Psichologas ar psichoterapeutas padeda spręsti emocinius sunkumus, keisti mąstymo modelius ir įveikti sunkiausius laikotarpius. O psichiatras įvertina būklę ir prireikus paskiria medikamentinį gydymą. Taip pat egzistuoja ir pagalbos linijos – tai konfidenciali, nemokama ir greita pagalba, kai reikia išsikalbėti: 

- Vaikų linija: 116 111, kasdien nuo 11:00 iki 23:00 val. 

- Jaunimo linija: 8 800 28888, veikia visą parą (I-VII) 

- Vilties linija: 116 123, veikia visą parą (I-VII) 

- Pagalbos moterims linija: 8 800 66366, veikia visą parą (I-VII) 

- Tėvų linija: 8 800 90012, darbo dienomis: 9:00-13:00 ir 17:00-21:00 

- Sidabrinė linija: 8 800 80020; I-V 8:00-22:00, VI-VII 11:00-19:00

O skubios pagalbos atvejais – skambinti 112.

Šaltiniai:

• Cuijpers P, Quero S, Dowrick C, Arroll B. Psychological Treatment of Depression in Primary Care: Recent Developments. Curr Psychiatry Rep. 2019 Nov 23;21(12):129. doi: 10.1007/s11920-019-1117-x. PMID: 31760505; PMCID: PMC6875158.

• Sampogna G, Toni C, Catapano P, Rocca BD, Di Vincenzo M, Luciano M, Fiorillo A. New trends in personalized treatment of depression. Curr Opin Psychiatry. 2024 Jan 1;37(1):3-8. doi: 10.1097/YCO.0000000000000903. Epub 2023 Oct 19. PMID: 37865845.

• Arrarás JI, Manrique E. La percepción de la depresión y de su tratamiento [How depression and its treatment are perceived]. An Sist Sanit Navar. 2019 Apr 25;42(1):5-8. Spanish. doi: 10.23938/ASSN.0591. PMID: 30936571.

• Chokroverty L. Depression Part 2: Treatment. Pediatr Rev. 2024 Sep 1;45(9):494-504. doi: 10.1542/pir.2024-006479. PMID: 39217118.

• Rakel RE. Depression. Prim Care. 1999 Jun;26(2):211-24. doi: 10.1016/s0095-4543(08)70003-4. PMID: 10318745.

• Tiller JW. Depression and anxiety. Med J Aust. 2013 Sep 16;199(S6):S28-31. doi: 10.5694/mja12.10628. PMID: 25370281.

• Zhou C, Fabiano N. Exercise as a treatment for depression. CMAJ. 2024 May 5;196(17):E596-E96. doi: 10.1503/cmaj.231288. PMID: 38719220; PMCID: PMC11073824.

• Smith K. Mental health: a world of depression. Nature. 2014 Nov 13;515(7526):181. doi: 10.1038/515180a. PMID: 25391942.

• Holtzheimer PE 3rd, Nemeroff CB. Advances in the treatment of depression. NeuroRx. 2006 Jan;3(1):42-56. doi: 10.1016/j.nurx.2005.12.007. PMID: 16490412; PMCID: PMC3593359.

• Nauphal M, Mischoulon D, Uebelacker L, Streeter C, Nyer M. Yoga for the treatment of depression: Five questions to move the evidence-base forward. Complement Ther Med. 2019 Oct;46:153-157. doi: 10.1016/j.ctim.2019.08.012. Epub 2019 Aug 16. PMID: 31519272.