Kiek valandų turi miegoti vaikas per parą?

Vaikų miego klausimas pirmaisiais gyvenimo metais yra svarbiausias tėvams. Kiekvienas naujagimis yra unikalus, jo bioritmai priklauso ne tik nuo maitinimo režimo, bet ir nuo individualių vaiko ypatybių, jo sveikatos būklės bei priežiūros. Tačiau yra vidutinių skaičių, kurie rodo, kiek maždaug miego reikia skirtingo amžiaus vaikams, kad jie tinkamai augtų ir vystytųsi. O vaikai, kurie nepakankamai miega, tampa nervingi, išsiblaškę ir nervingi. Tinkamas miegas labai svarbus visiems vaikams, nepaisant jų amžiaus: tiek kūdikių, tiek paauglių miegas turi būti kokybiškas.

Labai svarbu, kad tėvai užtikrintų savo vaikui tinkamą ir sveiką miegą. Vaikams, kaip ir suaugusiems, įprastas miego kiekis skiriasi kiekvienam individualiai. Vieni vaikai miega daugiau, kiti mažiau. Ir nereikėtų sunerimti jei jūsų vaikas miega valanda ilgiau ar trumpiau nei kaimynės.

Kodėl miegas toks svarbus?

Kaip ir suaugusiems, vaikams miegas yra puikus būdas apdoroti visą informaciją, kurią smegenys gavo per dieną. Kiek turi miegoti vaikas priklauso nuo amžiaus ir dar daugelio kitų veiksnių. Tad svarbu paminėti, kad visi vaikai yra individualūs ir nebūtinai turi miegoti tiek, kiek parašyta knygose, ar mamyčių forumuose. Vaikų vystymuisi miegas vaidina ypatingą vaidmenį, kadangi miegas dalyvauja augimo procese. Beveik 80 procentų vaiko augimo hormono pasigamina vaikui miegant. Taigi, miegas yra labai svarbus normaliam vaiko augimui ir smegenų vystymuisi, o nuolatinis miego trūkumas arba nekokybiškas miegas gali sukelti rimtų ligų ir lėtesnį fizinį vystymąsi. Taip pat svarbūs ir įvairūs vitaminai vaikams ir paaugliams, kurie padeda palaikyti skirtingų organų ir organizmo sistemų funkcijas.

Kokybiškas ir gilus miegas, kurio metu vaikas gali tinkamai atsigauti ir pailsėti - reikalauja tam tikrų sąlygų. Yra tėvų, kurie mano, kad nieko blogo, jei vaikas užmiega veikiant televizoriui ar grojant muzikai, kadangi taip vaikas įpratinamas prie bet kokios aplinkos. Tačiau tai gana klaidingas supratimas, kadangi tokioje aplinkoje vaikas negali giliai užmigti ir tokiu atveju, nervų sistema negauna tinkamo poilsio. Labai svarbu sukurti tinkamas sąlygas vaikui užmigti ir pasirūpinti, kad niekas netrukdytų jam kokybiškai išsimiegoti. Be to, įvairūs vitaminai vaikams ir paaugliams padeda stiprinti imuninę sistemą ir taip prisideda prie kokybiškesnio miego. 

Kiek valandų miego reikia skirtingo amžiaus vaikams?

0-4 savaičių amžiaus: iki 18 valandų per parą, o kartais net ilgiau.

Naujagimiai paprastai miega 16-18 valandų per parą. Neišnešioti kūdikiai gali miegoti ilgiau, o kūdikiams susiduriant su pilvo diegliukais gali būti atvirkščiai. Kadangi naujagimiai dar neturi vidinio laikrodžio, jų miegas nepriklauso nuo paros meto.

1-4 mėnesių amžiaus: 14-15 valandų per parą

Iki šešių savaičių jūsų kūdikio miego režimas tampa reguliaresnis. Ilgiausias miego laikotarpis trunka nuo keturių iki šešių valandų ir dažniausiai jis būna vakare arba nakties metu. 

4-12 mėnesių amžiaus: 12-16 valandų per parą

Dauguma kūdikių iki 11 mėnesių miega tik apie 12 valandų. Šiuo laikotarpiu pagrindinis tikslas yra ugdyti sveikus miego įpročius, nes kūdikis dabar yra daug bendraujantis ir jo miego režimas po truputį tampa panašesnis į suaugusiojo. Paprastai kūdikiai per dieną miega tris kartus, o sulaukę 6 mėnesių - du.

1-3 metų amžiaus: 11-14 valandų per parą

Kai kūdikiui sukanka 18-21 mėnuo, dienos metu dažniausiai miega tik vieną kartą, maždaug per pietus. O nuo 21 iki 36 mėnesių daugumai vaikų taip pat vis dar reikia vieno miego per dieną, kuris gali trukti nuo vienos iki trijų su puse valandos. Įprastai 1-3 metų amžiaus vaikai eina miegoti nuo 19 iki 21 val., o pabunda nuo 6 iki 8 val.

3-5 metų amžiaus: 10-13 valandų per parą

Tokio amžiaus vaikai taip pat dažniausiai eina miegoti nuo 19 iki 21 val., o pabunda apie 6-8 val. Kartais ir tokio amžiaus vaikai miega pietų miego, tačiau jų dienos miegas būna kiek trumpesnis.

6-12 metų amžiaus: 9-12 valandų per parą

Šiame amžiuje miego laikas palaipsniui pereina į vėlesnį. Miegoti gali būti einama labai įvairiai, nuo ​​19 iki 23 val. ir net vėliau. 

13-18 metų amžiaus: 8-10 valandų per parą

Miego poreikis išlieka toks pat svarbus sveikatai ir organizmo vystymuisi. Daugeliui paauglių gali prireikti daugiau miego nei ankstesniame amžiuje dėl hormoninių ir su amžiumi susijusių pokyčių organizme. Be to, šiame amžiuje, būtent dėl organizmo pokyčių, labai svarbūs vitaminai paaugliams. O ypač svarbūs vitaminai sportuojantiems paaugliams, kadangi padeda greičiau atsistatyti organizmui po intensyvaus fizinio krūvio ir atgauti jėgas.

Ko reikia kokybiškam miegui?

Miego režimas

Kad vaikas pakankamai išsimiegotų, būtina laikytis tam tikro režimo ir paguldyti jį miegoti tuo pačiu metu. Tai ypač svarbu kalbant apie nakties miegą. Įveskite taisyklę paguldyti vaiką miegoti, pavyzdžiui, 21:00 val. ir jos laikykitės. Net jei namuose yra svečių, ar žiūrite įdomų filmą - nesvarbu, turite viską atidėti ir paguldyti vaiką miegoti. Jei jis įpras eiti miegoti tuo pačiu metu, niekas nesutrukdys jam atsipalaiduoti ir užmigti. Taip pat yra ir specialūs papildai miegui, kurie gali padėti palaikyti normalią nervų sistemos veiklą bei padėti palaikyti normalią miego kokybę.

Pasiruošimas miegoti, atsipalaidavimas, ritualai

Kad vaikas lengvai ir greitai užmigtų, jau valandą ar dvi prieš miegą jis turėtų būti ramioje atmosferoje. Triukšmingi žaidimai, sudėtingi galvosūkiai, sunkių užduotėlių sprendimas, namų darbų ruošimas, kompiuteriniai žaidimai, triukšmingų ilgų filmų žiūrėjimas, garsios muzikos klausymas ir kt. - visa tai turėtų baigtis likus valandai ar dviem iki einant miegoti. Šiuo metu mažylis gali ramiai žaisti su žaislais ar klausytis mamos skaitomos pasakos. Vyresnis vaikas gali skaityti pats, šnekučiuotis su tėvais ar žiūrėti ramų filmą. O tada prieš pat miegą atliekami tam tikri veiksmai - reikia nusiprausti po dušu, išsivalyti dantis, pasikloti lovą, persirengti pižamą, išgerti vandens ir pan. Diena po dienos prieš miegą atliekami tie patys veiksmai tampa savotišku ritualu, kurio atlikimas taip pat padeda vaikui pasiruošti miegui. 

Nevalgyti prieš miegą

Paskutinis valgis turi būti maždaug 2 valandas prieš miegą (žinoma tai netaikoma kūdikiams). Prieš pat miegą vaikas gali išgerti puodelį arbatos, bet nereikia duoti sunkaus, kaloringo maisto. Taip bus lengviau užmigti, kadangi virškinimo traktas nebus apkrautas.

Jauki atmosfera kambaryje

Prieš guldant vaiką į lovą, kambarys turi būti gerai išvėdintas. Jei patalpa sausa, po vėdinimo verta įjungti drėkintuvą ir šiek tiek padidinti drėgmės lygį. Kai vaikas eina miegoti, turite išjungti šviesą, galite palikti neryškią naktinę šviesą, jei vaikas to paprašys. Jokiu būdu negalima vaikų guldyti įjungus televizorių ar planšetę. Kambaryje, kuriame vaikas miega, turi būti vėsu, gaivu, tamsu ir tylu, kad jo miegas būtų gilus ir kokybiškas.

Miego trūkumo požymiai

Keletas požymių, pagal kuriuos galite nustatyti, kad vaikui trūksta miego:

• Silpnumas ir nuovargis dienos metu.
• Sumažėjęs aktyvumas (visą laiką nori gulėti, nežaidžia).
• Irzlumas, verkimas.
• Mieguistumas dienos metu.
• Staiga užmiega daug anksčiau nei įprastai.

Šaltiniai:

Paruthi, S., Brooks, L. J., D’Ambrosio, C., Hall, W. A., Kotagal, S., Lloyd, R. M., Malow, B. A., Maski, K., Nichols, C., Quan, S. F., Rosen, C. L., Troester, M. M., & Wise, M. S. (2016). Consensus statement of the American Academy of Sleep Medicine on the recommended amount of sleep for healthy children: Methodology and discussion. Journal of Clinical Sleep Medicine, 12(11), 1549–1561.

Galbally, M., Lewis, A. J., McEgan, K., Scalzo, K., & Islam, F. A. (2013). Breastfeeding and infant sleep patterns: an Australian population study. Journal of paediatrics and child health, 49(2), E147–E152.

Liu, J., Feng, R., Ji, X., Cui, N., Raine, A., & Mednick, S. C. (2019). Midday napping in children: associations between nap frequency and duration across cognitive, positive psychological well-being, behavioral, and metabolic health outcomes. Sleep, 42(9), zsz126.

Carter, K. A., Hathaway, N. E., & Lettieri, C. F. (2014). Common sleep disorders in children. American Family Physician, 89(5), 368–377.