Vaikų nemiga: priežastys ir jos gydymas

Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus – nuo kūdikių iki paauglių. Kartais nemiga būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais. Svarbu greitai nustatyti problemą ir imtis veiksmų pasitelkus atitinkamus metodus. Sužinokite, kokios gali būti negydytos vaikų nemigos pasekmės.

Trumpa apžvalga

- Vaikų nemiga tampa vis labiau plintančiu reiškiniu ir gali turėti daug įvairių priežasčių.

- Nemiga gali pasireikšti mieguistumu dienos metu ir mokymosi rezultatų suprastėjimu.

- Negydomi miego sutrikimai gali turėti nemalonių pasekmių. Kokių?

Vaikų nemigos priežastys

Vidutinė miego trukmė yra tiksliai nustatyta skirtingoms amžiaus grupėms. Sveiki naujagimiai per parą miega ilgiau nei 15 valandų 2–4 valandų laiko intervalais. Laikui bėgant budravimo trukmė pailgėja.

Nuo vienų metų amžiaus miegas turi trukti be pertraukos visą naktį. Trejų metų sulaukę vaikai dažnai nejaučia poreikio eiti pogulio dieną.

Nėra paprasta faktiškai įvertinti miego trukmę ir kokybę, todėl būtina itin atidžiai stebėti vaiką. Patartina budriai reaguoti į jam pasireiškiančius miego sutrikimus, kadangi jie turi įtakos mažylio elgesiui ir jo nuovargiui dienos metu.

Vienam iš tėvų pastebėjus, kad vaikas patiria tokius simptomus, pirmiausia turi su juo pasikalbėti, nes tai padės išsiaiškinti, ar problema tikrai egzistuoja. Vėliau reikėtų pamėginti nustatyti jos priežastis. Jei pavyks greitai problemą išspręsti, galbūt nereikės pradėti gydymo.

Dažniausios vaikų nemigos problemos yra šios:

- traumuojantys išgyvenimai;

- lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi);

- vaikystės baimės;

- socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas);

- paros ritmo sutrikimai;

- netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare);

- kai kurių vaistų vartojimas;

- skausmas;

- viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos;

- miego apnėja;

- neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija);

- psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija);

- diegliai;

- dantų dygimas.

Vaikai, kuriems buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai, daug dažniau susiduria su miego problemomis.

Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams jos pasireiškia du kartus dažniau (šaltinis: Johnson C. Sleep problems in children…), o nemiga skundžiasi net 73 proc. vaikų su depresiniais sutrikimais (źródło: Liu X, Buysse D, Gentzler AL i in. Insomnia and hypersomnia associated with depressive phenomenology…). Tokiais atvejais yra labai svarbi teisinga diagnozė ir gydymas.

Vaikų nemigos simptomai

Vaikų nemiga yra sutrikimas, kurio greitas nustatymas yra tėvų atsakomybė. Kūdikių ir vaikų miego stebėsena itin svarbi pirmaisiais gyvenimo metais, kai dar nėra visiškai išsivystę jų komunikaciniai gebėjimai.

Tačiau svarbu suvokti, kad tokią problemą turintys mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai ne visada apie ją pasako. Vaikai gali neturėti pakankamai žinių, kad suprastų, jog tai nėra normalu. Jie pripranta prie paros ritmo sutrikimo, kitiems tiesiog gėda apie tai kalbėti (taip būna tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nemiga atsiranda dėl tamsos baimės, baimės užmigti vienam ir panašiai).

Tėvams turėtų kelti rūpestį, pirmiausia, šie simptomai:

- padidėjęs mieguistumas dieną;

- sumažėjęs aktyvumas dieną;

- nuotaikos pablogėjimas;

- susikaupimo problemų atsiradimas;

- mokymosi rezultatų suprastėjimas;

- susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas;

- nenoras užsiimti fizine veikla;

- nuotaikos pablogėjimas vakare.

Iš kur atsiranda vaikų baimė užmigti?

Baimė užmigti yra vaikams ir suaugusiesiems pasireiškianti problema, psichiatrų vadinama somnifobija. Šis sutrikimas gali sukelti nuolatinį nuovargį, mieguistumą dienos metu, irzlumą ir depresiją.

Ją sudėtinga diagnozuoti vaikams, kadangi gali būti painiojama su kūdikiams įprastu miego vilkinimu. Jos kilmė gali būti įvairi, štai keletas priežasčių:

- stiprus stresas;

- pasikartojantys blogi sapnai;

- šlapinimasis naktį.

Kūdikių, ikimokyklinukų, 10 metų amžiaus ir vyresnių vaikų miego problemos kyla dėl įvairių priežasčių, tad kovos su šiuo negalavimu metodai gali būti labai skirtingi. Tačiau negalima numoti ranka į jo simptomus.

Jau pasirodžius pirmiesiems simptomams, reikėtų susimąstyti apie jų kilmę ir spręsti problemą. Pirmiausia, naminėmis priemonėmis miegui skatinti, o jeigu jie nepadės – apsilankyti pas specialistą.

Miegas yra ypač svarbus, nes tik pailsėjus galima normaliai dirbti dienos metu. Kad būtų užtikrintas fizinis ir protinis pajėgumas, miegas būtinai turi būti sveikas ir be jokių sutrikimų.

Miegas, kaip ir mityba, yra ypač reikšmingas normaliai vaikų raidai. Tai, kad vaikai labiausiai auga miegodami, nėra mitas. Būtent naktį hipofizė pagamina daugiausia augimo hormono. Be to, sveikas miegas padeda įsiminti informaciją, sukauptą dienos metu, todėl jis taip pat yra reikalingas sėkmingam mokymuisi.

Vaikų miego problemas patartina pasistengti kuo skubiau išspręsti, nelaukiant, kol dėl nuolatinio nuovargio sutriks organizmo veikla.

Paauglių nemiga

Daug tėvų nežino, kad jų vaikas kovoja su nemiga ir kaip ji turi būti gydoma. Tačiau miego sutrikimai yra nepaprastai dažnas reiškinys. Apskaičiuota, kad su ja gali kovoti net 40 proc. vaikų (šaltinis: Owens J. Epidemiology of sleep disorders during childhood…).

Uždelstos miego ir budrumo fazės sindromas (DSWPD, ang. delayed sleep – wake phase disorder) yra dažniausiai pasitaikanti paros ritmo sutrikimų forma. Remiantis 2004 m. atliktais AASM (Amerikos miego medicinos akademijos) tyrimais, jis pasireiškia 7–16 proc. paauglių.

Tokio amžiaus žmonės dažniausiai patiria mieguistumą po vidurnakčio, nes nuolat vėlina atsigulimo laiką. Neretai dėl to jie negali išsimiegoti ar užmigti.

Nemigą šiame amžiuje lemia daug veiksnių, tačiau pagrindiniai yra šie:

- psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, baimės ar depresija);

- hormoniniai pokyčiai;

- pernelyg daug pareigų arba veiklų;

- laiko sau trūkumas (nėra galimybės nurimti prieš miegą);

- netinkama mityba (per daug greitojo maisto ir gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino);

stresas.

Tėvai, auginantys paauglius, dažnai nesupranta jų problemų. Paauglys nebūtinai tinginiauja – jis gali tiesiog kentėti dėl nemigos. Vaikui reikia padėti sužinoti ir suprasti, kodėl atsiranda su miegu susijusių sutrikimų.

Kaip gydyti vaikų nemigą?

Kai kuriais atvejais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Be to, kartais nepakanka vien tik panaikinti priežasčių, nes problema jau giliai įsišaknijo mažojo paciento psichikoje.

Kartais būtini vaistai, tačiau reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų (įskaitant žolinius ir homeopatinius vaistus), prieš tai nepasitarus su gydytoju. Tokie preparatai visada turi didesnį ar mažesnį poveikį centrinei nervų sistemai, todėl prieš juos duodant reikalinga gydytojo konsultacija.

Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Vieni tiks kūdikiams ir mažiems vaikams, kiti – mokyklinukams. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos.

Kalbant apie jauniausiuosius, verta išbandyti tokius metodus kaip:

- pogulių dieną apribojimas – sutrumpinti pogulius arba apriboti jų skaičių;

- paros ritmo nustatymas – išmokinti vaiką, kad diena skiriasi nuo nakties (pavyzdžiui, netildyti aplinkos, kai vaikas miega dienos metu, užtikrinti, kad būtų gulamasi miegoti ir keliamasi tuo pačiu laiku);

- tylos užtikrinimas vakare ir naktį – išjungti šviesą ir pašalinti triukšmą kambaryje, kuriame miega vaikas;

- fizinio aktyvumo didinimas dieną (organizmo aprūpinimas deguonimi) – vaikas, kuris turės daugiau fizinės veiklos dienos metu, greičiau užmigs vakare; ypač rekomenduojama veikla gryname ore, kurios metu organizmas atitinkamai aprūpinamas deguonimi – tai taip pat padeda siekti sveiko miego;

- tinkama mityba – vakarienės metu vengti sunkiai virškinamų patiekalų, galinčių sukelti vidurių pūtimą, pilvo skausmus ir virškinimo sistemos spazmus.

Kai miego sutrikimai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams, gali padėti:

- fizinio aktyvumo didinimas;

- streso šalinimas – padėti mokintis, mažinti su mokymusi susijusį spaudimą, riboti papildomas pareigas (turint per daug pareigų, gali pritrūkti laiko mokyklos nustatytoms pareigoms atlikti ir dėl to gali kilti stresas);

- dienos ritmo nustatymas – patartina nustatyti tam tikrus laiko tarpus dienos metu (pavyzdžiui, aiškiai atskirti pareigoms atlikti ir poilsiui skirtą laiką, turint galvoje tai, kada vaiko organizmas pasiekia didžiausią fizinį ir protinį aktyvumą, o kada jis sumažėja).

Kokios yra vaikų nemigos pasekmės?

Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Kūdikių miego sutrikimai sukelia sunkiai valdomą verksmingumą, irzlumą ir galimą augimo sutrikimą.

Nuovargis, o ypač nemiga, gali turėti didelės įtakos vaiko elgesiui.

Darželinukams gali pasireikšti panašūs nemigos padariniai, be to, atsiras koncentracijos ir mokymosi problemų. Nemiga gali sukelti impulsyvumą arba lemti drovumą, todėl nevyks vaiko socialinė raida.

Paauglių smegenys nuolat vystosi, todėl miego sutrikimai taip pat kels koncentracijos ir mokymosi problemų. Be to, dėl miego trūkumo svyruoja nuotaika ir tampa sunku ką nors įsiminti. Sumažėjus produktyvumui, blogėja mokymosi rezultatai.

Ignoruojama problema, net jeigu ji ir nėra susijusi su psichikos sutrikimais, lems jų progresavimą. Gali išsivystyti depresija, neurozė ir nerimo būsenos.

BIBLIOGRAFIJA

Beebe DW. Sleep and behavior in children and adolescents: a multi-system, developmental heuristic model. In: Ivanenko A, ed. Sleep and Psychiatric Disorders in Children and Adolescents. New York, NY: Informa Healthcare USA, Inc; 2008:1-10.