Kalcio trūkumas organizme - simptomai

Kalcis sudaro didžiąją dalį mūsų kaulų ir dantų struktūros, dalyvauja raumenų susitraukimuose, nervinių impulsų perdavime, kraujo krešėjime ir net širdies veikloje. O kalcio trūkumas – gana dažna problema, kuri gali ilgą laiką vystytis nepastebimai. Organizmas turi mechanizmus, padedančius palaikyti stabilų kalcio kiekį kraujyje, todėl pirmieji požymiai dažnai būna nespecifiniai ir painiojami su kitomis sveikatos būklėmis. Tik tada, kai atsargos išsenka, išryškėja tikrieji kalcio trūkumo organizme simptomai – nuovargis, raumenų spazmai, trapūs nagai, o ilgainiui ir kaulų silpnumas bei lūžiai. 

Šiuolaikinis gyvenimo būdas, mitybos įpročiai, stresas ir net tam tikri vaistai gali lemti, kad kalcio į organizmą patenka mažiau nei reikia arba jis pasisavinamas nepakankamai gerai. Taigi, pakalbėkime apie kalcio trūkumo simptomus ir kaip tinkamai pasirūpinti savo sveikata.

Ką reiškia kalcio trūkumas organizme?

Kalcio trūkumas – tai būklė, kai organizme nėra pakankamo šio mineralo kiekio, kad būtų palaikomos visos jo atliekamos funkcijos. Kalcis daugiausia saugomas kauluose ir dantyse, kurie veikia tarsi sandėlis. Kai iš maisto jo gauname per mažai, organizmas ima skubiai traukti kalcį iš kaulų, kad užtikrintų stabilų lygį kraujyje. Ilgainiui tai gali susilpninti kaulus, sukelti jų retėjimą ar net osteoporozę. Nors dažniausiai kalcio trūkumas vystosi lėtai, būtent tame ir slypi pavojus. Simptomai atsiranda tik tada, kai jau atsiranda pasekmės. 

Kodėl trūksta kalcio: pagrindinės priežastys

Nors kalcis yra vienas dažniausiai maiste sutinkamų mineralų, vis daugiau žmonių susiduria su jo trūkumu. Priežasčių, kodėl organizmui ima stigti kalcio, gali būti įvairių – nuo netinkamos mitybos iki sutrikusio pasisavinimo ar tam tikrų ligų. Štai dažniausios priežastys:

Nepakankamas kalcio kiekis maiste. Viena dažniausių priežasčių – menkas kalcio turinčių produktų (pieno, sūrių, jogurto, žalialapių daržovių, riešutų) vartojimas.

Sutrikęs pasisavinimas. Net jei kalcio gauname pakankamai, organizmas gali jo tinkamai nepasisavinti dėl žarnyno ligų ar vitamino D trūkumo.

Padidėjęs poreikis. Tam tikrais gyvenimo laikotarpiais (paauglystėje, nėštumo ar žindymo metu, menopauzės laikotarpiu ar senstant) organizmui reikia daugiau kalcio.

Gyvenimo būdo veiksniai. Kalcio netekimą skatina per didelis kavos, druskos ar alkoholio vartojimas, rūkymas bei žemas fizinis aktyvumas.

Tam tikri vaistai ar ligos. Pavyzdžiui, kai kurie šlapimą varantys vaistai ar hormonų disbalansas (skydliaukės, prieskydinės liaukos sutrikimai) gali mažinti kalcio kiekį.

Kalcio trūkumo simptomai

Kalcio trūkumo organizme simptomai dažnai vystosi lėtai ir iš pradžių būna gana neryškūs, todėl juos lengva supainioti su kitais negalavimais. Vis dėlto, kuo ilgiau organizmui trūksta šio mineralo, tuo aiškiau pasireiškia įvairūs sveikatos sutrikimai. Štai pagrindiniai požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

Raumenų mėšlungis ir spazmai. Vienas ankstyviausių kalcio trūkumo signalų – dažnai pasikartojantys mėšlungiai, ypač naktį arba po fizinio krūvio.

Dilgčiojimas ar tirpimas galūnėse. Gali atsirasti dilgčiojimo pojūtis pirštuose, rankose ar aplink burną, kuris rodo nervų sistemos jautrumą dėl sumažėjusio kalcio lygio.

Lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, sausa oda. Kalcis svarbus ne tik kaulams, bet ir odos bei nagų struktūrai, todėl jų būklė gali pablogėti.

Dantų problemos. Trūkstant kalcio, dantys tampa trapūs, dažniau pasireiškia ėduonis ar dantenų uždegimas.

Kaulų skausmai ir padidėjusi lūžių rizika. Ilgainiui kalcio trūkumas silpnina kaulus, gali pasireikšti osteopenija ar osteoporozė.

Širdies ritmo sutrikimai. Labai sumažėjęs kalcio kiekis kraujyje veikia širdies darbą – gali atsirasti ritmo sutrikimai ar padažnėjęs pulsas.

Nuotaikų svyravimai, dirglumas, nuovargis. Kalcis dalyvauja nervinių impulsų perdavime, todėl jo stoka gali paveikti ir emocinę būklę.

Kita vertus, šie simptomai nebūtinai visada reiškia tik kalcio trūkumą – jie gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų požymis. Todėl, pastebėjus juos, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus. Ankstyvas problemos nustatymas leidžia greičiau atkurti mineralų pusiausvyrą ir išvengti ilgalaikių pasekmių.

Diagnozė: kaip nustatomas kalcio trūkumas?

Kadangi kalcio trūkumas dažnai vystosi lėtai ir jo požymiai gali būti panašūs į kitų sveikatos sutrikimų simptomus, labai svarbu tiksliai nustatyti, ar organizmui iš tiesų trūksta šio mineralo. Tai galima padaryti tik atlikus tam tikrus medicininius tyrimus ir įvertinus bendrą sveikatos būklę. Pagrindiniai tyrimai, padedantys diagnozuoti kalcio trūkumą:

Kraujo tyrimai. Atliekamas bendras kalcio kiekio kraujyje tyrimas (bendrasis kalcis) ir kartais – jonizuoto kalcio tyrimas, kuris parodo aktyviosios kalcio formos kiekį. Tai tiksliausias būdas nustatyti, ar šiuo metu kraujyje pakanka kalcio.

Vitamino D kiekio tyrimas. Vitaminas D būtinas kalciui pasisavinti, todėl jei jo trūksta, organizmas gali tiesiog neįsisavinti kalcio, nors suvartojamas pakankamas jo kiekis.

Šlapimo tyrimai. Gali padėti įvertinti, kiek kalcio pasišalina iš organizmo – tai ypač svarbu, kai įtariamas padidėjęs kalcio netekimas per inkstus.

Kaulų mineralinio tankio tyrimas (densitometrija). Tai tyrimas, matuojantis kaulų tvirtumą. Jis dažnai skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms, moterims po menopauzės ar tiems, kuriems jau pasireiškė kaulų trapumo požymiai.

Diagnozės metu gydytojas taip pat vertina mitybos įpročius, gyvenimo būdą, vartojamus vaistus bei kitus sveikatos rizikos veiksnius. Tik visapusiškai įvertinus situaciją galima tiksliai nustatyti, ar kalcio trūkumas yra pagrindinė problemų priežastis, ir parinkti tinkamiausią sprendimą.

Gydymas ir prevencija

Kai nustatomas kalcio trūkumas, svarbiausias tikslas – kuo greičiau atkurti šio mineralo pusiausvyrą organizme ir užkirsti kelią tolimesniam jo netekimui. Tam dažniausiai taikomos dvi pagrindinės strategijos: subalansuota mityba ir papildų vartojimas (jei jų reikia), kartu koreguojant gyvenimo būdą. Žinoma, geriausias būdas papildyti kalcio atsargas – natūralus jo gavimas su maistu. Į kasdienį racioną verta įtraukti: pieno produktus (pieną, jogurtą, varškę, sūrius), žuvį su kaulais (sardines, lašišą), žalialapes daržoves (brokolius, špinatus, kopūstus), o taip pat riešutus ir sėklas (migdolus, sezamo sėklas, chia). Svarbu atsiminti, kad kalcio pasisavinimą labai pagerina vitaminas D, todėl reikėtų pasirūpinti pakankamu jo kiekiu – tiek iš saulės, tiek iš maisto ar papildų.

O kai vien mitybos nepakanka, gydytojas gali rekomenduoti kalcio papildus. Jie gali būti įvairių formų – kiekvienas gali pasirinkti tai, kas jam patogiausia. Pavyzdžiui, kapsules ypač patogu vartoti kelionėse ar tiems, kurie nuolat skuba. Milteliai – lengvai maišomi su vandeniu ar sultimis ir yra greitai pasisavinami. O tabletės – tai klasikinė forma, dažnai papildyta vitaminu D, kad pagerintų kalcio įsisavinimą. Renkantis papildus, labai svarbu laikytis nurodytos dozės – per didelis kalcio kiekis taip pat gali būti žalingas. Todėl visada verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei vartojami kiti vaistai. Be to, nepamirškite ir apie gyvenimo būdo pokyčius. Būtinas reguliarus fizinis aktyvumas. Taip pat reikėtų riboti kofeino, alkoholio ir druskos vartojimą ir rūkyti kuo mažiau ar visai mesti, kadangi rūkymas mažina kalcio pasisavinimą ir silpnina kaulus. 

Galimos komplikacijos, jei kalcio trūksta ilgesnį laiką

Ilgalaikis kalcio trūkumas nėra tik laikinas nepatogumas – jis gali sukelti rimtų ir sunkiai grįžtamų sveikatos problemų. Kadangi kalcis būtinas ne tik kaulams, bet ir širdies, raumenų bei nervų sistemai, jo stoka paveikia beveik visą organizmą. Galimos komplikacijos:

Osteopenija ir osteoporozė. Ilgai trunkantis kalcio trūkumas silpnina kaulus, jie tampa trapūs. Osteoporozė žymiai padidina lūžių riziką. Dėl sumažėjusio kaulų tankio net nedidelis kritimas gali baigtis lūžiu, ypač vyresniame amžiuje. Tokie sužalojimai dažnai gyja sunkiau ir gali pabloginti gyvenimo kokybę.

Dantų problemos. Trūkstant kalcio, silpnėja dantų emalis, gali atsirasti ėduonis, dantenų uždegimas, dantys tampa jautrūs ir greičiau nusidėvi.

Širdies ritmo sutrikimai. Sunkus kalcio deficitas veikia širdies raumenį – gali kilti aritmijos, širdies plakimo padažnėjimas, kraujospūdžio svyravimai.

Nervų sistemos sutrikimai. Stiprus ir užsitęsęs trūkumas gali sutrikdyti nervinių impulsų perdavimą – pasireiškia raumenų traukuliai, rankų drebėjimas, tirpimas, sunkiais atvejais – traukuliai ar sąmonės praradimas.

Šios komplikacijos išsivysto palaipsniui, todėl labai svarbu pastebėti ankstyvuosius kalcio trūkumo organizme simptomus ir imtis veiksmų kuo greičiau. Besirūpinant tinkama mityba, fiziniu aktyvumu ir, prireikus vartojant maisto papildus, galima išvengti rimtų padarinių sveikatai.

Kaip atskirti kalcio trūkumą nuo kitų mineralų trūkumų, pavyzdžiui, kalio?

Nors kalcio ir kalio trūkumo požymiai gali būti panašūs, jų poveikis organizmui skiriasi, todėl svarbu mokėti juos atskirti. Kalcio trūkumas dažniausiai pasireiškia raumenų mėšlungiu, dilgčiojimu ar tirpimu galūnėse, lūžinėjančiais nagais, dantų problemomis, kaulų skausmais, padidėjusia lūžių rizika, o taip pat nuotaikų svyravimais bei dirglumu. 

Tuo tarpu kalio trūkumas labiau veikia širdies ir raumenų veiklą – atsiranda raumenų silpnumas, nuovargis, trūkčiojimai, širdies ritmo sutrikimai, sumažėjęs kraujospūdis, galvos svaigimas, apetito praradimas ar pykinimas. Išsamiau apie šiuos požymius galite sužinoti čia: Kokie kalio trūkumo simptomai?. Be to, tiksliai nustatyti, kurio būtent mineralo trūksta, galima tik atlikus kraujo tyrimus, todėl pajutus bet kuriuos iš šių simptomų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

Šaltiniai:

• Pepe J, Colangelo L, Biamonte F, Sonato C, Danese VC, Cecchetti V, Occhiuto M, Piazzolla V, De Martino V, Ferrone F, Minisola S, Cipriani C. Diagnosis and management of hypocalcemia. Endocrine. 2020 Sep;69(3):485-495. doi: 10.1007/s12020-020-02324-2. Epub 2020 May 4. PMID: 32367335.

• Garabédian M. Hypocalcémies [Hypocalcemia]. Rev Prat. 1998 Jun 1;48(11):1201-6. French. PMID: 9781172.

• Bushinsky DA, Monk RD. Electrolyte quintet: Calcium. Lancet. 1998 Jul 25;352(9124):306-11. doi: 10.1016/s0140-6736(97)12331-5. Erratum in: Lancet 2002 Jan 19;359(9302):266. PMID: 9690425.

• Nadar R, Shaw N. Investigation and management of hypocalcaemia. Arch Dis Child. 2020 Apr;105(4):399-405. doi: 10.1136/archdischild-2019-317482. Epub 2020 Jan 3. PMID: 31900251.

• Veronese N, Bolzetta F, Mosele M, Manzato E, Sergi G. A case of hypocalcemia. Intern Emerg Med. 2012 May;7 Suppl 1:S17-8. doi: 10.1007/s11739-011-0540-8. Epub 2011 Mar 3. PMID: 21369852.

• Gattereau A, Hamet P. L'hypercalcémie et l'hypocalcémie [Hypercalcemia and hypocalcemia]. Union Med Can. 1983 Jul;112(7):650-2. French. PMID: 6636354.

• Khan Bhettani M, Rehman M, Ahmed M, Altaf HN, Choudry UK, Khan KH. Role of pre-operative vitamin D supplementation to reduce post-thyroidectomy hypocalcemia; Cohort study. Int J Surg. 2019 Nov;71:85-90. doi: 10.1016/j.ijsu.2019.08.035. Epub 2019 Sep 5. PMID: 31494332.