Visa tiesa apie vitaminų naudą

2024 m. kovo 18 d., pirmadienis

Vitaminai yra biologiškai aktyvios organinės medžiagos, daugiausia augalinės kilmės, reikalingos normaliai organizmo veiklai palaikyti. Jie dalyvauja įvairiuose biocheminiuose procesuose: medžiagų apykaitos, ląstelių augimo ir vystymosi, imuniteto, streso reakcijose ir kt. Žmogaus organizme vitaminai nėra sintetinami (išskyrus vitaminą D) ir yra gaunami su maistu arba vartojami papildų pavidalu.

Vitaminų nauda

Vitaminų nauda mūsų organizmui yra neįkainojama. Įvairūs vitaminai vaikams ir suaugusiems padeda palaikyti gyvybines funkcijas. Jie didina organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms ir ligoms: stimuliuoja imuninę sistemą (fagocitozę, antikūnų susidarymą), neutralizuoja toksinus, reguliuoja medžiagų apykaitą ir skatina audinių atsinaujinimą. Palaiko normalią centrinės nervų sistemos veiklą. Taip pat skatina kraujodaros procesus ir stiprina kraujagysles. Šios naudingos medžiagos padeda organizmui susidoroti su neigiamais veiksniais, kurie veikia jį sunkios fizinės veiklos, streso ar ligų metu. Be to, vitaminai slopina oksidacinius procesus ir užkerta kelią ankstyvam senėjimui.

Yra 13 vitaminų, būtinų žmogaus organizmui, kuriuos galima suskirstyti į dvi grupes:

Tirpūs riebaluose: A, D, E, K.

Tirpūs vandenyje vitaminai: B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9, B12, C.

Vandenyje tirpūs vitaminai nesikaupia organizme, todėl norint palaikyti normalią jų koncentraciją, būtina nuolat, reguliariai juos vartoti. Tuo tarpu, riebaluose tirpūs vitaminai sukuria depą riebaliniame audinyje ir kepenyse, todėl esant pertekliui, gali išsivystyti hipervitaminozė.

Kiekvienas vitaminas atlieka savo specifinį vaidmenį organizme

Vitaminas A – užtikrina normalų regėjimą, yra būtinas odos ir gleivinių augimui bei atsinaujinimui, pastarasis atsakingas už odos, nagų ir plaukų grožį.

Vitaminas B1 – dalyvauja baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitoje, žadina apetitą, užtikrina normalią skrandžio veiklą, mažina nuovargį ir teigiamai veikia nervų sistemą.

Vitaminas B2 – svarbią funkciją atlieka medžiagų apykaitos procese, užtikrina normalią riebalinių liaukų veiklą.

Vitaminas B3 – atsakingas už gliukozės kiekio kraujyje kontrolę, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, gerina apetitą ir normalizuoja virškinimą. Būtinas atminčiai ir smegenų veiklai gerinti.

Vitaminas B5 – dalyvauja medžiagų apykaitoje, reguliuoja skydliaukės ir nervų sistemos funkcijas.

Vitaminas B6 – dalyvauja riebalų, baltymų apykaitoje, gerina atmintį. Dalyvauja virškinimo ir širdies ir kraujagyslių sistemų veikloje.

Vitaminas B7 – atsakingas už DNR ir RNR sintezę, energijos gavimą iš angliavandenių ir riebalų, baltymų ir aminorūgščių apykaitą.

Vitaminas B9 – itin svarbus vitaminas nėščiųjų ir žindančių moterų mityboje, nes užtikrina normalų vaisiaus ir kūdikio vystymąsi, reguliuoja kraujodaros funkciją.

Vitaminas B12 – svarbus ląstelių augimui, baltymų sintezei bei užtikrina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą.

Vitaminas C – padeda mūsų organizmui atsispirti infekcijoms, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, skatina geležies pasisavinimą, būtinas normaliai baltymų apykaitai.

Vitaminas D – užtikrina kalcio ir fosforo pasisavinimą ir padeda jiems kauptis kauluose. Stiprina kaulus ir užtikrina normalų jų augimą bei normalizuoja širdies veiklą. Šis vitaminas gali būti sintetinamas mūsų organizme.

Vitaminas E – lėtina senėjimo procesus, palaiko kraujagyslių elastingumą, stiprina baltymų sintezę raumenyse. Gali turėti įtakos endokrininių liaukų ir lytinių organų veiklai.

Vitaminas K yra atsakingas už kraujo krešėjimo procesus ir padeda pasisavinti kalcį.

Pagrindiniai vitaminų šaltiniai

Organizmui būtinų vitaminų šaltiniai yra įvairūs augalinės bei gyvulinės kilmės produktai.

Vitamino A šaltiniai yra žuvų ir gyvūnų kepenys, kiaušinių tryniai, oranžinės spalvos augalinis maistas, žuvų taukai bei žalios lapinės daržovės.

B grupės vitaminų galite rasti grūduose, riešutuose, sėklose, kepenyse, mėsoje, žuvyje, jūros gėrybėse, mielėse, žaliose daržovėse, ankštinėse daržovėse, bulvėse bei džiovintuose vaisiuose.

Vitamino C daugiausia yra augalinės kilmės produktuose: šviežiose daržovėse, vaisiuose, žolelėse, uogose, šakniavaisiuose, ypač rūgštaus skonio – pavyzdžiui, erškėtuogėse, citrinose, serbentuose ir kt.

Vitamino D pagrindiniai šaltiniai yra žuvis ir jūros gėrybės, taip pat riešutai ir pienas.

Vitamino E yra augaliniuose riebaluose, kiaušiniuose, gyvūnų kepenyse, ankštiniuose augaluose, riešutuose ir sėklose, erškėtuogėse, šaltalankiuose, šermukšniuose, vyšniose bei lapinėse daržovėse.

Vitaminas K randamas daržovėse, vaisiuose, grūduose ir riešutuose, augaliniuose riebaluose, taip pat piene, kepenyse, kiaušiniuose ir žuvyje.

Kaip pasireiškia vitaminų trūkumas?

Šiuolaikinio žmogaus mitybą vargu ar galima pavadinti subalansuota. Todėl nenuostabu, kad gydytojai daugeliui žmonių nustato vitaminų trūkumą. O suprasti, kad jums trūksta vitaminų, nėra sudėtinga. Dažniausiai organizmas pats jus apie tai įspėja. Taigi, kaip pasireiškia vitaminų trūkumas ir kokius signalus tokiu atveju mums siunčia organizmas?

Oda. Esant hipovitaminozei oda išsausėja ir ima pleiskanoti. Nerimą turėtų kelti ir nuolat skilinėjančios lūpos, staigus spuogų atsiradimas, įtrūkimai ir opos burnos kampučiuose. Gali pasireikšti neįprastos odos reakcijos į kosmetines priemones ar papuošalus.

Nagai. Trūkstant vitaminų, nagai nusilpsta ir ima lūžinėti arba sluoksniuotis. Ant nagų gali atsirasti duobutės, dryžiai ar dėmės.

Plaukai. Pagrindinis požymis yra plaukų trapumas ir polinkis slinkti. Taip pat gali atsirasti pleiskanos, žili plaukai, opos ir spuogeliai ant galvos odos arba nuolatinis jos niežėjimas.

Akys. Susilpnėjęs regėjimas, ypač sutemus, gali būti vitaminų trūkumo požymis. Be to, hipovitaminozė gali sukelti akių vokų paraudimą ir patinimą, gleivingas išskyras iš akių ar uždegimines ligas. Taip pat, gali pasireikšti ryškios šviesos netoleravimas.

Burnos ertmė. Padidėjęs dantenų kraujavimas, opos ant skruostų ir liežuvio, dantų jautrumas ir polinkis trupėti, taip pat patinęs ar pakitusios spalvos liežuvis yra vitaminų trūkumo požymiai.

Viso kūno pokyčiai. Sąnarių patinimas, galūnių tirpimas, raumenų skausmas, mėšlungis ir sutrikusi koordinacija taip pat gali būti vitaminų trūkumo simptomai. Be to, apie vitaminų trūkumą gali signalizuoti raumenų silpnumas arba nuolatinis šalčio jausmas.

Nervų sistema. Lėtinis stresas ir nuovargis, taip pat nesugebėjimas susikaupti, nemiga, depresija, apatija, irzlumas – šie simptomai dažnai yra vitaminų trūkumo požymiai.

Virškinamojo trakto sutrikimai. Vidurių užkietėjimas, viduriavimas, skonio pokyčiai, padidėjęs ar sumažėjęs svoris bei pykinimas gali būti vitaminų trūkumo simptomai.

Vitaminai vaikams - kodėl jie reikalingi?

Aktyvaus vystymosi ir augimo laikotarpiu vaiko organizmui reikia daug energijos. Taigi, vitaminai vaikams užtikrina optimalų visų organų ir sistemų veikimą. Jei trūksta tam tikrų medžiagų, gali sulėtėti vaiko fizinis ir protinis vystymasis. Tokiu atveju gali nukentėti endokrininė, virškinimo, širdies ir kraujagyslių bei kitos organizmo sistemos. Ypač svarbūs yra vitaminai paaugliams, kadangi šiuo laikotarpiu organizme vyksta dar daugiau pokyčių.

Vitaminas A. Pagreitina medžiagų apykaitą, padeda priaugti raumenų masės. Be to, jis teigiamai veikia imuninę sistemą, didina vaiko organizmo atsparumą virusinėms peršalimo ligoms, o jau susirgus – leidžia lengviau ir greičiau pasveikti.

Vitaminas B. Visa šių vitaminų grupė yra būtina vaiko augimui ir vystymuisi. Jie užtikrina riebalų, baltymų ir angliavandenių apykaitą bei energijos gamybą. B grupės vitaminai padeda užtikrinti normalią nervų sistemos veiklą. Jie taip pat teigiamai veikia vaiko psichinę sveikatą bei emocinę būseną.

Vitaminas C. Stiprina imuninę sistemą, dalyvauja jungiamojo audinio formavime ir gerina kraujagyslių sienelių elastingumą. Be to, šis vitaminas užtikrina greitą žaizdų gijimą.

Vitaminas D. Šis vitaminas dalyvauja raumenų ir kaulinio audinio vystymosi procese. Taip pat užtikrina fosforo ir kalcio kaupimąsi kauluose bei normalią širdies veiklą. Jis skatina tam tikrų hormonų sintezę.

Vitaminas E. Stiprina kraujagyslių sieneles ir širdį. Pastarasis turi antioksidacinių savybių. Be to, dalyvauja daugelio kitų vitaminų pasisavinime.

Vitaminas K. Šis vitaminas užtikrina normalią jungiamojo ir kaulinio audinio medžiagų apykaitą. Jis taip pat dalyvauja kraujo krešėjimo procese.

Kaip vartoti vitaminus, kad gautumėte iš jų maksimalią naudą?

- Riebaluose tirpūs vitaminai A, E, D, K geriau pasisavinami, jei geriate juos valgio metu.

- Vitaminus rekomenduojama vartoti pirmoje dienos pusėje, o mineralus antroje.

- Užgerti vitaminus reikėtų stikline vandens.

- Vartojant vitaminus, reikia atsižvelgti į jų suderinamumą su kitais vaistais.

- Vartokite papildus taip, kaip rekomendavo gydytojas arba vaistininkas. Nekontroliuojamas vitaminų vartojimas didelėmis dozėmis gali sukelti hipervitaminozę ir alerginę reakciją.

- Išsiaiškinti, kaip pasirinkti vitaminus, kurių jums reikia, gali padėti gydytojas arba vaistininkas.