Kodėl vėluoja mėnesinės?

Mėnesinės yra natūralus ir svarbus procesas vykstantis moters kūne, kuris dažniausiai kartojasi maždaug kas 24–38 dienas. Tačiau daugelis moterų bent kartą gyvenime susiduria su mėnesinių vėlavimu, kuris neretai kelia nerimą. Menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu, todėl bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų. Kodėl mėnesinės kartais vėluoja? Ar tai yra rimtos sveikatos problemos požymis, ar tiesiog laikinas nukrypimas, susijęs su kasdieniais iššūkiais ar gyvenimo būdo pokyčiais?

Pagrindinės mėnesinių vėlavimo priežastys

Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti:

Stresas ir gyvenimo būdas. Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą.

Hormoniniai svyravimai. Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti.

Kūno svorio pokyčiai. Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės.

Tam tikros ligos. Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis.

Nėštumas. Nors tai akivaizdi priežastis, verta paminėti, kad nėštumas yra viena iš dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių. Jei įtariate nėštumą, rekomenduojama atlikti nėštumo testą arba kreiptis į gydytoją nėštumo nustatymui.

Kiek gali vėluoti mėnesinės?

Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su cikro svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti.

Kaip paskatinti ar atitolinti mėnesines?

Būna situacijų, kai moterys nori pagreitinti arba atitolinti mėnesines, pavyzdžiui, dėl asmeninių planų, atostogų ar kitų priežasčių.

Kaip paskatinti mėnesines? Yra keletas natūralių būdų kaip pagreitinti mėnesines. Jei norite, kad mėnesinės prasidėtų greičiau, jums gali padėti didesnis vitamino C vartojimas, kofeinas ar imbiero arbatos gėrimas. Šie metodai iš tiesų gali būti veiksmingi, tačiau jų efektyvumas nėra garantuotas, todėl prieš bandant natūralias priemones, verta pasitarti su gydytoju. Be to, lengvi fiziniai pratimai, masažas ar šilti kompresai pilvo srityje gali padėti skatinti kraujotaką ir šiek tiek pagreitinti menstruacijų pradžią.

Dar vienas dažnas klausimas - kaip atitolinti mėnesines? Šiuo atveju padėti gali medikamentinės priemonės. Hormoniniai kontraceptikai yra vienas iš būdų reguliuoti ciklą, ir kai kuriais atvejais jie gali būti paskirti norint atitolinti mėnesines. Tačiau svarbu atminti, kad tokių priemonių vartojimą būtina aptarti su gydytoju, kad būtų išvengta galimų šalutinių poveikių. 

Užsitęsusių mėnesinių priežastys ir sprendimai

Kartais mėnesinės užsitęsia ilgiau nei įprastai, tai gali sukelti diskomfortą, o taip pat ir nerimą. Taigi, kodėl niekaip nesibaigia mėnesinės? Kokios to priežastys ir ką reikėtų daryti?

Užsitęsusios mėnesinės gali būti susijusios su hormoniniais pokyčiais, kontraceptikų vartojimu arba tam tikromis lytinės sveikatos problemomis. Hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, estrogenų perteklius ar progesterono trūkumas, gali sukelti ilgesnį kraujavimą. Tam tikri kontraceptikai, tokie kaip hormoninė spiralė ar kai kurios kontraceptinės tabletės, taip pat gali turėti įtakos menstruacijų trukmei. Be to, tokios būklės kaip endometriozė, gimdos polipai ar kitos ginekologinės ligos taip pat gali būti užsitęsusio kraujavimo priežastis.

Kaip sustabdyti užsitęsusias mėnesines?

Jei mėnesinės užsitęsia daugiau nei savaitę, rekomenduojama kreiptis į ginekologą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Gydytojas gali atlikti tyrimus ir paskirti gydymą, pavyzdžiui, hormoninius preparatus, jei kraujavimas susijęs su hormoniniais pokyčiais.

Kaip rūpintis savimi mėnesinių metu

Higienos priemonės. Iš tiesų higienos priemonių pasirinkimas yra itin didelis. Galima rinktis iš įvairiausių tamponų, paketų, o taip pat ir menstruacinių taurelių. Kiekvienas produktas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl tinkamiausias higienos priemones mėnesinių metu reikėtų pasirinkti pagal savo kūno poreikius ir menstruacijų intensyvumą. Tamponus ir paketus rekomenduojama keisti kas 4-6 valandas, siekiant išvengti infekcijų. Tuo tarpu menstruacinė taurelė yra ekologiška alternatyva, kuri gali būti naudojama ilgiau, tačiau taip pat reikalauja tinkamos priežiūros ir valymo.

Apsauga nuo nėštumo mėnesinių metu. Daugelis moterų klausia, ar galima pastoti per mėnesines. Nors tikimybė pastoti menstruacijų metu yra itin maža, vis dėlto tam tikrais atvejais tokia galimybė išlieka. Jei norima išvengti nėštumo, rekomenduojama naudoti patikimas apsisaugojimo priemones, tokias kaip prezervatyvai. Be to, prezervatyvai ne tik apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, bet ir sumažina lytiškai plintančių infekcijų riziką.

Papildomos priemonės komfortui užtikrinti. Sumažinti pilvo skausmą gali padėti šilti kompresai.  Taip pat lengva mankšta ar pasivaikščiojimai gali padėti jaustis geriau, tačiau svarbu vengti per daug intensyvaus fizinio krūvio. O stipresniam skausmui ir diskomfortui malšinti moterys dažnai renkasi nereceptinius vaistus nuo skausmo. Be to, menstruacijų metu labai svarbu palaikyti tinkamą higieną. Tam galite naudoti specialius intymios higienos prausiklius.

Ko negalima daryti per mėnesines?

Pernelyg intensyvus fizinis aktyvumas. Nors lengva mankšta gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir pagerinti nuotaiką, pernelyg intensyvūs pratimai per menstruacijas gali sukelti papildomą diskomfortą ar net padidinti kraujavimo intensyvumą. Ypač intensyvias treniruotes geriau atidėti iki menstruacijų pabaigos arba pasirinkti lengvesnius pratimus, tokius kaip joga ar lengvas tempimas.

Per daug kofeino ir cukraus. Kofeinas ir cukrus gali pabloginti menstruacijų simptomus, nes jie gali sukelti skysčių susilaikymą ir padidinti dirglumą. Menstruacijų metu verčiau gerkite daugiau vandens, žolelių arbatų ir valgykite sveikų užkandžių, kurie padės išvengti staigių energijos šuolių ir nuosmukių.

Venkite pirties ar labai karštų vonių. Nors šiluma gali padėti sumažinti pilvo skausmą, per ilgas buvimas karštoje pirtyje ar labai karštoje vonioje gali padidinti kraujavimo intensyvumą.

Intymūs santykiai be apsaugos. Mėnesinių metu imuninė sistema yra šiek tiek labiau pažeidžiama, todėl svarbu atkreipti dėmesį į apsaugos priemones. Nesaugūs intymūs santykiai gali padidinti infekcijų riziką. Tad prezervatyvai, kurie ne tik apsaugo nuo galimo nėštumo, bet ir nuo infekcijų - menstruacijų metu yra tiesiog būtini.

Šaltiniai:

• Bitzer J, Tschudin S, Stadlmayr W. Die Menstruation und ihre Bedeutung für die Frauengesundheit [Menstruation and its impact on women's health]. Zentralbl Gynakol. 2005 Oct;127(5):282-7. German. doi: 10.1055/s-2005-836862. PMID: 16195970.

• Sachedina A, Todd N. Dysmenorrhea, Endometriosis and Chronic Pelvic Pain in Adolescents. J Clin Res Pediatr Endocrinol. 2020 Feb 6;12(Suppl 1):7-17. doi: 10.4274/jcrpe.galenos.2019.2019.S0217. PMID: 32041388; PMCID: PMC7053437.

• Kashuba AD, Nafziger AN. Physiological changes during the menstrual cycle and their effects on the pharmacokinetics and pharmacodynamics of drugs. Clin Pharmacokinet. 1998 Mar;34(3):203-18. doi: 10.2165/00003088-199834030-00003. PMID: 9533982.

• Gordon CM. The menstrual cycle and adolescent health. Preface. Ann N Y Acad Sci. 2008;1135:xi-xii. doi: 10.1196/annals.1429.041. PMID: 18574201.

• D'Ambrogio G, Monti M, Fasciani A, Genazzani AR. Il ciclo mestruale [Menstrual cycle]. Minerva Pediatr. 1998 Jun;50(6):209-11. Italian. PMID: 9859648.

• Chabbert-Buffet N, Bouchard P. The normal human menstrual cycle. Rev Endocr Metab Disord. 2002 Sep;3(3):173-83. doi: 10.1023/a:1020027124001. PMID: 12215712.