Ar gyvulinės erkės pavojingos žmogui?

2025 m. liepos 4 d., penktadienis

Šiltuoju metų laiku tiek gamtoje, tiek kiemuose suaktyvėja vieni pavojingiausių parazitų – erkės. Nors jos yra mažos ir dažniausiai jų net nepastebime, jų įkandimai gali turėti rimtų pasekmių tiek žmogaus, tiek gyvūno sveikatai. Lietuvoje kasmet registruojami šimtai Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejų, kuriuos sukelia būtent erkės. Tačiau daugeliui kyla klausimas, ar ir gyvūnų erkės – tos, kurias galite pamatyti ant naminių ar laukinių gyvūnų, taip pat yra pavojingos ir žmogui? Ar įmanoma užsikrėsti nuo gyvūno atneštos erkės? Šiame straipsnyje apžvelgsime, kuo pavojingos erkės, kokios yra jų pernešamos ligos, kaip nuo jų apsisaugoti ir kokios yra galimos prevencinės priemonės.

Taigi, ar gyvulinės erkės pavojingos žmogui?

Terminas „gyvulinės erkės“ reiškia erkes, kurios parazituoja ant naminių ar laukinių gyvūnų – tokių kaip šunys, katės, galvijai ar kiti laukiniai gyvūnai. Tačiau tai nereiškia, kad jos negali persikelti ant žmogaus – priešingai, kai kurios iš jų puikiai prisitaikiusios maitintis ir žmogaus krauju. Dėl to šios erkės gali būti pavojingos ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms.

Pavyzdžiui, Rhipicephalus sanguineus – vadinamoji rudoji šuninė erkė – yra paplitusi šiltesniuose Europos regionuose, bet gali būti aptinkama ir Lietuvoje. Ji dažnai parazituoja ant šunų, bet gali įsisiurbti ir žmogui, ypač kai gyvūnas gyvena arti žmonių. Kita dažna rūšis – Ixodes ricinus, dar vadinama miškinė ar paprastoji erkė – ji puola tiek gyvūnus, tiek žmones ir yra viena pagrindinių Laimo ligos bei erkinio encefalito platintojų Lietuvoje.

Erkės dažnai migruoja nuo gyvūno ant žmogaus per tiesioginį kontaktą: glostant šunį ar katę, dirbant ūkyje su gyvuliais ar net prisėdus pievoje, kur ką tik ilsėjosi laukinis gyvūnas. Be to, naminiai gyvūnai gali parnešti erkes iš kiemo į namus – kur jos gali laukti galimybės įsisiurbti žmogui, ypač jei gyvūnui netaikoma apsauga nuo parazitų. Taigi, erkės, kurias randame ant augintinių, gali pernešti tas pačias ligas ir žmonėms. Todėl saugoti savo augintinį nuo erkių naudojant specialias priemones tiesiog būtina.

Kokias ligas platina erkės?

Erkės – tai pavojingi ligų pernešėjai. Jų įsisiurbimas gali baigtis rimtomis infekcijomis, kurių simptomai dažnai pasireiškia tik po kelių dienų ar savaičių. Lietuvoje dažniausiai pasitaiko dvi pagrindinės erkių platinamos ligos – Laimo liga ir erkinis encefalitas, tačiau egzistuoja ir kitos, mažiau žinomos, bet pavojingos infekcijos.

Laimo liga (boreliozė)

Laimo liga – tai bakterinė infekcija, kurią sukelia Borrelia burgdorferi bakterijos, plintančios per erkių įkandimus. Tai dažniausiai diagnozuojama erkių platinama liga Lietuvoje. Pagrindiniai simptomai: raudona dėmė su blyškesniu viduriu (vadinamoji migruojanti eritema), atsirandanti apie įkandimo vietą, taip pat karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, nuovargis. O vėlesnėse stadijose gali pasireikšti sąnarių, nervų sistemos ar širdies pažeidimai. Vakcinos nuo Laimo ligos nėra, todėl vienintelė apsauga – prevencija.

Erkinis encefalitas

Tai virusinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Virusas plinta per erkių seiles, o liga dažnai prasideda gripą primenančiais simptomais ir gali pereiti į sunkią neurologinę formą. Pirmoji fazė: karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas. O antroji fazė gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip: meningitas, encefalitas, paralyžius. Tačiau nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti – tai veiksminga apsauga, ypač naudinga gyvenantiems ar daug laiko praleidžiantiems gamtoje.

Anaplazmozė

Tai bakterinė liga, kurią sukelia Anaplasma phagocytophilum. Liga pasireiškia karščiavimu, šaltkrėčiu, raumenų skausmais, kartais – kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimais. Diagnozė dažnai sudėtinga, nes simptomai nėra specifiniai.

Babeziozė

Ši liga dažniau pasitaiko tarp gyvūnų (ypač šunų), bet tam tikromis sąlygomis gali užsikrėsti ir žmonės. Tai parazitinė infekcija, kuri sukelia raudonųjų kraujo kūnelių irimą, karščiavimą, silpnumą.

Kaip apsisaugoti nuo erkių?

Daugeliui kyla klausimas ar erkės šokinėja. Todėl skubame patikinti, jog erkės nešokinėja ir neskraido – jos tiesiog laukia savo aukos ant žolės, krūmų ar gyvūnų kailio, dažniausiai 10–70 cm aukštyje. Žinant tai, galima imtis efektyvių priemonių, kurios ženkliai sumažina įsisiurbimo riziką. Apsauga nuo erkių yra pagrindinis būdas išvengti pavojingų ligų.

Tinkama apranga gamtoje

Jei einate į mišką, pievą ar net vedžiojate šunį parke – rinkitės šviesius drabužius, kadangi taip lengviau pastebėti ropojančią erkę. O drabužiai ilgomis rankovėmis ir kelnės – apsunkins erkės patekimą ant odos. Kelnių galus įkiškite į kojines ar dėvėkite batus su aukštesniu aulu ir dėvėkite galvos apdangalą, nes erkės gali nusileisti nuo šakų.

Naudokite repelentus

Repelentai – tai cheminės medžiagos, kurios atbaido erkes ir kitus vabzdžius. Purkškite priemonę ant drabužių ir atvirų kūno vietų, ypač blauzdų, riešų, kaklo srities. O vaikams rinkitės švelnesnes, jų amžiui tinkamas priemones.

Venkite vietų, kur erkių tikimybė didžiausia arba judėkite atsargiai

Venkite aukštos žolės, tankių krūmų. Judėkite pramintais takais, neikite per brūzgynus.

Visuomet apžiūrėkite save, namiškius ir savo augintinius po buvimo gamtoje

Atidžiai apžiūrėkite visą kūną, ypač pažastis, kirkšnis, pakaušį, ausų užpakalinę dalį, juosmenį. Erkės mėgsta šiltas, drėgnas vietas – net ir kūno raukšles. Naminius gyvūnus (ypač šunis ir kates), taip pat būtina apžiūrėti po kiekvieno pasivaikščiojimo, kadangi erkė esanti ant augintinio gali jį užkrėsti ar net pereiti ant žmogaus.

Apsaugokite savo augintinius

Kaip jau minėjome, erkė gali užkrėsti ir jūsų gyvūną ar netgi pereiti ant žmogaus, todėl augintinių apsaugai naudokite antiparazitinius lašiukus, antkaklius ar tabletes (pagal veterinaro rekomendacijas). Ir nepamirškite reguliariai atnaujinti apsaugos priemonių. Be to, erkės gali įsisiurbti net ir trumpo pasivaikščiojimo metu – todėl apsauga būtina visą aktyvųjį sezoną (nuo pavasario iki vėlyvo rudens).

Tvarkykite aplinką aplink namus

Reguliariai pjaukite žolę, genėkite krūmus. O jeigu laikote gyvulius – reguliariai valykite ganyklas, tvartus, taip pat naudokite veterinaro rekomenduojamas priemones nuo erkių.

Ką daryti, jei erkė įsisiurbė?

Net ir laikantis visų apsaugos priemonių, erkė vis tiek gali įsisiurbti – ir tai nebūtinai reiškia, kad užsikrėsite kuria nors liga. Tačiau kuo greičiau erkė pašalinama, tuo mažesnė rizika, kad ji perduos infekciją. Bakterijos, sukeliančios Laimo ligą, dažniausiai perduodamos po 12–24 valandų nuo įsisiurbimo, todėl laikas čia labai svarbus. Taigi, kaip tinkamai ištraukti erkę?

Naudokite smailų pincetą ar specialų erkių traukiklį (galima įsigyti vaistinėje). Suimkite erkę kuo arčiau odos, stengiantis neprispausti jos pilvo (kad neišskirtų daugiau skysčių į žaizdą). Lėtai ir tolygiai traukite tiesiai – nedarykite staigių judesių, nes galite nutraukti kūną ir palikti galvą odoje. Ištraukus – dezinfekuokite įsisiurbimo vietą spiritu ar antiseptiku. Taip pat galite naudoti specialias priemones po įkandimo. Prieš traukiant erkę nenaudokite aliejaus, sviesto, acetono ar degtinės. Ir nesukite pinceto ratu – traukite tiesiai.

Po ištraukimo stebėkite įkandimo vietą 2–4 savaites. Jei atsiranda paraudimas, kuris plečiasi, ar žiedo formos išbėrimas – kreipkitės į gydytoją. Stebėkite bendrą savijautą: karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai, nuovargis – tai galimi pirmieji infekcijos požymiai. Jei įmanoma – erkę įdėkite į mažą sandarų indelį (pavyzdžiui, plastikinį maišelį ar dėžutę) ir pristatykite ją tyrimams.

Kada kreiptis į gydytoją?

- Jei erkė buvo įsisiurbusi ilgiau nei 24 valandas.

- Jei vieta aplink įkandimą paraudo, patino ar tapo skausminga.

- Jei atsirado migruojanti eritema (raudonas bėrimas, plečiasi).

- Jei pasireiškė gripo simptomai: karščiavimas, silpnumas, raumenų ar sąnarių skausmai.

- Jei nesate tikri, ar erkė buvo pilnai ištraukta.

Svarbu prisiminti, jog net ir be akivaizdžių simptomų, erkė gali perduoti infekciją. Todėl būtina stebėti bendrą sveikatos būklę ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia simptomai keliantys įtarimų.

Skiepai nuo erkių platinamų ligų

Vakcinacija – viena patikimiausių priemonių apsisaugoti nuo tam tikrų erkių pernešamų ligų. Pavyzdžiui, skiepai nuo erkinio encefalito tai vienintelė efektyvi prevencinė priemonė nuo šios pavojingos virusinės ligos. Skiepytis galima visus metus, tačiau geriausia – žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kad imunitetas susiformuotų dar prieš aktyvų erkių sezoną. Vakcina nuo erkinio encefalito yra labai efektyvi – net 95–99 % pasiskiepijusių asmenų įgyja apsaugą. Tačiau skiepai neapsaugo nuo Laimo ligos ar kitų infekcijų – todėl net ir paskiepytas žmogus turi saugotis erkių.

Šaltiniai:

Beati L, Klompen H. Phylogeography of Ticks (Acari: Ixodida). Annu Rev Entomol. 2019 Jan 7;64:379-397. doi: 10.1146/annurev-ento-020117-043027. Epub 2018 Oct 24. PMID: 30354695.

Madison-Antenucci S, Kramer LD, Gebhardt LL, Kauffman E. Emerging Tick-Borne Diseases. Clin Microbiol Rev. 2020 Jan 2;33(2):e00083-18. doi: 10.1128/CMR.00083-18. PMID: 31896541; PMCID: PMC6941843.

Parola P, Raoult D. Ticks and tickborne bacterial diseases in humans: an emerging infectious threat. Clin Infect Dis. 2001 Mar 15;32(6):897-928. doi: 10.1086/319347. Epub 2001 Mar 14. Erratum in: Clin Infect Dis 2001 Sep 1;33(5):749. PMID: 11247714.

Estrada-Peña A, de la Fuente J. The ecology of ticks and epidemiology of tick-borne viral diseases. Antiviral Res. 2014 Aug;108:104-28. doi: 10.1016/j.antiviral.2014.05.016. Epub 2014 Jun 9. PMID: 24925264.