Gintarinės vaistinės vaistininkė paaiškina: kaip ir kada reikėtų vartoti geležies papildus

2024 m. vasario 21 d., trečiadienis

 

Geležis – itin žmogaus organizmui svarbus mikroelementas, dalyvaujantis įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose ir palaikantis smegenų ląstelių vystymąsi, fizinį augimą, hormonų sintezę bei raumenų apykaitą. Šiuo metu geležies stoka yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių mitybos sutrikimų, kuris ilgainiui gali išsivystyti ir į mažakraujystę.

 

Simptomai, kurie parodo geležies trūkumą organizme

Geležies trūkumas gali išsivystyti dėl nepilnavertės mitybos, sergantiems lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, po operacijų arba daug nukraujavus. Didesnį nei įprastai geležies poreikį turi vaikai, paaugliai spartaus augimo laikotarpiu, moterys nėštumo, žindymo laikotarpiu, moterys, kurių mėnesinės ilgos ir gausios, taip pat sportininkai.

Jeigu pasireiškia bendras silpnumas, dėmesio koncentracijos sunkumai, išblyškusi oda, galvos skausmas, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, noras valgyti nevalgomus dalykus, pavyzdžiui, ledą arba žemę, menstruacijų sutrikimai, nekontroliuojamas noras judinti kojas, bendras raumenų silpnumas, greitas raumenų nuovargis ir kiti panašūs simptomai, tikėtina, kad jo organizme trūksta geležies.

Rekomenduojama profilaktinė geležies norma yra 8-18 mg per parą. Įprastai žmonės, norintys užtikrinti tinkamą šio mikroelemento kiekį kraujyje, vartoja maisto papildus – grynosios geležies kiekis juose dažnai svyruoja, tačiau beveik niekada neviršija 30 mg. Kuo didesnis bus geležies trūkumas organizme, tuo ji bus geriau įsisavinama, tačiau šimtu procentų išgertos geležies organizmas tikrai nepasisavins.

 

Svarbu žinoti, kaip geležį vartoti

Svarbu atkreipti dėmesį, kad geležis sąveikauja su maistu – susidaro netirpūs ir blogai įsisavinami junginiai. Pavyzdžiui, geležis sąveikauja su taninais, esančiais kavoje, arbatoje, raudoname vyne, ir kalciu, kurio yra pieno produktuose, sojos baltymuose, kiaušiniuose, košėse. Maistas gali sumažinti geležies įsisavinimą net iki 40 proc., todėl dauguma gamintojų rekomenduoja geležies preparatus vartoti pusvalandį prieš valgį.

Geležis sąveikauja ne tik su maistu, bet ir su kitais vitaminais, mikroelementais ir vaistais. Geležies įsisavinimą didina kartu vartojamas vitaminas C, varis, cinkas, kraujo gamyboje kartu dalyvauja vitaminas B12, folio rūgštis – geležies ir folio rūgšties derinys ypač naudingas nėštumo metu. Tuo tarpu geležies įsisavinimą mažina vitaminas E, kalcis, magnis, aliuminis, esantis vaistų rūgštingumui mažinti sudėtyje. Geležies rezorbciją blogina cholesterolį mažinantys vaistai, o pati geležis blogina chinolonų grupės antibiotikų ir tiroksino veikimą. Todėl tarp vaistų ir geležies preparatų vartojimo reikia daryti valandos-dviejų pertrauką.


"Gintarinės vaistinės" vaistininkė Kristina Šnirpūnienė

Su maistu taip pat nesąveikauja geležies hidroksido ir polimaltozės junginys, kuris dėl savo panašumo į feritiną yra gerai įsisavinamas. Dirginančio poveikio skrandžiui neturi ir geležies pirofosfatas liposominėse mikrokapsulėse, kurios suyra tik žarnyne ir dėl to mažiau geležies suardoma skrandyje, nėra sąveikos su maistu. Taip pat reikia žinoti, kad gyvulinės kilmės geležis žmogaus organizmo lengviau pasisavinama nei augalinės kilmės, todėl veganams skirta augalinės kilmės geležis tikrai netiks anemijos gydymui.

Tačiau negalima pamiršti ir geležies šalutinio poveikio virškinimo traktui, dėl kurio gali pasireikšti šleikštulys, pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad labiausiai virškinimo traktą dirgina geležies sulfatas, mažiau geležies fumaratas, dar mažiau geležies gliukonatas, o mažiausią šalutinį poveikį turi geležies druskų junginiai su amino rūgštimis – geležies bisglicinatas. Šis junginys ne tik nedirgina skrandžio, bet ir nėra suardomas skrandžio rūgšties – tai aktualu turintiems padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Geležies bisglicinatas taip pat nesąveikauja su maistu ir neturi nemalonaus metalo poskonio, kuris yra būdingas geležies preparatams, o tai įprastai būna labai svarbu vaikams arba tiems, kurie yra jautrūs nemaloniems skoniams.

 

Rekomenduojamas vartojimo laikas

Sergant mažakraujyste, geležies preparatai vartojami 3-6 mėnesius. Hemoglobinas pradeda kilti jau po pirmo mėnesio, bet geležies rezervui organizme atstatyti reikia laiko. Jei hemoglobinas visiškai nekyla, verta atlikti papildomus tyrimus ir ieškoti kitų mažakraujystės priežasčių – tai gali būti B12 vitamino stoka, inkstų, kepenų, virškinimo trakto ligos (žarnyno opaligė, augliai), taip pat organizme prasidėję piktybiniai procesai.

 

Informaciją parengė "Gintarinės vaistinės" vaistininkė Kristina Šnirpūnienė