COVID-19 infekcija, gripas ar tik gerklės skausmas – vaistininkas pataria, kaip atskirti

Prasidėjus šaltajam sezonui atskirti, ar sergama COVID-19 infekcija, gripu, o gal peršalimu, tapo sudėtingiau, mat visos šios ligos prasideda gana panašiai: pakyla kūno temperatūra, jaučiamas nuovargis, imama kosėti, gali skaudėti gerklę. Vaistininkė konsultuoja, kaip atskirti, kuomet tai rimtas susirgimas, o kada tai tik perštinti gerklė, kurią paprasčiausiai išgydo arbatos arba vaistai nuo gerklės skausmo.

„Nors pandemija jau ne pirmą mėnesį yra sukausčiusi šalies gyvenimą, į vaistinę atėjusiems pacientams vis dar tenka priminti pagrindinius koronaviruso infekcijos simptomus – tai yra kosulys, karščiavimas, nuovargis, galvos skausmas, uoslės bei skonio jutimų praradimas. Žinoma, gripui taip pat būdingas karščiavimas, gerklės bei galvos skausmas, silpnumas, raumenų skausmai. Pagrindinis skirtumas – sergant gripu gali kamuoti sloga, čiaudulys, šaltkrėtis“, – simptomus vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Inga Pociulienė.

Reikia gydytojo patarimo? Kreiptis

Tikslas – išsiaiškinti, kuo negaluojate

Pasak vaistininkės, jeigu kyla nors menkiausias įtarimas, jog žmogus visgi užsikrėtė koronavirusu, būtina pasidaryti tyrimą, o laukiant jo saviizoliuotis.

„Dar vienas geras būdas atskirti, kuo sergate – sekti kūno temperatūros pokyčius. Temperatūros šoktelėjimas virš 39 laipsniui labiau būdingas gripui, tačiau specialistų praktika rodo, kad temperatūra sergant COVID-19 būna labai individuali ir šokinėjanti. Tačiau būtina nepamiršti ir kitų ženklų – jei nepaliaujate kosėti ir jaučiate dusulį krūtinėje, tikėtina, kad tai koronaviruso infekcija“, – aiškina ji. 

Kalbėdama apie peršalimą, vaistininkė pasakoja, kad šio simptomai stiprėja po truputį. Viskas prasideda nuo nesmarkaus gerklės skausmo, čiaudulio, užgultos nosies, tada gali pasireikšti švelnus kosulys, nedidelis karščiavimas, kurio gali ir nebūti.

„Peršalimas dažniausiai pasireiškia gerklės skausmu, bet gerklės skausmas ne visada yra peršalimo požymis. Dažniausiai šį skausmą sukelia virusai, kiek rečiau – bakterijos ir grybeliai. Skaudėti gerklę gali ir dėl visai kitų priežasčių, pavyzdžiui, refliukso, bronchinės astmos, žarnyno ar dantų ligų, stuburo kaklinės dalies problemų, skydliaukės negalavimų, netgi streso“, – akcentuoja I. Pociulienė.

Kaip gydyti gerklės skausmą?

Pasak vaistininkės, gerklės skausmas vienodai vargina tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku. Skiriasi tik jo priežastys – rudenį ir žiemą gerklės ligas sukelia virusai, o vasarą ir pavasarį skausmas gali kilti dėl kondicionierių ar sezoninių alergenų.

„Greitas gerklės skausmo gydymas – to ieško kiekvienas pacientas, susidūręs su šiuo nemaloniu, valgyti ir net seiles ryti trukdančiu negalavimu. Jeigu gerklės skausmas yra virusinės kilmės, pacientams visada rekomenduoju gerti daug skysčių, skalauti gerklę sodos ar druskos tirpalu, skausmą malšinti kaklo kompresais, pastilėmis ir uždegimą mažinančiais purškiamaisiais vaistais, padėti gali ir vaistai nuo skausmo“, – teigia ji.

Anot I. Pociulienės, gerklės skausmą malšina bei rijimą lengvina šaldomojo ir dezinfekcinio poveikio čiulpiamieji ledinukai, tačiau jų poveikis yra gana trumpas – kai kuriuos vartoti būtina kas kelias valandas.
„Jei dėl gerklės perštėjimo ir nuolatinio dirginimo atsirado sausas kosulys, taip pat pakanka pastilių nuo gerklės skausmo ir uždegimo. Tačiau jei kosulys užsitęsia, derėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar vaistininku, kurie paskirtų tinkamą priemonę jam malšinti – tai gali būti ir paprasta arbata nuo kosulio“, – pataria ji.

I.Pociulienės teigimu, bakterijų sukeltas gerklės skausmas – kur kas rimtesnis iššūkis, kurį būtina gydyti mediko paskirtais antibiotikais. Skausmui sumažinti taip pat galima vartoti purškiamuosius vaistus, kuriuose yra antibiotikų ir dezinfekcinių medžiagų, kovojančių su ligos sukėlėjais.

„Jeigu tik yra galimybė, rekomenduočiau peršalus ir skaudant gerklei bent porą dienų likti namie bei pagulėti lovoje, nes poilsis greičiausiai padeda organizmui atsigauti. Juolab, kad susilpnėjus imunitetui grėsmė susirgti koronavirusu gerokai išauga, tad reikia būti dar atsargesniems“, – sako vaistininkė.

Gydymosi klasika – vaistažolių arbatos

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, žmonės dažnai pamiršta, kad taip pat sėkmingai gydytis ir pasveikti galima vartojant paprasčiausias vaistažolių arbatas.

„Vaistažolių poveikis yra pernelyg nuvertinamas, į vaistinę užsukę klientai yra linkę iš karto prašyti vaistų. Tačiau jei negalavimai nėra itin stiprūs, o pakilusi temperatūra nesiekia 38 laipsnių, pakanka ir natūralių priemonių. Tinkamiausios tam – stiprinančios imunitetą, skatinančios prakaitavimą, padedančios kovoti su infekcijomis ir virusais vaistažolės, jų nuovirai, kompresai ir arbatos“, – tikina vaistininkė.

Jos teigimu, ramunėlių arbata nuramina perštinčią gerklę, kamuojant kosuliui tinka raminantį poveikį turinčios čiobrelių ir bruknių lapų arbatos. Turint temperatūros ypatingai tinka prakaitavimą skatinanti aviečių ir aviečių lapų arbata, taip pat liepžiedžių arbata. Padėti numalšinti uždegimą gali šaltalankių arbata, o kenčiant nuo peršalimo ligų mėtų arbata gali padėti palengvinti kvėpavimą.

„Jei natūralios priemonės visgi nepadėjo, gerklės skausmas ar užkimimas nepraėjo, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kad ir nuotoliniu būdu, nes tai gali būti ir mano minėtų kitų ligų požymis. Negydant gerklės skausmo galimos net ir komplikacijos, pavyzdžiui, reumatas. Todėl tikrai nereikėtų ranka numoti į kūno siunčiamus signalus. Medikų pagalba būtina tuomet, kai pasidaro sunku ryti maistą, kvėpuoti, jei pasireiškia ir kiti simptomai, tokie kaip sąnarių, ausų skausmai, kaklo srities patinimas, jei pakyla aukšta temperatūra ar išberia kūną“, – pabrėžia I. Pociulienė.