Pogimdyvinė depresija - simptomai

Vaiko gimimas vaizduojamas kaip vienas gražiausių gyvenimo įvykių – tai akimirka, kai pasaulį išvysta nauja gyvybė, o moterį užlieja meilės ir džiaugsmo jausmas. Tačiau realybė kartais būna kiek kitokia. Dalis moterų po gimdymo susiduria su netikėtu emociniu sunkumu – pogimdyvine depresija. Tai sudėtinga psichologinė ir fiziologinė būsena, kuri gali ištikti bet kurią moterį, nepriklausomai nuo jos amžiaus, socialinės padėties ar patirties.  

Pogimdyvinė depresija dažnai prasideda pirmosiomis savaitėmis po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir vėliau – net po kelių mėnesių. Ji veikia ne tik moters emocinę bei fizinę būklę, bet ir kūdikį bei jų tarpusavio ryšį. Deja, daugelis moterų vis dar bijo apie tai kalbėti, nes jaučia gėdą ar baimę būti nesuprastos. Būtent todėl svarbu atpažinti pirmuosius požymius, suprasti, kas tai per būklė, ir žinoti, kad pagalba yra įmanoma.

Pogimdyvinė depresija: simptomai

Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti labai įvairiai – vienoms moterims ji pasireiškia lengvesne forma, o kitoms tampa sunkia našta, kuri trukdo džiaugtis motinyste ir kasdieniu gyvenimu. Todėl labai svarbu atpažinti ženklus, kurie signalizuoja, kad emocinė pusiausvyra sutriko ir reikia pagalbos. Dažniausi pogimdyvinės depresijos simptomai:

• Nuolatinis liūdesys, beviltiškumo ar tuštumos jausmas;
• Kaltės ar nevisavertiškumo pojūtis („esu bloga mama“, „nesugebu pasirūpinti kūdikiu“);
• Dažnas verkimas be aiškios priežasties;
• Nerimas ar panikos priepuoliai, kai atrodo, kad viskas slysta iš rankų;
• Nuovargis, net kai pavyksta išsimiegoti;
• Miego sutrikimai – nemiga arba, priešingai, nuolatinis noras miegoti;
• Apetito pokyčiai – prarandamas noras valgyti arba atsiranda persivalgymo epizodai;
• Kūno skausmai be aiškios priežasties;
• Sunku susitelkti, priimti sprendimus, rūpintis kasdieniais dalykais;
• Atsiribojimas nuo artimųjų, nenoras bendrauti ar išeiti iš namų;
• Sumažėjęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą;
• Sunkumai užmezgant emocinį ryšį su kūdikiu, kartais – net jo vengimas.

Kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija?

Pogimdyvinė depresija – tai sudėtingas reiškinys, kylantis iš daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių. Nors dažnai atrodo, kad ji „atsiranda iš niekur“, iš tiesų šią būseną lemia tiek biologiniai, tiek psichologiniai ir socialiniai aspektai. Tai reali sveikatos būklė, kurią patiria daugelis moterų visame pasaulyje.

Hormonų pokyčiai

Vienas svarbiausių veiksnių – drastiški hormonų pokyčiai po gimdymo. Iškart po kūdikio gimimo moters organizme staigiai sumažėja hormonų kiekis, todėl gali pasireikšti nuotaikos svyravimai, sutrikti miegas ar emocinis stabilumas. O visa tai gali sukelti nerimą, dirglumą ar net depresijos pradžią. 

Miego trūkumas ir fizinis išsekimas

Poilsio trūkumas – dar viena dažna priežastis. Naujagimis reikalauja nuolatinio dėmesio, kėlimosi naktimis, maitinimo, raminimo. Kūnas dar neatsigavęs po nėštumo ir gimdymo, o nuovargis tampa nuolatiniu palydovu. Lėtinis miego trūkumas silpnina nervų sistemą, didina emocinį jautrumą ir mažina gebėjimą susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Net menkiausi sunkumai gali pasirodyti neįveikiami, o džiaugsmas – visiškai pradingti iš moters gyvenimo. 

Emociniai ir psichologiniai veiksniai

Motinystė – tai ne tik džiaugsmas, bet ir didelė emocinė transformacija. Moters gyvenimas apsiverčia, ji prisiima atsakomybę už mažą žmogų, neretai jaučia spaudimą atitikti visuomenės ar savo pačios lūkesčius. Kai šie lūkesčiai prasilenkia su realybe, atsiranda kaltės, gėdos ar nepakankamumo jausmas. Taip pat svarbu žinoti, kad moterys, kurios anksčiau yra patyrusios depresiją ar nerimo sutrikimus, turi didesnę riziką susirgti pogimdyvine depresija. Be to, po gimdymo pasikeičia ir moters kūnas, ir dėl to ji gali jaustis nepatraukli ir prarasti pasitikėjimą savimi.

Socialinė aplinka ir palaikymo stoka

Galiausiai, didelę reikšmę turi aplinkinių palaikymas. Partnerio, šeimos ar draugų pagalbos trūkumas gali sustiprinti vienišumo ir izoliacijos jausmą. Jei visa atsakomybė už kūdikį tenka tik mamai, o ji nesulaukia nei praktinės, nei emocinės paramos, depresijos rizika išauga dar labiau. Todėl palaikymas yra nepaprastai svarbus. Galimybė išsimiegoti, atsipūsti, būti išklausytai ar jaustis suprastai – gali turėti milžinišką reikšmę emocinei būsenai.

Kaip atpažinti: pogimdyvinės depresijos testas

Nors daugelis moterų po gimdymo patiria vienokius ar kitokius emocinius svyravimus, svarbu suprasti, kada šie pokyčiai peržengia ribas ir tampa rimtesne problema. Vienas iš būdų tai įvertinti – atlikti pogimdyvinės depresijos testą, kuris padeda nustatyti, ar jaučiami simptomai rodo depresiją, ar tai laikinas emocinis nuovargis.

Dažniausiai naudojama Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalė (EPDS). Tai trumpas, bet patikimas testas, sudarytas iš 10 klausimų, kuriuose moteris įvertina savo savijautą pastarosiomis savaitėmis. Klausimai apima emocinę būseną, energijos lygį, nerimą, kaltės jausmą ir net minčių apie savęs žalojimą riziką.

Kaip tai veikia?

Kiekvienas atsakymas įvertinamas tam tikru balu. Surinkus aukštesnį nei 12 balų rezultatą, rekomenduojama pasikalbėti su šeimos gydytoju ar psichologu. Žinoma, testas nediagnozuoja depresijos, tačiau padeda atpažinti, kad emocinė pusiausvyra sutriko ir verta kreiptis pagalbos.

Taigi, jei testas rodo padidintą riziką, nedelskite – kreipkitės į specialistą. Ankstyvas problemos pripažinimas leidžia greičiau atkurti emocinę pusiausvyrą ir išvengti ilgesnio gydymo. Juk kiekviena moteris nusipelno jaustis gerai ir džiaugtis motinyste. 

Gydymas ir pagalba

Pogimdyvinė depresija nėra būsena, kurią reikia ištverti. Tai sveikatos sutrikimas, kuris, kaip ir bet kuri kita liga, reikalauja tinkamo dėmesio, supratimo ir pagalbos. Svarbiausia – nelikti su savo jausmais vienatvėje ir žinoti, kad pagalbos būdų yra daug.

Profesionali pagalba

Pirmasis žingsnis – pasikalbėti su šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru. Specialistas gali įvertinti būklės sunkumą ir pasiūlyti tinkamą gydymo planą. Lengvesniais atvejais veiksminga psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, padedanti atpažinti neigiamas mintis ir pakeisti jas konstruktyvesnėmis.

Artimųjų palaikymas

Pogimdyvinė depresija paveikia ne tik moterį, bet ir visą šeimą. Partnerio, draugų ar artimųjų supratimas ir kantrybė – labai svarbūs. Kartais vien nuoširdus pokalbis, pagalba buityje ar kelios valandos skirtos mamos poilsiui gali tapti dideliu žingsniu sveikimo link.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Subalansuota mityba, reguliarus poilsis, fizinis aktyvumas ir laikas sau padeda organizmui atkurti vidinę pusiausvyrą. Net trumpi pasivaikščiojimai lauke ar lengvi tempimo pratimai gali pagerinti nuotaiką.

Papildomos priemonės geresnei savijautai

Emocinę sveikatą galima palaikyti ir natūraliomis priemonėmis. Gali būti naudinga į savo rutiną įtraukti stresą mažinančius papildus, kurie padeda mažinti įtampą ir išlaikyti ramybę, pavyzdžiui, Ambio papildai gerai nuotaikai. Taip pat verta daugiau pasidomėti įvairiais maisto papildais gerai savijautai – juose dažnai yra B grupės vitaminų, magnio ir omega-3 rūgščių, padedančių palaikyti nervų sistemos veiklą ir bendrą savijautą. Žinoma, jokie papildai negali pakeisti profesionalaus gydymo, tačiau gali tapti puikia papildoma pagalbos priemone.

Svarbiausia – nebijoti kalbėti apie savo savijautą ir ieškoti sprendimų. Pogimdyvinė depresija yra laikina būsena, ir tinkamai pasirūpinus savimi, ji praeina. Pagalbos ieškojimas – nėra silpnumo ženklas, tai įrodymas, kad esate stipri.

Šaltiniai:

• Stewart DE, Vigod SN. Postpartum Depression: Pathophysiology, Treatment, and Emerging Therapeutics. Annu Rev Med. 2019 Jan 27;70:183-196. doi: 10.1146/annurev-med-041217-011106. PMID: 30691372.

• Kroska EB, Stowe ZN. Postpartum Depression: Identification and Treatment in the Clinic Setting. Obstet Gynecol Clin North Am. 2020 Sep;47(3):409-419. doi: 10.1016/j.ogc.2020.05.001. PMID: 32762926.

• Wells T. Postpartum Depression: Screening and Collaborative Management. Prim Care. 2023 Mar;50(1):127-142. doi: 10.1016/j.pop.2022.10.011. Epub 2023 Jan 11. PMID: 36822723.

• Pearlstein T, Howard M, Salisbury A, Zlotnick C. Postpartum depression. Am J Obstet Gynecol. 2009 Apr;200(4):357-64. doi: 10.1016/j.ajog.2008.11.033. PMID: 19318144; PMCID: PMC3918890.

• Brummelte S, Galea LA. Postpartum depression: Etiology, treatment and consequences for maternal care. Horm Behav. 2016 Jan;77:153-66. doi: 10.1016/j.yhbeh.2015.08.008. Epub 2015 Aug 28. PMID: 26319224.

• Ceriani Cernadas JM. Postpartum depression: Risks and early detection. Arch Argent Pediatr. 2020 Jun;118(3):154-155. English, Spanish. doi: 10.5546/aap.2020.eng.154. PMID: 32470247.