Neveikia apsauga nuo saulės? Tai įmanoma
Sužinokite, kaip pasirinkti tinkamas apsaugos nuo saulės priemones, kad užtikrintumėte maksimalią apsaugą nuo kenksmingo saulės poveikio. Net ir naudojant aukšto SPF pralaidumo apsauginius kremus ir losjonus, jie gali būti neveikmingi. Kodėl kartais taip nutinka?
Kas parodo, kad apsauga nuo saulės neveiksminga?
Naudodami apsaugines priemones nuo saulės jaučiate nemalonų odos tempimą, dilgčiojimą arba kitaip pastebite, kad aukšto SPF faktoriaus kremas jūsų odos neapsaugo? Patiriantys silpnumą, šaltkrėtį, bėrimus, galūnių patinimus turėtų sunerimti – tai gali būti jūsų geriamų vaistų sukeltas pašalinis poveikis, taip pat pasireiškiantis apsauginių priemonių nuo saulės poveikio susilpnėjimu. Todėl dėl vaistų suderinamumo su saulės apsaugos priemonėmis visuomet verta pasikonsultuoti gydymo įstaigoje ar vaistinėje.
Ar saulės apsaugos priemonės visuomet saugios naudoti?
Specialistai perspėja, kad jūsų vartojami vaistai ar net ką tik išgertas vaistažolių arbatos puodelis neigiamai veikia apsauginių kremų nuo saulės efektyvumą. Ne visi vaistiniai ar žoliniai preparatai tinkamai dera su kremais nuo saulės.
Galimas vaistų šalutinis poveikis
Sveikatos specialistai pastebi, kad žmonės nelinkę sieti to, ką vartoja vardan savo sveikatos ir to, ką tepa ant odos, nors organizmas veikia kaip vientisa sistema. Štai kodėl ne tik nuolat vaistus vartojantiems, bet ir, rodos, visai nekaltas žolelių arbatas geriantiems žmonėms verta pasidomėti, ar šios priemonės nesukelia specifinių šalutinių poveikių sąveikaudamos su saule.
„Saulėtomis dienomis ypatingai atidūs turi būti žmonės, reguliariai vartojantys odos ir viso organizmo jautrumą saulei didinančius preparatus: kai kuriuos geriamuosius ar tepamuosius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, antidepresantus, tetraciklinų grupės antibiotikus, kraujo spaudimą mažinančius vaistus, geriamuosius kontraceptikus, širdies ritmui reguliuoti skirtus preparatus, šlapimą varančius bei tuberkuliozei gydyti skirtus vaistus“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė.
Žoliniai preparatai nevisuomet dera su saulės voniomis
Problema gali tapti net ir kai kurie žoliniai preparatai, jei juos vartojant neatsižvelgiama į galimą saulės poveikį. To pavyzdys – vaistu nuo šimto ligų laikomos jonažolės. Šis augalas didina organizmo jautrumą saulės spinduliams, todėl net jo arbatos nerekomenduojama vartoti prieš deginimąsi.
„Natūralu, kad farmakologinio ar medicininio išsilavinimo neturinčiam žmogui sunku susigaudyti aktyviųjų medžiagų gausybėje, o dar sudėtingiau suprasti, kaip jos sąveikauja tarpusavyje. Net jei atrodo, kad arbatžolių arbata yra tikrai „nieko tokio“, dėl viso pikto pasitarkite su vaistininku, kaip ir kiek dera vartoti žolinių preparatų ir vaistažolių, kad nenukentėtumėte“, – teigia E. Stankevičiūtė.
Į ką būtina atkreipti dėmesį perkant ir naudojant apsauginius kremus, pienelius ar losjonus nuo saulės?
Rinktis apsauginius kremus nuo saulės reikia atsakingai, nes tai gali daryti tiesioginį poveikį jūsų sveikatai ir odos būklei. Prieš įsigydami apsaugines priemones atkreipkite dėmesį į jų SPF faktorių ir UV indeksą. „Gintarinės vaistinės“ el. parduotuvės asortimente rasite kokybiškų kremų, losjonų ir pienielių nuo saulės, o pirkdami internetu sutaupysite laiko apsipirkimui bei rasite nuolaidų, kurios galioja, kai apsauga nuo saulės įsigijama internetu. Be to, paspaudę ant kiekvienos iš šių priemonių rasite aprašą apie jų sudėtį, SPF faktorių ir teisingą naudojimą.
Aukšto SPF pralaidumo kremai tinka ne visuomet
Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, apsaugines priemones nuo saulės reikia rinktis ypač atsakingai. Taip pat svarbu, kad nurodytas kremų apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) nebūtų per didelis.
„Lietuvoje pakanka SPF 8 – SPF 25 pralaidumo kremo, atsižvelgiant į odos tipą ir jautrumą. Atostogaujant pietuose būtina turėti apsaugos priemones su SPF 25, 30, 40, ar net 50 pralaidumu. Tačiau verta prisiminti, kad ypatingas saulės vengimas ar nuolatinis apsaugos priemonių su aukštu SPF rodikliu naudojimas stabdo vitamino D, gaunamo su saulės spinduliais, pasisavinimą ir ypatingai svarbaus odai pigmento – melanino – gamybą, kuri gali vykti tik saulėkaitoje“, – perspėja E. Stankevičiūtė.
Vaistininkė priduria, kad joks kremas visiškai neapsaugo odos ir organizmo nuo pažeidimų deginantis aktyviuoju saulės periodu – vidurdienį, tarp 11-15 val.
„Jei dažnai maudotės, geriate daug vandens, gausiai prakaituojate, apsauginiais kremais reikia teptis dažniau. Be to, jei netenkate daug skysčių, vartojate šlapimą ar prakaitavimą skatinančius, aknės gydymui skirtus preparatus, naudokite ne aukščiausio, bet vidutinio SPF filtro kremus, tačiau jais tepkitės dažniau – bent kas kelias valandas. Taip efektyviau apsisaugosite nuo pavojingo saulės veikimo bei neribosite saulės naudos pasisavinimo“, – pataria specialistė.
Kas yra UV indeksas?
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos UV indeksas, – tai išmatuotas arba numatytas ultravioletinių (UV) saulės spindulių kiekis (intensyvumas) konkrečioje vietoje tam tikrą dieną. Daugelyje šalių apie tai pranešama skelbiant kasdienes orų prognozes, ypač vasarą, kad plačioji visuomenė būtų informuota apie saulės intensyvumą ir apie tai, kokias apsaugos priemones reikia naudoti.
Saule mėgautis reikia saugiai, tad kiekvienas norintis džiaugtis saulės voniomis privalo pasirūpinti tinkama apsauga. Įsitikinkite, kad perkate apsauginį kremą ar pienelį turintį reikiamą SPF dydį ir apsaugą nuo UV spindulių. Taip pat siekiant užtikrinti efektyvų apsauginių priemonių poveikį, reikia atsižvelgti į vartojamus vaistus ir žolinius preparatus bei pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Net ir naudodami kremą ar losjoną, venkite ilgo buvimo saulėje, gerkite daug vandends, nešiokite kepurę.
