Sausų akių sindromas vargina vis jaunesnius žmones

Vaistininkai ir sveikatos priežiūros specialistai kone kasdien girdi nusiskundimus: kamuoja akių skausmas, sausumas, akies miežis, akys pavargusios, nuolat ašaroja. Visi šie išvardyti simptomai gali sufleruoti apie vieną dažnam itin pažįstamą sutrikimą – sausų akių sindromą, kuriuo skundžiasi vis daugiau žmonių. Specialistų teigimu, šiuo negalavimu jau pradeda skųstis net vaikai. Ką daryti, kad vaikų ir suaugusiųjų akys nesausėtų?

Pagrindinė priežastis – darbas prie kompiuterio?

Pasirodo, akių sausumą galima pavadinti ekranų liga. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, akys labiausiai sausėja ilgai žiūrint į ryškius ekranus: telefonų, planšečių ar kompiuterių. O kadangi įvairiausiais išmaniaisiais įrenginiais naudojasi vis jaunesni vaikai, akių sutrikimais besiskundžiančiųjų amžius jaunėja.

„Sausų akių sindromas šiais laikais yra vis dažnesnis ir apie savo akių sutrikimus nuogąstauja jaunesni, nei bet kada anksčiau, žmonės. Per karantiną, kai vaikai privalėjo mokytis nuotoliniu būdu, akių skausmu ir nuovargiu ėmė skųstis net pradinių klasių moksleiviai“, – mini „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Darbas kompiuteriu namuose, prasidėjęs šildymo sezonas, kuomet daug laiko praleidžiama sausose patalpose ir vis mažėjantis laikas, praleidžiamas gryname ore, – tokie aplinkos veiksniai itin prisideda prie ilgalaikio akių sausumo.

Gali sukelti trumparegystę net ir vaikams

Pasak K. Šnirpūnienės, į aiškius akių negalavimus ar jų sukeliamą diskomfortą, nereiktų numoti ranka.

„Jei sausų akių sindromo negydysite, galite sulaukti rimtų padarinių: kyla infekcijos, nuolat kartojasi akies miežis. Vienas rimtesnių padarinių – po kurio laiko gali atsirasti ragenos pažeidimų, dėl kurių teks užsidėti akinius, – gali išsivystyti trumparegystė“, – perspėja vaistininkė.

Jai antrina ir gydytoja oftalmologė Violeta Budėnienė. Medikė pastebi, kad trumparegiais dabar tampa vis jaunesni vaikai ir paaugliai – jie kur kas didesnę dienos dalį įdėmiai žiūri į arti esantį įrenginio ekraną, užuot kreipią žvilgsnį į tolį.

„Išties, po pirmojo karantino pavasarį teko sulaukti daugiau tėvų su vaikais, kurių akytės kamuojamos sausumo. Kai kuriems jų buvo reikalinga ir regos korekcija. Pagrindinė priežastis, kodėl silpsta ar sausėja akys vaikams – yra jų gyvenimo būdas“, – sako „Elite Medicale“, „InMedica“ klinikos padalinio Kaune gydytoja.

V. Budėnienė paaiškina, kad ekranai, o tiksliau tai, ką juose matome, reikalauja susikaupimo ir dėmesio. Dėl to, žiūrint į juos, akys įsitempia, rečiau mirksima, akys prarandą drėgmę, ilgainiui išsausėja ir taip atsiranda rimti sutrikimai.

„Akims yra būtinas poilsis. Intensyviai dirbantiems su technologijomis, rekomenduojama akių mankšta – kelias minutes pabūti užsimerkus arba pažvelgti į tolį, pro langą. Moksleiviai tai turėtų daryti po kiekvienos pamokos, kas 45 min.“, – sako V. Budėnienė.

Šiuo metu, kai moksleiviams ir vėl tenka mokytis vien tik nuotoliniu būdu, tėvams prireiks dar daugiau atidumo. Medikė pataria riboti prie ekranų leidžiamą laiką, o jei vaikas prie kompiuterio būna visą dieną, reiktų pasiūlyti jam ilsėtis atsisakant televizoriaus ar telefono.

„Tokiais atvejais geriausia naudotis telefonu tik tiek, kiek būtina, o televizoriaus žiūrėjimą kaip laisvalaikio leidimo formą, verta palikti savaitgaliui. Darbo dienos vakarais praverstų eiti pasivaikščioti gryname ore. Savo praktikoje dažnai susiduriu su atvejais, kai vaikams reikia skirti vis stipresnių dioptrijų akinius, nors to būtų galima išvengti. Reiktų stengtis kartu su vaiku, palaipsniui, keisti gyvenimo būdą“, – pažymi „InMedica“ gydytoja.

Suaugusiems ji pataria saugoti tiek vaikų, tiek ir savo akis ir įsiminti pagrindinius sausų akių sindromo simptomus.

„Jei matote neryškiai, jaučiate akių skausmą, graužimą, perštėjimą, pastebite paraudimą, paryškėjusias akies baltymo kraujagysles, atsirado šviesos baimė ir karts nuo karto norite trinti akis, – greičiausiai susiduriate su sausų akių sindromu. Išvengti šių išvardytų simptomų, galima tik laikantis darbo ir poilsio režimo, stengiantis, kad akys gautų reikiamo poilsio“, – dėsto V. Budėnienė.

Atidžiai sekti savo akių būklę ir pojūčius patariama ne veltui, – gydytoja įspėja, kad visa tai gali išaugti į rimtus sutrikimus: akių spazmą, trumparegystę, kuri, nekoreguojant įpročių ir gyvenimo būdo, tiek suaugusiems, tiek ir vaikams gali sparčiai progresuoti.

Ar gali padėti dirbtinės ašaros?

Ko žmonės griebiasi, pajutę akių sausumą? Vaistininkė K. Šnirpūnienė sako, kad savo darbe dažniausiai girdi klausimus, kokie vitaminai akims ar maisto papildai padėtų sustriprinti regėjimą ir atsikratyti diskomforto.

„Paprastai rekomenduojame vitaminus A, E, riebiąsias omega-3 ir omega-6 rūgštis. Jos turi priešuždegiminį poveikį, gydo akies gleivinės mikropažeidimus, stabdo lėtinių akių ligų progresavimą. Aišku, vien tik vitaminų nepakanka – jei akys itin sausos ir pasireiškia visi sausų akių sindromui būdingi simptomai, dažniausiai prireikia dirbtinių ašarų, ar kitų akims drėkinti skirtų preparatų“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Dirbtinės ašaros gydymo pradžioje lašinamos mažais intervalais arba vos tik pajutus poreikį didesnei drėgmei. Vėliau gali pakakti ir kelių kartų per parą. Jei kartu yra lašinami ir kiti, akių ligoms gydyti skirti vaistai, ašaras patariama lašinti praėjus ne mažiau 15 min. Per šį laiką turėtų pasišalinti vaistų likučiai, kurių sąveika su kitais medikamentais, gali dirginti akį.

K. Šnirpūnienė pataria pasidomėti, ar pasirinkti preparatai akims drėkinti yra kokybiški, o dirbtinės ašaros – be konservantų. Juolab, jei šie preparatai yra skiriami vaikams.

„Jei dirbtinių ašarų prireikia vaikams, galima rinktis preparatus su natūraliais priedais – ramunėlių, medetkų, propolio ekstraktais. O jei jau ūgtelėjęs paauglys nešioja kontaktinius lęšius, parenkant dirbtines ašaras vaistininkas privalo apie tai žinoti – ne visas jas bus galima lašinti ant lęšio“, – sako vaistininkė.

Ji taip pat paaiškina, kad ne visada ir ne visiems dirbtinės ašaros tinka iš karto – dažnai prireikia vieno, antro ar trečio preparato, kol parenkamas tinkamiausias medikamentas, geriausiai padėsiantis konkrečioje situacijoje.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pataria: ką daryti, kad išvengtumėte sausių akių sindromo?

• Įsiminkite taisyklę: kuo mažesnis ekranas ir kuo arčiau akių, tuo darbas su juo turi būti trumpesnis, o pertraukos – ilgesnės.
• Venkite žiūrėti į maksimalaus ryškumo ekranus ir sureguliuokite aplinkos apšvietimą. Ekranas, į kurį žiūrite, neturi būti pats ryškiausias objektas aplinkoje, nes ryški šviesa itin vargina akis.
• Jei tenka ilgai dirbti prie kompiuterio, darykite pertraukas, ne trumpesnes nei 5 min. Vaikams tokios pertraukos turi būti bent tris ar keturis kartus ilgesnės: 15–20 min.
• Per pertrauką žiūrėkite į tolį, ramių, šaltų tonų spalvas už lango (pvz. medžius, mišką) ir būtinai pamirksėkite – mirksint išsiskiria ašaros, kurios kokybiškai drėkina akis.
• Išmokite mankštinti akis: atlikite efektyvius pratimus, kurie padės išvengti trumparegystės. Kelias minutes žiūrėkite į tolį, sukite akis ratu – 10 s į vieną pusę, 10 s į kitą ir tokį ciklą kelis kartus pakartokite. Tuomet, po 5 kartus pažiūrėkite žemyn ir į viršų, po to – po 5 į kairę ir į dešinę. Baigę pratimus užsimerkite, švelniai pamasažuokite akių vokus.
• Stenkitės, kad jūsų organizmui netrūktų skysčių – gerkite pakankamai vandens. Būtent skysčių trūkumas gali turėti reikšmingos įtakos akių sausumui.
• Jei jūsų darbas ar kita, didelę dienos dalį užimanti veikla susieta su ryškių ekranų stebėjimu, naudokite specialius akinius, kurie padengti „blue control“ danga. Tokie akiniai sulaikys ekrano spinduliuotę ir neleis jai intensyviai varginti akių.